Lietuvoje

2020.09.22 18:44

Nausėdienė: švietimo sistema, kurioje dauguma moterų, nesuteikia žinių, rodikliai nuolat smunka

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.09.22 18:44

Įvairialypės įmonės, užtikrinančios lyčių lygybę, – daug patrauklesnės investuotojams ir leidžia generuoti daugiau idėjų, moterų lyderystės svarbą Lietuvos Davoso konferencijoje pabrėžė jos dalyviai. Anot jų, moterų lyderystė atsiskleidė ir Baltarusijoje, kai moterys, kurios tradicinėje visuomenėje turėtų būti atsargesnės, stojo į pirmąsias protestų eiles.

Pirmoji ponia įžvelgė sisteminių klaidų

Lietuvos verslas su pandemija susitvarkė puikiai, tačiau neišnaudojome visų savo galimų rezervų, sveikinimo kalboje sakė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

„Jei žiūrėtume į Lietuvą, kaip į ekonominę visumą, galėtume pasiploti ir sakyti – 10 balų. Bet jei remtumėmės prezidento išsakyta gerovės idėja, (...) tuomet stebėdami visas valstybines institucijas, jų bendradarbiavimą su savivalda, su bendruomenėmis, su visuomenininkais, su visomis valstybės socialinėmis grupėmis, (galėtume sakyti, kad – LRT.lt) iš tikrųjų mums dar reikia konsolidacijos, mums dar reikia susitelkimo, mums dar reikia bendro valstybinio vardiklio matymo“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Ji akcentavo, kad informaciniame lygmenyje dar vyrauja atvira ir skaudi žaizda, kai viešojoje erdvėje dar trūksta faktų, tikros informacijos ir realių atspindžių, kuriais remiantis visuomenė galėtų diskutuoti. Dėl šių priežasčių pirmoji šalies ponia teigė pasigendanti akademinės diskusijos, gilių ekonominių ir analitinių straipsnių.

„Jei turime sistemą, kurioje problemos nėra analizuojamos, nėra ieškomi realių problemų sprendimai, (...) o į sistemą įsijungia moteris, ar ji gali pakeisti ateitį? Duosiu paprastą pavyzdį – mūsų švietimo sistema. Yra dažnai kartojamas stereotipas, kad jei padidinsime moterų skaičių kažkurioje srityje, automatiškai tos srities rodikliai pagerės.

Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jei pažiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn. (...) Švietimo sistema nesuteikia jaunuoliui žinių, neišmoko jų taikyti. Tuo tarpu patyčių kreivė kyla aukštyn“, – apgailestavo D. Nausėdienė.

Pasak pirmosios ponios, 21 a. jau reikalauja aukštos pridėtinės vertės kūrimo, kai į verslą turi ateiti jauni žmonės, pasiryžę kurti inovatyvią visuomenę ir bendruomenę. Čia ir verslas susiduria su papildomais kaštais, nes, kalbėjo D. Nausėdienė, norėdamas priimti neišsilavinusį jaunuolį, verslas turės organizuoti specializuotus mokymus. Pabūkime racionalūs, klauskime, kiek investuojame į švietimo sistemą ir kiek grąžos gauname, ragino ji.

„Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų. Ar jos įgalintos pakeisti švietimo sistemą? Ar yra mechanizmų? Ir kur yra klaidos? Kiekviename susitikime Lietuvoje sutinku nepaprastai daug žmonių, dirbančių įvairiausiose srityse, (...) bet nesutikau nė vieno žmogaus, nenorinčio pokyčių. Esame jauna, auganti demokratija. Kviečiu visus – konsoliduokimės, sutelkime jėgas svarbių pokyčių labui ir tegu moterų balsas skamba stipriai“, – pabrėžė D. Nausėdienė.

Atlyginimų atotrūkis ir stagnacija

Diskusijos moderatorė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer diskusijos metu priminė, kad Lietuva kažkada buvo lyderė lygių teisių srityje – buvome vieni pirmųjų pasaulyje suteikusių moterims teisę balsuoti, tačiau nuo 2005 metų mes stagnuojame, pridūrė ji.

„Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė pastebėjo, kad moterų lyderystė išsiskyrė ir pandemijos kontekste, kai valstybių vadovės ėmėsi puikių iniciatyvų ir suvaldė kilusį sąmyšį. Vis dėlto, tuoj pridūrė ji, pandemijos akivaizdoje suskambėjo opios problemos, su kuriomis susidūrėme ir anksčiau.

Pavyzdžiui, dar labiau paaštrėjo atlygio sistema ir moterų bei vyrų atlyginimų atotrūkis, kadangi moterys paprastai yra tos, kurios pirmosios paleidžiamos iš darbo ir lieka su vaikais. Atlyginimų atotrūkis prasideda jau anksčiau – tik atėjus darbintis, tačiau didžiausia skirtis pasirodo po motinystės atostogų.

Pasak „Swedbank“ Lietuvoje vadovės, šiuo metu visa sistema orientuota į moterį – ji turi išeiti motinystės atostogų, o vyrai į tai arba visai neįsitraukia, arba įsitraukia labai trumpam. Taip atlyginimų skirtis nuolatos didėja, kol prieiname iki pensijų, kai pensijos skirtis yra apie 20 proc.

Įvairialypė komanda – patrauklesnė

Pasak D. Grigienės, lyčių lygybė gali suteikti labai daug galimybių verslui, kadangi užtikrinus lygybę būtų galima sukurti visai kitokio pobūdžio sprendimus, o tokiose įmonėse, kurios užtikrina lygybę, auga ir finansiniai rezultatai – pradedant pardavimais, baigiant pelnu.

Ji taip pat pabrėžė, kad neužtenka į įmonės valdybą įtraukti vienos moters – turi būti įvairovė, o lyčių lygybė turi tapti nuoseklia įmonės politika.

„European Merchant Bank“ vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė išskyrė, kad moterų įsitraukimas itin svarbus ir startuolių steigime, kadangi tai yra ta terpė, kur reikalingas kūrybiškumas. O tam, kad išgeneruotą idėją būtų galima įgyvendinti, reikia įvairių patirčių ir kompetencijų.

„Komandos turi būti įvairios – ir moterų, ir vyrų, įvairių patirčių samplaika. Opi problema, kad moterų nėra pakankamai, kad jas reikia skatinti, imtis veiksmų ir priemonių, kad moterys išdrįstų, nes tyrimai rodo, kad jos norėtų steigti savo verslą, bet labai atsargiai vertina savo galimybes, nes namuose turi šeimą, galybę kitų rūpesčių, todėl tai vertina per daug prizmių“, – kalbėjo M. Rimkūnaitė-Bložė.

Pasak jos, nors pastaraisiais metais dinamika gerėja, Lietuvoje tik 25 proc. startuolių yra įsteigti moterų, todėl svarbu akcentuoti, kad įvarialypė komanda turi daugiau pridėtinių verčių ir gali būti patrauklesnė investicijoms.

Baltarusijos moterys siunčia stiprią žinutę

Diskusijos moderatorė J. Ribinskaitė-Glatzer atkreipė dėmesį į Baltarusijos įvykių kontekste sustiprėjusią moterų lyderystę. Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen sutiko, kad Baltarusijos protestų pavyzdys yra labai simboliškas, nes būtent moterys ėmėsi lyderystės ir neapsikentė režimo.

„Moterys, kurios tradicinėje visuomenėje turėtų būti atsargesnės, saugoti kitus, jos išeina į pirmąsias eiles, o tai siunčia stiprią žinutę. Visi žvelgiame į kaimynus su didžiule viltimi, kad jiems pavyks“, – sakė parlamentarė.

Ji svarstė, kad politinės partijos yra organizacijos, turinčios tikslus įgyvendinti idėjas, valdyti ir turėti sprendimų priėmimo galią. O mūsų visuomenėje lyderis ar žmogus, priimantis sprendimus, dar asocijuojasi su vyru, todėl dalis moterų dvejoja įsitraukti į politinę veiklą.

„Žinoma, yra išimčių, bet tai viso labo išimtys“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamentarės, mažesnis moterų įsitraukimas į politiką lemia akivaizdžius praradimus. Svarstant įvairius klausimus, liečiančius išskirtinai moteris, ar kalbant apie tas sritis, kuriose moterų balsas turėtų būti labiau girdimas, moterų pozicija neatsispindi, sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Moteriškų“ ir „vyriškų“ profesijų stereotipai

Kodėl svarbu, kad į technologijas labiau įsitrauktų moterys, klausimus kėlė bendrovės „Visma“ vadovas Mantas Urbonas. Jis priminė, kad Lietuva Europos Sąjungoje (ES) „lyderiauja“ pagal skurdo rodiklius – Lietuvoje fiksuojamas antras didžiausias skurdas ES. Tokią situaciją, svarstė M. Urbonas, lemia ir kvalifikacijos neatitikimas.

Jis pabrėžė, kad jei norime padėti Lietuvos moterims, turime suteikti joms tinkamą edukaciją ir raginti rinktis ateities profesijas. Vis dėlto čia susiduriama su problema, kadangi moterys ir merginos tokių ateities profesijų neretai nesirenka, nes vadovaujasi klaidingais stereotipais, mano, kad tos profesijos yra nemoteriškos, sakė M. Urbonas.

„Tokie stereotipai ateina jau 8–9 klasėje, kai merginos jau pradeda galvoti, kad IT nemoteriška ir to nesirenka“, – pastebėjo jis.

Tačiau svarbu suvokti, kad tokį mąstymą lemia stereotipai, pavyzdžiui, JAV fiksuojamas didesnis moterų ir vyrų atotrūkis architektūroje – moterų vadovių tokiose įmonėse yra tik 5 proc., kalbėjo M. Urbonas. Pasak jo, JAV toks stereotipas apie vyriškas profesijas veikia ne tik IT, bet ir architektūros srityje.

Kadangi Lietuvoje tokių neigiamų stereotipų dėl architektūros nėra, tai reiškia, galima išgyvendinti tokį stereotipą ir dėl inžinerijos, tvirtino M. Urbonas.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2020.10.26 15:01

Stulbinamai kylant COVID-19 kreivei, didžiuosiuose šalies miestuose skelbiamas karantinas: griežtėja taisyklės kaukės taps privalomos, jų nereikės tik negyvenamose vietose, padėtis blogėja ir Šiauliuose

35