Lietuvoje

2020.09.23 23:49

Partijos išsakė, ar vaiko pinigai turėtų būti skirti visiems ir kaip turėtų atrodyti ikimokyklinis ugdymas

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.09.23 23:49

Ar pritartumėte ikimokyklinio ugdymo ankstinimui? Ar sutinkate, kad reikia mokėti vaiko pinigus visiems vaikams iki 18 metų, nepriklausomai nuo šeimos pajamų? Ar apmokamos motinystės bei tėvystės atostogos turi trumpėti? Tai – dalis klausimų, į kuriuos trečiadienį vykusiuose debatuose atsakinėjo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovai.

Seimo rinkimams skirtą laidą LRT rengia savo iniciatyva. LRT TELEVIZIJA, atsižvelgdama į teismo sprendimą, keičia debatų organizavimo tvarką ir dalyviai į laidas kviečiami atsitiktine tvarka – burtų būdu.

Burtai lėmė, kad trečiadienio laidoje susirėmė Darbo partija, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos liaudies partija.

LR Seimo rinkimų debatai. Partijų atstovai pasisakė švietimo ir socialinės atskirties mažinimo klausimais

Ikimokyklinis ugdymas

Ankstyvas vaikų ugdymas priešmokyklinėse įstaigose padeda jiems pasiekti geresnių mokymosi rezultatų mokyklose. Ar pritartumėte ikimokyklinio ugdymo ankstinimui? Taip skambėjo pirmasis klausimas partijoms.

Anot darbo partijos atstovų, dėl ankstyvojo ugdymo turi spręsti ne politikai, o specialistai, todėl ankstyvesnis ugdymas neturėtų būti visiems privalomas.

Darbo partijos atstovas Viktoras Uspaskichas sakė, kad „šiandien vaikai gimsta kitokie“ – daug protingesni, todėl būtų galima pritarti, kalbėjo jis, kad ir ikimokyklinis ugdymas būtų ankstyvesnis. Vis dėlto, pridūrė V. Uspaskichas, reikia žiūrėti individualiai, o jei vaikas rodo ženklus, kad nori mokytis, jam reikia suteikti visas galimybes.

Krikščionių sąjungos vadovas Rimantas Jonas Dagys kalbėjo, kad tai yra diskutuotina tema, kuriai reikėtų platesnės diskusijos. Tačiau, sakė jis, pirmiausiai reikėtų diskutuoti su pačiomis šeimomis, kadangi būtent jos turėtų prisiimti atsakomybę – vaikų raida labai skirtinga, todėl ir šis klausimas yra labai individualus.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sutiko, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas ir ypatingas. Todėl, tvirtino ji, Laisvės partija siūlo kuo labiau individualizuoti mokymą – tikrai ne politikai turi nuspręsti, kada vaikas turi eiti į mokyklą, teigė A. Armonaitė.

Anot partijos vadovės, tai turi nuspręsti šeima, pasikonsultavusi su specialistais, tačiau, sakė ji, svarbu užtikrinti ir darželių prieinamumą tiek miestuose, tiek regionuose.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo vedlys Zbignevas Jedinskis tvirtino, kad partija pasisako už didesnį švietimo finansavimą ir prieš mažų mokyklų uždarymą, o sprendimus turi priimti mokyklų bendruomenė.

Partijos atstovai sakė, kad jau dabar šeima gali rinktis, kada vaikas turėtų eiti į priešmokyklinę grupę, todėl šiuo metu egzistuojantis modelis yra geras. Partijos atstovė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad „vaikui nėra nieko geriau kaip šeimoje“, tačiau turime kalbėti apie paslaugų išplėtimą.

Lietuvos liaudies partijos atstovai įsitikinę, kad tik šeima gali nuspręsti, kada vaikas turėtų pradėti lankyti ikimokyklines ugdymo įstaigas, o kol kas visiškai pakanka, kad į mokyklą vaikas pradėtų eiti nuo septynerių metų.

Anot partijos atstovų, mažas vaikas dar turi mokytis laisva ir žaidybine forma, todėl gali būti tik tautinės, specializuotos mokyklos, kuriose vaikas galėtų susipažinti su tautos pradmenimis, legendomis, mįslėmis, lavinti loginį mąstymą.

Švietimas pandemijos akivaizdoje

Toliau partijoms buvo užduotas klausimas apie ugdymą pandemijos akivaizdoje. Mokymas per pandemiją atskleidė, kad yra daug problemų dėl turinio pritaikymo. Nuo ko reikėtų pradėti tai spręsti?

Krikščionių sąjungos vadovas R. J. Dagys išskyrė, kad svarbiausia užtikrinti ugdymo procesą.

„Visas mokymas turi problemų – ne tik pandemijos laikotarpiu. Pandemijos laikotarpiu svarbu užtikrinti procesą ir, kad nebūtų daugiau užsikrėtimų, galvoti apie klasių išplėtimą. Bet jei žiūrėtume į turinį, (...) šiuo metu visai į jį nekreipiame dėmesio, varginame mokyklas su reformomis. (...) Tinklo organizavimas tampa labai dirbtinis ir svarbiausia, kad nėra pagarbos mokymui“, – argumentavo Krikščionių sąjungos vadovas.

Pasak Laisvės partijos vadovės A. Armonaitės, viena iš problemų – skirtingos mokyklų naudojamos platformos, todėl nevieninga sistema šiek tiek pradėjo trukdyti. Ji išskyrė, kad labai svarbu ir atsinaujinti mokytojų kompetencijas.

„Lietuva ilgai kapanojosi skaitmenizavime, reforma užklupo netikėtai, bet skaitmeninis mokymas per pandemiją išmokė savarankiškumo arba bent jau paskatino mokytis savarankiškai. Tai nėra blogas dalykas. (...) Bet mokytojai turi turėti nuolat atnaujinamas IT kompetencijas“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai sakė, kad trūksta skaitmeninio turinio, skaitmenizavimo, taip pat svarbu atnaujinti ugdymo programas.

„Skaitmeninis mokymas gerai, savarankiškumas mokinių gerai, bet ką parodė laikotarpis per pandemiją? Kai matematikos egzamino neišlaikė apie 30 proc. mokinių“, – dėl pandemijos sukeltų problemų apgailestavo sąrašo vedlys Z. Jedinskis.

Lietuvos liaudies partijos sąrašo vedlė Nendrė Černiauskienė akcentavo e. švietimo svarbą ir galimybes.

„Pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurios galbūt truks dvejus ar trejus metus, e. švietimas turės perspektyvą išsaugoti regionus“, – sakė ji.

Partijos atstovė Daiva Šeškauskaitė pridūrė, kad labai svarbu suteikti kuo daugiau laisvės mokytojui, o jis galėtų kurti ir metodikas.

Anot Darbo partijos atstovo V. Uspaskicho, mokytojai turi būti paruošti taip, kad jų kvalifikacija leistų kokybiškai teikti žinias.

„Būtina metodinė pagalba, tinkama įranga, programinė įranga. Regionuose labai svarbu užtikrinti interneto prieigą – pandemijos metu internetas ne visur buvo prieinamas, ne visur tinkamos kokybės. (...) Svarbu psichinės ir emocinės pagalbos užtikrinimas“, – apie sunkumus pandemijos metu kalbėjo partijos vedlys Vigilijus Jukna.

Mokytojų trūkumo problema

Pasak A. Armonaitės, Vytauto Didžiojo ar Vilniaus universitetai nėra vienintelės įstaigos, iš kurių gali ateiti mokytojai. Ji džiaugėsi „tokiais sėkmingais projektais“, kaip „Renkuosi mokyti“, dėl kurių keli šimtai motyvuotų žmonių ateina ir įsilieja į mokyklas.

Z. Jedinskis pabrėžė mokytojų prestižo svarbą: „Turime skatinti studentus mokytis mokytojo profesijos ir viena skatinimo priemonių – didinti mokytojų atlyginimus ir prestižą, kuris mūsų laikais dar yra labai žemas. Dar yra, kur stengtis“, – sakė jis.

Jam pritarė ir partijos atstovas Jaroslavas Narkevičius, kuris sakė, kad turime pripažinti, jog mokytojų ruošimo sistema yra žlugusi, o mokytojo profesijos prestižas – ne tik pinigai, bet ir autoriteto didinimas, teigė jis.

Liaudies partijos atstovė D. Šeškauskaitė siūlė, kad reikia leisti kitiems universitetams taip pat pasiūlyti būdų, kaip ruošti mokytojus. O, pasak partijos vedlės N. Černiauskienės, švietimas turi būti atskirtas nuo politikos ir jam turi būti suteikta atskira BVP dalis.

„Per 30 metų gal galų gale pasibaigs švietimo, medicinos reformos ir rasime sutarimą?“ – klausė ji.

Darbo partija akcentavo, kad labai svarbu leisti kitų profesijų atstovams tapti mokytojais: „Pagal statistiką ES, Lietuvoje vienam mokytojui yra septyni mokiniai, tai vienas mažiausių iš visos ES. Ir tuo pačiu metu trūksta 700 mokytojų – paradoksas. Tai rodo, kad yra visiškai išbalansuota visa mokymo struktūra ir tikrai reikalauja optimizavimo ir pačio tinklo, ir turinio“, – teigė V. Uspaskichas.

Anot R. J. Dagio, norint, kad mokytojo profesija būtų prestižinė, reikia dviejų pusių politikos: „ Iš vienos pusės, atlyginimai, iš kitos pusės – pagarba mokytojui. Dabar visur akcentuojame tik vaikų teises, kas, be abejonės, yra reikalinga, bet pagarbos mokymosi sistemai nėra, neugdoma pagarba mokytojui, apie pareigas mes visai pamirštame“, – kalbėjo R. J. Dagys.

Nacionaliniai ar regioniniai universitetai?

Kokiems universitetams partijos teiktų prioritetą: stambiems ir koncentruotiems – nacionaliniams, ar mažesniems – regioniniams?

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas J. Narkevič sakė, kad esmė ne universitetų kiekyje ar jų dydyje. Svarbiausia, kad žmogus pagal savo išsilavinimą susirastų darbą, todėl būtina suteikti galimybę ir prestižą profesiniam lavinimui, verslumo mokykloms, akcentavo jis.

„Visuomenei reikėtų aiškiai sakyti, kad ne vien magistras yra prestižas, prestižas yra turėti tokį išsilavinimą, kuris yra patrauklus rinkoje“, – įsitikinęs J. Narkevič.

Liaudies partijos atstovė D. Šeškauskaitė ironizavo, kad Lietuva yra nedidelė, galime palikti vieną universitetą, vieną ligoninę ar vieną policiją per visą Lietuvą. Iškėlusi klausimą, ar mums to reikia, D. Šeškauskaitė tai paneigė ir pridūrė, kad Lietuvoje reikalinga daug universitetų, daug kolegijų ar profesinių mokyklų, o jų turi būti ir regionuose.

Darbo partijos vedlys V. Jukna kritikavo vykstančias reformas ir universitetų jungimus – jie sujungiami ir viskas tuo pasibaigia, sakė jis. Anot V. Juknos, tokie neatsakingi politikų sprendimai nepriduoda aukštesnės kartelės universitetiniam išsilavinimui, todėl reikia jungti panašaus profilio universitetus. Vis dėlto, sakė jis, puikiai gali veikti ir maži universitetai, puikiai atliepiantys šalies poreikius.

Krikščionių sąjungos atstovas Marius Dagys pabrėžė, kad Krikščionių sąjungoje yra daug biotechnologijų srities atstovų: „Mes turime aiškią strategiją, ką galėtume padaryti savo naudai. Pirmiausiai, kalbėtume apie laiką, kurį reikia praleisti perkant prietaisus, kuriuos galima sutvarkyti. (...) Reikalinga įkurti vyriausiojo mokslininko institutą, tokiu būdu veikianti ekosistema jau išspręs natūraliai šį dalyką – ar tai centralizuota, ar periferinė sistema“, – sakė M. Dagys.

Pasak Laisvės partijos vadovės A. Armonaitės, partija pasisako už tai, kad Lietuvoje turėtume bent tris ar keturis gerus universitetus, o bent vienas jų būtų iš tikrųjų pasaulinio lygio ir geros kokybės universitetas.

„Daugiau dėmesio skirti mokslui – universitetai nėra greito maisto restoranas, čia ir studentai, ir dėstytojai turi dirbti moksle ir atrasti naujus dalykus, juos tyrinėti. (...) Jauni žmonės neturėtų jaustis spaudžiami stoti į universitetus – kolegijos, profesinės mokyklos taip pat turi būti skatinamos“, – tvirtino A. Armonaitė.

Socialinė politika ir socialinės atskirties mažinimas

Sėkmingiausiai žmonės, turintys negalią, įsitvirtina tose visuomenėse, kur švietimo sistema užtikrina galimybes mokytis ne specializuotose, bet bendrose mokyklose. Lietuvoje yra daugiau kaip 40 specializuotų mokyklų. Kaip užtikrinti vaikų, turinčių negalią, galimybę mokytis jiems tinkamomis sąlygomis?

Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė išskyrė įtraukiojo ugdymo svarbą: „Pritariame, kad bendrose grupėse besimokantys vaikai gali pasiekti geresnių rezultatų – ne tik ugdymo procese, bet ir gyvenime. Labai svarbu visos aplinkos pritaikymas ir sutvarkymas, tai padeda vėliau integruotis ir į darbo rinką“, – sakė ji.

R. J. Dagys priminė, kad jam teko pateikti ratifikuoti konvenciją, kuri turėjo padėti visai neįgaliųjų sistemai, tačiau apgailestavo, kad tokia konvencija nebuvo įgyvendinta. Pasak jo, nepavyko įkurti pagarbos sistemos, o kai nėra pagarbos, žmonės su negalia sunkiai integruojasi.

A. Armonaitės teigimu, neįgalieji per ilgai buvo tarsi nematomi mūsų visuomenės nariai, o mokykla gali būti ta vieta, kurioje galime tai pakeisti. Ji pabrėžė, kad mokyklose turi būti asistentai, jog ugdymo procesas būtų sklandus, o mokyklos turi būti universalios ir pritaikytos neįgaliesiems.

Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė pridūrė, kad fizinis mokyklos aplinkos prieinamumas vis dar yra gėdingoje stadijoje ir sakė, kad turi būti sukurtos individualizuotos programos vaikams.

Liaudies partijos atstovas Eugenijus Paliokas pastebėjo, kad daugiausiai neįgaliųjų yra išsivysčiusiose šalyse.

„Tai, kas vadinama civilizacija, logiškai galvojant, gamina neįgaliuosius. Kadangi mes save siejame būtent su tais kraštais, tai mūsų garbės reikalas juos integruoti į mūsų normalią visuomenę, įskaitant ugdymąsi bendrose mokyklose“, – sakė E. Paliokas.

Z. Jedinskis teigė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos partija netarnauja oligarchams, o tarnauja paprastam žmogui, todėl programa socialiai orientuota, o pati partija pasisako už didesnes išmokas neįgaliesiems.

Partijos atstovai pridūrė, kad tai yra kompleksinis klausimas, reikalaujantis psichologinės ir socialinės pagalbos ne tik vaikui su specialiaisiais poreikiais, bet ir jo tėvams. Partijos teigimu, labiausiai gali padėti regioninė politika, kai savivaldybė mato tam tikros mokyklos ar seniūnijos poreikius.

Vaiko pinigai visiems

Ar sutinkate, kad reikia mokėti vaiko pinigus visiems vaikams iki 18 metų, nepriklausomai nuo šeimos pajamų?

Darbo partijos atstovai sakė, kad socialinės pašalpos turėtų būti skiriamos tik tiems, kam jų reikia, bet, kalbant apie vaiko pinigus, reikėtų pažiūrėti šiek tiek plačiau. Vaikams startas turėtų būti visiems vienodas, kadangi vaiko pinigai jo gyvenimo startui reikalingi, sakė partijos atstovai.

Pasak Krikščionių sąjungos vadovo R. J. Dagio, yra dviejų ryšių vaiko pinigai – universalios ir tikslinės išmokos. Tikslinių išmokų paskirtis padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia, kad vaikai gautų paramą, normalias sąlygas maitintis, eiti į mokyklą. Universalios išmokos skirtos padėti vaikams ir skatinti gimstamumą, sakė jis.

Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė kalbėjo, kad šiandien vaiko pinigus gauna visi, nepriklausomai nuo pajamų, taigi gauna ir tie, kuriems jų nereikia. Ji išskyrė, kad socialinė parama turi būti taikli ir skirta tik tiems, kam jos labiausiai reikia.

Liaudies partijos vadovas Tauras Jakelaitis sakė, kad šiuo metu valstybėje kalbama, kaip išleisti ar suvartoti, bet pinigus reikia uždirbti, tvirtino jis. Anot T. Jakelaičio, partija pasisako, kad reikia skatinti smulkų ir vidutinį verslą, skatinti jaunas šeimas ekonomiškai ir padėti vaikams, tačiau kėlė klausimą, kaip bus uždirbami pinigai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos vedlys Z. Jedinskis teigė, kad partija siūlo, jog kiekviena šeima už kiekvieną vaiką gautų 120 eurų. Taip būtų mažinamas skurdas ir didinamas gimstamumas, įsitikinęs Z. Jedinskis.

Motinystės ir tėvystės atostogos

Apmokamos motinystės arba tėvystės atostogos Lietuvoje yra vienos ilgiausių pasaulyje, tai gali atsisukti kitu galu ir lemti finansinį neužtikrintumą – dažniausiai moterų. Ar pritartumėte, kad apmokamos atostogos turi trumpėti, garantuojant, kad tėvai galėtų anksčiau pradėti dirbti, nes turės kur palikti vaikus?

Liaudies partijos atstovas Pranciškus Valickas sakė, kad idealus atvejis – kai nereikia mokėti pašalpų.

„Jausminga, vaikai, visi myli vaikus, bet noriu paklausti, ar jūs norite, kas asocialūs prigimdytų milijonus vaikų. Kas juos laikys? Kokie tėvai, tokie ir vaikai. Vien tik pašalpiniai. Todėl idealus atvejis, kai nereikia mokėti jokių pašalpų, jokių vaikų pinigų. Kodėl prireikė vaikų pinigų? Nes mokesčiai drakoniški“, – į klausimą apie motinystės bei tėvystės atostogas atsakė P. Valickas.

Anot Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos vedlio Z. Jedinskio, partija griežtai pasisako prieš motinystės ir tėvystės atostogų trumpinimą, o partijos programoje įrašyta, kad moteriai, kuri pagimdė, už kiekvieną vaiką pensinis amžius būtų mažinamas vieneriais metais. Kaip valstybė, privalome kiekvienai šeimai parodyti, kad nepaliekame nė vienos motinos, nė vieno tėvo, pridūrė partijos atstovai.

Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė džiaugėsi, kad Lietuvoje turime galimybę auginti vaikus, turėti valstybės palaikymą net iki trejų metų, tačiau pastebėjo, kad integracija po ilgų atostogų, kurių metu nebuvo galima tęsti profesinių įgūdžių, sukelia sunkumų grįžti į darbo rinką. Anot jos, turi būti sudarytos galimybės dirbti ir pirmaisiais vaiko metais, gauti visą socialinę ir psichologinę pagalbą.

Krikščionių sąjunga griežtai pasisakė prieš motinystės atostogų trumpinimą, nes pats svarbiausias laikas vaikui yra iki dvejų ar trejų metukų, įsitikinę jie. Kiekvienas vaikas skirtingas, bet kai kuriems vaikams darželiuose sunkiau, svarstė partijos atstovai.

A. Armonaitė svarstė, kad šis klausimas svarbus ir lygiavertės partnerystės bei lyčių lygybės požiūriu, kadangi matome situaciją, kai moterims po trejų ar dvejų metų motinystės atostogų sunku susirasti darbą ir įsilieti į darbo rinką, o jų atlyginimas kai kuriais atvejais yra 13 proc. mažesnis nei vyrų. Ji pridūrė, kad Laisvės partija pasisako už neperleidžiamas tėvystės ir motinystės atostogas, kad ir tėtis, ir mama prisiimtų atsakomybę.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt