Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrindiniais socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos vyriausybės nuopelnais įvardija įsivestą eurą, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, tačiau pabrėžia, kad ramybės strategija, kai kalbama apie dideles struktūrines reformas, yra neproduktyvi.
Interviu savaitraščiui „Veidas“ prezidentė, vertindama 2016 m. baigsiančios kadenciją vyriausybės darbą, sakė, kad per 25-erius atkurtos Nepriklausomybės metus tai – antra vyriausybė, dirbanti visą kadenciją, jai pavyko išvengti didelių politinių sukrėtimų.
„Šios vyriausybės nuopelnas – iš ankstesnių vyriausybių paveldėti ir užbaigti keli strateginiai projektai: įvestas euras, jau metus veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, pradeda veikti elektros jungtys su Lenkija ir Švedija.
Tačiau ramybės strategija, kai kalbama apie dideles struktūrines reformas, yra neproduktyvi. Pokyčių, reaguojant į demografinius rodiklius, į globalias permainas, reikėtų ne vienoje srityje. Vyriausybės programoje buvo įsipareigota nemažai nuveikti ir dėl geresnės socialinės bei sveikatos apsaugos, ir dėl švietimo, bet per likusius vyriausybės kadencijos mėnesius sunku tikėtis rimtesnių veiksmų“, – teigė šalies vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, šios vyriausybės nepadaryti darbai bus iššūkis kitai vyriausybei, kuriai teks atsakomybė perimti ES paramos paskutinio laikotarpio projektus, spręsti spartaus visuomenės senėjimo ir dirbančiųjų mažėjimo, migracijos problemas.
Anot D. Grybauskaitės, tarp svarbių klausimų – ir skaidresnis, lankstesnis valdymas, viešojo sektoriaus efektyvumas, optimalus valstybės tarnautojų skaičius, dėl kurio ietys laužomos ne vienus metus.
Rizika, su kuria buvo patvirtintas biudžetas, Lietuvą išstūmė iš finansiškai drausmingų ES narių gretų
Kitų metų valstybės biudžetas rodo, kad gyvename šiandiena ir negalvojame apie rytojų, sako prezidentė D. Grybauskaitė.
Interviu savaitraščiui „Veidas“ prezidentė sakė, kad rizika, su kuria buvo patvirtintas biudžetas, Lietuvą išstūmė iš finansiškai drausmingų ES narių gretų.
„Dar ne taip seniai Europos Komisija gyrė Lietuvą už sugebėjimą gyventi atsakingai, o šio biudžeto projektas sulaukė rimtos kritikos“, – pažymėjo šalies vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, ir Europos Komisija, ir Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad kyla rizika neįvykdyti užsibrėžtų biudžeto tikslų, o raginimus atsakingiau valdyti finansus valdančioji dauguma ignoravo. Be to, anot prezidentės, neatsispirta pagundai prieš rinkimus demonstruoti nepamatuotą dosnumą, remiantis dideliu optimizmu dėl būsimo mokesčių surinkimo, bendrojo vidaus produkto augimo.
„Ir visa tai įvyko pirmaisiais Lietuvos narystės euro zonoje metais, kai turėtume ypač atsakingai laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Gauti įspėjimai dėl pajamų ir išlaidų santykio yra signalas, į kurį derėtų įsiklausyti. Dabartinis biudžetas rodo, kad vėl gyvename šiandiena ir negalvojame apie rytojų. O praeities pamokos primena, kad toks požiūris ypač skaudžiai atsiliepia ir šalies ekonomikai, ir žmonių gerovei“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad gruodžio 21-ąją prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą 2016 metų valstybės biudžeto įstatymą.
2016 metų valstybės biudžetą sudaro 8,046 mlrd. eurų pajamų ir 8,686 mlrd. eurų išlaidų. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos biudžeto pajamų dalyje sudarys 2,1 mlrd. eurų.
