Lietuvoje

2020.09.23 05:30

Manote, kad darote gerą darbą veldamiesi į diskusijas internete? Ekspertai sako – nebūtinai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.09.23 05:30

Netikros naujienos sklinda kelis kartus plačiau už jų paneigimą ar tikras naujienas, o prie to prisideda ir humoristai, ir tie, kurie mėgina atskleisti tiesą, sako LRT.lt kalbinti mokslininkai. Anot jų, tai viena iš priežasčių, kodėl netikros naujienos plinta daug plačiau nei jų paneigimas.

Be to, prieš interneto komentatoriui stengiantis įrodyti, kad Žemė vis dėlto apvali, mokslininkai taip pat siūlo pasvarstyti, ar vyksta konstruktyvi diskusija, ar bus siekiama užginčyti žmogaus tikėjimą, kuris faktais net neparemtas.

Didelis noras perspėti ar informuoti padeda plisti netikroms naujienoms

Netikros naujienos, nepriklausomai nuo to, apie ką jos, plinta kelis kartus greičiau nei tikros ir sparčiausiai joms plisti padeda ne specialiai tam suprogramuoti vadinamieji botai, o patys žmonės. Tokias išvadas, atlikę tyrimą, daro MIT universiteto mokslininkai.

Anot jų, kai kuriais atvejais netikros naujienos plito 10–20 kartų greičiau nei faktai, ir socialinių tinklų vartotojai jomis dalytis buvo linkę labiau.

Kaip daro išvadą mokslininkai, tai pirmiausia lemia netikrų naujienų sukeliama emocija – jos dažniausiai stebina ar net šokiruoja, o tikros naujienos dažniau sukelia liūdesį, paskatina laukimą ar pasitikėjimą.

Būtent netikrų naujienų sukeliamą stiprią emociją akcentuoja ir LRT.lt kalbinti mokslininkai.

Kaip sako ISM universiteto tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė Lineta Ramonienė, patys žmonės dažniausiai yra priežastis, kodėl netikros naujienos plinta taip sparčiai.

„Kad ir kiek ieškotume kaltininkų, patys žmonės yra įrankis – jie dalijasi tomis netikromis naujienomis. Žmonių noras ir intencija dalytis netikromis naujienomis sudaro galimybes joms plisti labai greitai. Mūsų pasąmonėje užprogramuota ir mums patinka įspėti, nustebinti kitus ir dalytis tomis netikromis naujienomis“, – sako L. Ramonienė.

Anot L. Ramonienės, įtakos turi ir pačių naujienų pobūdis – jos dažnai turi nuostabos elementų ir labai dažnai patenka į vieną iš kelių kategorijų, kurios sukelia daugiausia emocijų.

„Tokių emocijų tikros naujienos paprastai nesukelia. Jeigu žiūrėtume į netikrų naujienų kategorijas, išskiriamos tokios kaip terorizmas, mokslo naujienos, finansinė informacija, sveikata – visos jos žmonėms be galo svarbios, todėl ta stipria emocija jie dalijasi. Norime apsaugoti kitus, norime apsaugoti save ir labai greitai atsiranda plitimas“, – teigia L. Ramonienė.

Paneigimas nuostabos nebesukelia

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Viktoras Denisenko akcentuoja, kad paprastai netikros naujienos ir konstruojamos tokiu būdu, kad patrauktų dėmesį: jos šokiruoja, manipuliuoja jausmais arba skamba grėsmingai.

„Žmonės tokias naujienas pastebi ir patys pradeda jomis dalytis. Jeigu žmogus mato informaciją, kuri savotiškai patraukia, sujaudina, jis dažniausiai nori tuo pasidalyti su kitais. Kaip kartais sakau, labai dažnai turime sniego gniūžtės efektą, kai žmonės pradeda dalytis, galbūt piktinasi ta informacija, mano, kad ta informacija kuo greičiau reikia pasidalyti, kad ir kiti žinotų. Ta informacija labai greitai išplinta socialiniuose tinkluose, o šiandien nemaža dalis žmonių, ypač jaunesnio amžiaus, pagrindinę informaciją gauna būtent iš ten“, – komentuoja V. Denisenko.

Priežastis, kodėl netikrų naujienų paneigimas neplinta taip plačiai ir taip greitai, mokslininkų teigimu, taip pat nulemta žmonių emocijų – paneigimas nesukelia tokios didelės emocijos.

„Nuostabos nebelieka – kažkur perskaičiau, prisiminiau [netikrą naujieną], bet aš tikrai nesidalysiu. Galbūt papasakosiu kam nors, kas sėdi šalia, bet tikrai nesidalysiu socialiniame tinkle“, – sako L. Ramonienė.

V. Denisenko atkreipia dėmesį ir į tai, kad netikros naujienos paneigimas, argumentavimas ar paaiškinimas, kodėl tai netikra, pačios netikros naujienos nepanaikina – ji ir toliau plinta socialiniuose tinkluose, vartotojai ir toliau ja dalijasi.

„Jeigu naujiena plinta socialiniuose tinkluose, ja ir toliau dalijasi žmonės, kurie galbūt nematė paneigimo. Kai kalbame apie paneigimą, galime sakyti, kad tradicinė žiniasklaida, tarkime, parašė, kad naujiena yra netikra, bet, kaip ir minėjau, jeigu žiūrime į socialinius tinklus ir į internetą, kaip į terpę, kur plinta netikros naujienos, tai dalis žmonių tiesiog nesinaudoja tradicine žiniasklaida“, – tvirtina V. Denisenko.

„Be to, netikros žinios paneigimas potencialiai nėra toks patrauklus, toks sensacingas ir žmonės tuo nesidalija socialiniuose tinkluose. Mūsų dėmesys interneto erdvėje labai greitas, mėgstame dirginančius mūsų dėmesį dalykus. Paneigimas dėmesio tiek nedirgina“, – priduria mokslininkas.

Jo vertinimu, tam, kodėl tikroji informacija apie netikras naujienas plinta ne taip plačiai, įtakos turi ir socialinių tinklų vartotojų sąmoningumas – netikra naujiena pasidalijusieji dažnai, net ir užtikę paneigimą, juo nepasidalija. „Tai yra tam tikra sąmoningo arba atsakingo elgesio problema“, – sako V. Denisenko.

Netikromis naujienomis dažnai dalijasi humoristai

Mokslininkai pastebi, kad dalytis netikromis naujienomis neretai vieni žmonės linkę labiau už kitus. Tai dažniau daro žemesnį išsilavinimą turintys asmenys, priklausantys žemesniam socialiniam sluoksniui.

„Čia yra kelios priežastys, – aiškina V. Denisenko. – Išsilavinęs žmogus iš esmės supranta, kad pasaulis yra gana sudėtingas. Išsilavinęs žmogus labiau priima to pasaulio sudėtingumą, jam paprasčiau gilintis į sudėtingus procesus. Kai žmogus neturi pasirengimo ar net išsilavinimo, dažniausiai nori, kad jam viskas būtų paaiškinta labai paprastai: kas įvyko ir kas dėl to kaltas. Netikros naujienos labai dažnai siūlo tokį paaiškinimą, žaidžia sąmokslo teorijomis.“

Tačiau, priduria V. Denisenko, net ir išsilavinęs žmogus nėra apsaugotas nuo netikrų naujienų ir dalijimosi jomis.

L. Ramonienė atkreipia dėmesį, kad kartais netikroms naujienoms plisti padeda ir tie, kurie puikiai suvokia, jog naujiena – melaginga.

Anot mokslininkės, paprastai netikromis naujienomis besidalinantieji patenka į vieną iš trijų kategorijų: tie, kurie nesuvokia besidalijantys netikra naujiena, tie, kurie tai daro iš piktavališkų paskatų ar godumo, ir humoristai.

„Humoristai labai stipriai prisideda prie netikrų naujienų sklaidos, – komentuoja L. Ramonienė. – Žmonėms sunku atskirti, ar tose žinutėse, kurias skleidžia humoristai, naujiena tikra, ar ne. Jeigu žiūrėtume į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, humoristų turime tikrai daug, jie labai populiarūs, netikros naujienos per juos irgi gana greitai sklinda, taigi tai [netikrų naujienų skleidimas] yra gana didelė opa Lietuvos visuomenėje.“

Ekspertai vieningai sutinka, kad bene efektyviausia kovos su netikromis naujienomis priemonė yra edukacija, tačiau atkreipia dėmesį – svarbu, kaip tai daroma ir ką siekiama ugdyti.

„Kad pokytį pasiektum edukuodamas, reikia prieiti prie to, kas ta informacija dalijasi. Masinė edukacija nenueina perniek, bet reikia būti arti šaltinio, kad galėtum padaryti pokytį. Pavyzdžiui, aš turiu 14-metį sūnų. Kadangi galiu jį pasiekti, galiu daryti įtaką. Paauglių pasaulyje netikrų naujienų yra gana daug ir juos paveikti gana lengva“, – pateikia pavyzdį L. Ramonienė.

Mėginimas paauklėti komentaruose – neveiksmingas

Vis dėlto bandymas, pavyzdžiui, netikrą naujieną paneigti komentuojant ar įsiveliant į diskusiją su kitais socialinio tinklo vartotojais, anot LRT.lt kalbintų ekspertų, gali sukelti priešingą efektą – vietoj to, kad žmonės suprastų, jog naujiena netikra, ir toliau plistų jos paneigimas, dar labiau plinta pati netikra naujiena.

„Komentarai dar labiau mus veikia, – sako L. Ramonienė. – MIT universiteto mokslininkai tyrinėjo komentarus ir ten buvo daugiausia nuostabos – kiekvienas komentaras netikrą naujieną nešė dar toliau. Kuo daugiau komentarų, tuo labiau žmonės linkę dalytis ta žinute. Komentuodami mes ne kovojame, o tą netikrą naujieną dar labiau populiariname, ta žinutė kyla į viršų, ją pamato dar daugiau žmonių, daugiau ja dalijasi, ir tokiu būdu ji plinta.“

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad žmonių pasidalijimas į dvi stovyklas – palaikančių ir prieštaraujančių, tikinčių ir netikinčių – būdingas ir kalbant apie tikras naujienas, žiniasklaidos pranešimus, todėl nederėtų stebėtis, kad netikros naujienos kelia dar stipresnes emocijas.

„Žmonių pasidalijimas į dvi stovyklas būdingas bet kokiai netikrai naujienai: viena tiki, kita netiki. Yra žmonių, kurie tiki, kad Žemė plokščia, yra tokių, kurie netiki. Taip yra ir su tiesa – kai kurie tiki, kai kurie netiki, o kai kurie vaikšto labai plona linija ir kiekvieną dieną keičia nuomonę“, – sako L. Ramonienė.

Jos teigimu, tai lemia ir asmeninės savybės – kai kurie asmenys informacijos yra paveikiami lengviau.

V. Denisenko taip pat akcentuoja, kad socialinių tinklų komentaruose verdančių diskusijų kokybė dažnai yra itin žemo lygio. Mokslininko vertinimu, siekiant šviesti visuomenę, stipresnę poziciją turėtų užimti švietimo įstaigos, žiniasklaida, kuri gali informuoti ir edukuoti žmones, o ne komentatoriai.

V. Denisenko taip pat pataria atkreipti dėmesį, ar su kitu žmogumi iš tiesų diskutuojama, ar tiesiog vyksta ginčas dėl tikėjimo.

„Diskusijos internete nėra nei blogai, nei gerai. Gal ir gerai, kad žmonės bando paaiškinti tiems, kas tiki netikromis naujienomis, kad tai yra netiesa, bet bijau, kad bandymas pakeisti nuomonę yra gana bergždžias.

Esminis principas galbūt būtų ne stengtis įtikinti, kad tas dalykas, kuriuo žmogus tiki, yra klaidingas, bet bendrai suteikti žinių, kas yra informacija ir kaip su ja elgtis, kad ją vertinti reikėtų kritiškai, nes, kol žmogus pats nepradės abejoti ta naujiena, vargu ar pavyks pakeisti jo požiūrį ir nuomonę“, – sako V. Denisenko.

Diskusija ar kova su įsitikinimu?

Atkreipus dėmesį, kad netikras naujienas skleidžiantys ar jomis netgi įtikėję žmonės kartais mėgina argumentuoti, jog būtent jie kritiškai vertina informaciją, todėl pateikia alternatyvią nuomonę, V. Denisenko sutinka, kad tokių atvejų pasitaiko – netikrų naujienų skleidėjai taiko su jomis kovojančiųjų ginklus.

Vis dėlto V. Denisenko pateikia pavyzdį: 2017 m. po Donaldo Trumpo inauguracijos Baltųjų rūmų atstovas spaudai, kritikuodamas žiniasklaidą, tvirtino, kad ji neobjektyviai nušvietė inauguraciją, kuri iš tiesų buvo labai populiari. Kaip primena V. Denisenko, žurnalistai įrodė, kad atstovas spaudai nėra teisus, bet po to jį mėginta apginti teigiant, jog jis vadovavosi „alternatyviais faktais“.

„Tai buvo absurdiškas teiginys, nes, grubiai tariant, kai mes kalbame apie faktus (noriu pabrėžti – ne apie nuomonę), tai yra arba faktai, arba melas. Alternatyvūs faktai yra visiškas absurdas. Kas nėra faktas, nėra ir alternatyvus faktas, tai yra melas. Mes galime sakyti, kad švietimu, ramiu, pagrįstu kalbėjimu galima stengtis kovoti su tais alternatyviais faktais.

Kita vertus, visada susiduriame su problema, kad, ko gero, visada bus žmonių, kurie, pavyzdžiui, tikės, jog Žemė yra plokščia, ir čia mes turime reikalų ne su žinojimu, o su tikėjimu. Šį žodį aš pabrėžiu, nes tikėjimas yra labai subtilus dalykas. Jeigu žmogus šventai tiki, jo nuomonės nepakeisi“, – tvirtina V. Denisenko.

LRT.lt kalbinti mokslininkai teigia: norint kovoti su netikromis naujienomis, bene svarbiausia – prieš dalijantis naujiena patikrinti, kas jos autorius, kokia informacija skleidžiama.

„Kai einame į parduotuvę ir perkame pieną ar duoną, ant kiekvieno produkto nurodoma jo sudėtis. Kaip vartotojas turiu labai daug informacijos, kurią galiu skaityti: kas yra gamintojas, kiek yra cukraus, riebalų, baltymų.

Kai mes gauname naujienas, tos informacijos, tos etiketės neturime. Tai reiškia, kad aš matau nuotrauką, bet nematau šaltinio ir nežinau, kas už to šaltinio slepiasi. (...) Prieš dalydamiesi kažkieno žinute, atsisėskime ir ramiai pagalvokime – ar aš žinau tos naujienos sudėtį, ar žinau tą etiketą, ar žinau, kas į tą naujieną įeina ir kokį tai turės efektą? Kovoti galima nesidalijant tomis žinutėmis“, – sako L. Ramonienė.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt