Lietuvoje

2020.09.22 21:34

Linkevičius Lietuvos europarlamentarų poziciją susilaikyti balsavime dėl Baltarusijos opozicijos palaikymo vadina apgailėtina

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.09.22 21:34

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrams nepavykus priimti sprendimo dėl sankcijų Baltarusijai, šį klausimą svarstys susirinksianti Europos Vadovų Taryba. Sankcijas vetavo Kipras, kuris nesutinka įvesti apribojimų Baltarusijai, kol Europos Sąjunga neįves apribojimų Turkijai dėl išteklių žvalgymo Viduržemio jūroje.

Ar toks elgesys kenkia Europos Sąjungos prestižui ir išduoda baltarusius, kovojančius prieš diktatorių? Apie tai pasišnekėsime „Dienos temoje“ su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir Europos humanitarinio universiteto komunikacijos vadovu Maksimu Milta.

– Ministre, ar Kipras nesupranta, kad žmogaus teisės Baltarusijoje ir išteklių žvalgymas Viduržemio jūroje – ne tas pats?

L. Linkevičius: Supranta. Maža to, jie kalba viešai, netgi labai entuziastingai ir ryžtingai apie sankcijas baltarusiams – tiems, kurie vykdo žmogaus teisių pažeidimus, mini, kad A. Lukašenka privalo būti sąraše.

Dėl to nėra abejonių, tačiau apmaudu ir apgailėtina, kad jie sieja tai su kitu klausimu, kuris susijęs su įvykiais Viduržemio jūroje, konfliktu su Turkija. Tai kelia nepasitenkinimą. Ir Europos Sąjungos vadovybės, ir kai kurių kolegų vardu galiu pasakyti, kad Kipro spaudimas didėja.

– Ar teko kalbėtis, pavyzdžiui, su Kipro ministru akis į akį?

L. Linkevičius: Man teko kalbėtis prieš pat šį susitikimą. Tai buvo diena po to, kai Turkija atšaukė vieną iš laivų, kuris vykdė tyrimus. Tai buvo kaip ir gestas situacijos pagerėjimui. Tuomet mes ir kalbėjome, ir aš ministrui sakiau, kad čia situacija kaip ir keičiasi, ji šiek tiek gerėja, diplomatijai reikia duoti šansą, kad nebūtų dar griežtesnės Turkijos pozicijos. Niekas su manimi kaip ir nesiginčijo, nepaisant to, kai vakar turėjome diskusiją, viskas liko, kaip buvę. Turiu vilties, kad ketvirtadienį, susirinkus vadovams, bus rastas sprendimas.

– Ar Kipro poziciją palaiko kitos Europos Sąjungos šalys?

L. Linkevičius: Daugelis ir Pietų Europos šalių nesupranta Kipro, nes tai akivaizdžiai kenkia ES įvaizdžiui, pakerta patikimumą. Praėjo virš mėnesio po visų įvykių, kiekvieną dieną televizijos ekranuose matome smurtą, prievartą, galimai vykdomus nusikaltimus ir nieko negalime padaryti, tik pareikšti apgailestavimą. Tai jau tampa nenormalu, todėl manau, kad reikia nenuleisti rankų ir daryti, ką vis dėlto privalome daryti.

– Ministre, Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime buvo ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Kaip jūs vertinate jos pasirodymą Ministrų Taryboje? Ji įtikinamai kalbėjo?

L. Linkevičius: Mane, atvirai pasakysiu, žavi jos pasirodymas dar ir ta prasme, kad ji neturi pasiruošimo, specialaus scenarijaus, nes pati niekada nebuvo politikoje. Dabar įmesta į sūkurį, ji labai aiškiai ir įtikinamai išdėstė ir savo lūkesčius, prašymus, ko tikisi iš Europos Sąjungos. Tai yra gana saikinga, labai nuosaiki pozicija.

Ji pabrėžia, kad ypač daug nenori, tik kad su jais kalbėtųsi, nori demokratinio proceso, kuris baigtųsi normaliais skaidriais rinkimais, kurių rezultatus pripažintų Baltarusijos žmonės ir tarptautinė bendruomenė. Tai tikrai nėra per daug. Abejoti nėra kuo. Ji, žinoma, neturi oficialaus juridinio statuso, bet Europos Sąjungos ministrai ir Europos Parlamento pirmininkas su ja bendravo kaip su lygiateise kolege. Jos veikla ir Koordinacinės tarybos veikla, kuri įsteigta ir kuri dabar represuojama, kurios nariai bauginami, tremiami iš šalies, gal tik viena dar liko laisvėje – rašytoja S. Aleksijevič. Visiems jiems reikia paramos.

Nors mus ištiko tokia nesėkmė, mes negalėjome priimti sprendimo, tai nereiškia, kad dingo ryžtas arba kad Briuselis negirdi to, ką kalba S. Cichanouskaja. Briuselis girdi ir dėl to jaudinasi, ir yra pasirengęs ne tiktai skirti sankcijas, bet ir rasti būdų, kaip paramą suteikti tiems žmonėms, kuriems jos reikia: nukentėjusiems nuo represijų fiziškai, ekonomiškai. Turime padėti pilietinei bendruomenei rasti būdų, kaip tą padaryti.

– Ministre, Europos Parlamentui praėjusią savaitę balsuojant dėl paramą Baltarusijos opozicijai išsakančios rezoliucijos, susilaikė du Lietuvos atstovai – Stasys Jakeliūnas ir Viktoras Uspaskichas. Be to, ponas Valdemaras Tomaševskis visai nebalsavo. Kaip būtų galima vertinti tokį pono V. Tomaševskio elgesį?

L. Linkevičius: Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, bet man tokia pozicija atrodo gana apgailėtina ir tikrai iškrinta iš konteksto. Apmaudu, kad Lietuvos atstovai arba atstovai iš Lietuvos priima tokius sprendimus. Bet gal jie patys tegul aiškina, kodėl taip daro.

– Ar galima tokią poziciją laikyti Baltarusijos nepalaikymu?

L. Linkevičius: Matyt, jie teigs, kad to negalima laikyti nepalaikymu, bet sakau – tegul patys aiškina. Mes turime susitelkti ir ką nors daryti. Dabar visi vėluojame, darome per lėtai, per vėlai. Nesinorėtų, kad trikdžių atsirastų ir viduje.

– Seime šiandien priimta rezoliucija dėl Baltarusijos keliamos grėsmės branduolinei saugai Europoje. Kaip manote, kiek atsižvelgs Europos Sąjungos institucijos į tokią Lietuvos rezoliuciją?

L. Linkevičius: Kalbėdamas atkreipiau dėmesį, kad elektrinės paleidimo kalendorius yra ne pagal saugumo standartus ir reikalavimus. Fizinis paleidimas buvo tuomet, kai vyko rinkimai, rinkimų dieną. Dabar paskelbta, kad elektrinės veiklos pradžia bus Spalio revoliucijos metinės. Tai mažai ką bendro turi su saugumo reikalavimų vykdymu. Manau, kolegos tai taip pat girdi.

– Ačiū jums, ministre. Toliau kalbamės su M. Milta. Maksimai, kokiomis nuotaikomis baltarusiai seka ir vertina tai, kad Europos Sąjunga tūpčioja vietoje dėl sankcijų Baltarusijai?

M. Milta: Aš pradėčiau nuo to, kad pirmiausia turima apsispręsti baltarusių akyse, apie kurią konkrečiai Europos Sąjungos dimensiją kalbama. Baltarusijoje labai šiltai priimtas faktas, kad didžioji dauguma Europos Parlamento narių priėmė stiprią rezoliuciją, smerkiančią ne tik visus A. Lukašenkos režimo nusikaltimus, tiesioginius nusikaltimus, kurie tęsiasi nuo rugpjūčio 9 dienos, bet ir individualių šalių narių pareiškimai ir veiksmai.

Todėl aš galėčiau atvirai pasakyti, kad baltarusių akyse šiuo metu Europos Sąjungos, kaip bendrijos, garbė yra gelbėjama Lietuvos ir Lenkijos dėka. Nes pirmiausia mūsų dvi šalys – Lietuva ir Lenkija – jų veiksmai, ryžtas ir tiesioginė parama ne tik Koordinacinės tarybos nariams bei kitiems Baltarusijos visuomenės atstovams, kurie buvo arba ištremti, arba priversti pasitraukti iš šalies, bet apskritai ta tiesioginė parama horizontaliu lygmeniu, tiesioginė paramą žmonėms – tiek vizų supaprastinimo prasme, tiek pareiškimai, tiek sankcijų įvedimas iš Lietuvos pusės. Tai baltarusiai labiausiai vertina.

Būtent Lietuvos, ir Lenkijos dėka baltarusiai mato, kad jie, kaip visuomenė, kaip tauta, turi sąjungininkų Europoje. Galima pasakyti, kad Lietuva ir Lenkija baltarusių akyse atstovauja Europai. Todėl šitas incidentas su Kipru, kuris tęsiasi jau keletą savaičių ir baltarusiai, natūralu, to neignoruoja – jie žino, apie tai kalbama ir Baltarusijos nepriklausomoje žiniasklaidoje – tai vertinama kaip nesusipratimas, o ne kaip akibrokštas. Baltarusija supranta ir tikisi, kad galiausiai bus rasta išeitis, kad ES yra milžiniška biurokratija, bet pirmiausia tai ateina ne iš ES dimensijos, o iš šalies narės.

Manau, kad baltarusių širdyse ir smegenyse Europa užima labai svarbią vietą, bet laiko lieka labai mažai. Šiandien jau 45-ą dieną tęsiasi protestai ir kol kas, deja, iš ES, kaip iš bendrijos, sankcijų, kaip veiksmingo atsako į režimo brutalumą ir nusikaltimus, nematyti.

– Maksimai, Europos ir Lietuvos parlamentarai yra sakę, kad Baltarusija galėtų gauti 4 milijardų eurų paramą, jeigu labai aiškiai pasakytų, kokios krypties laikysis. Tačiau net opozicijos lyderė S. Cichanouskaja yra sakiusi, bandau cituoti: „Mes nei su rusais, nei prieš rusus. Nei su Europos Sąjunga, nei prieš Europos Sąjungą.“ Kaip reikėtų suprasti tokią poziciją?

M. Milta: Baltarusijos opozicijos atstovų pozicija yra labai paprasta: jie į gatves išeina ne todėl, kad Kremlius ar Briuselis žada vieną, kitą milijardą. Jie išeina į gatves ne todėl, kad daromi vienokie ar kitokie pareiškimai. Jie išeina į gatves todėl, kad buvo ne tik pažeistas jų orumas ir pavogti jų balsai, jie išeina todėl, kad gyventi toliau 26 metus trunkančioje diktatūroje ir autoritariniame režime nebeįmanoma. Tas smurtas, kuris prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, dėl kurio daugiau negu 10 tūkst. žmonių buvo areštuoti, o 200 žmonių atžvilgiu vykdomas persekiojimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Yra 68 baltarusiai politiniai kaliniai, įskaitant ir 2 EHU universiteto studentus. Žmonės išeina dėl šitų priežasčių, o ne todėl, kad duodamas vienoks ar kitoks finansinis pažadas.

Šitie protestai nėra sukelti geopolitinio apsisprendimo. Jie pirmiausia sukelti noro gyventi ne tiktai oriai, apginti savo orumą, bet ir galiausiai užtikrinti savo laisves. Baltarusių akyse ideali Baltarusija atrodo lyg kokia Šveicarija, kuri būtų neutrali visomis prasmėmis. Tai sunkiai įgyvendinama, suprantant tiesioginę Baltarusijos ekonomikos priklausomybę nuo Rusijos. Kita vertus, jei aš galėčiau apibūdinti, ko siekia Baltarusija, manau, tai būtų būtent toks šveicariškas modelis.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2020.10.26 15:01

Stulbinamai kylant COVID-19 kreivei, didžiuosiuose šalies miestuose skelbiamas karantinas: griežtėja taisyklės kaukės taps privalomos, jų nereikės tik negyvenamose vietose, padėtis blogėja ir Šiauliuose

35