Lietuvoje

2015.12.29 09:21

Kaip netapti afrikinio kiaulių maro platintoju

2015.12.29 09:21

Dėl afrikinio kiaulių maro per porą metų vien Vilniaus rajone kiaulių augintojų skaičius sumažėjo 80 proc., viruso užkratas rastas 105 laukinės faunos vietose Lietuvoje. Kad būtų galima sustabdyti ligos plitimą, medžiotojai, kiaulių laikytojai bei miškų lankytojai privalo paisyti griežtų reikalavimų.

Ką svarbiausia žinoti medžiotojams

Sumedžiotus šernus į jų dorojimo vietas medžiotojai privalo gabenti sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai.

Išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją aplink gyvūnų atliekų duobes reikia išdezinfekuoti medžiagomis, veikiančiomis afrikinio ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat būtina atlikti taros, kurioje buvo gabenami mėginiai, avalynės ir kitų daiktų dezinfekciją.

Išmestos galimai afrikinio kiaulių maro virusu užkrėstos šernų mėsos ar jos gaminių atliekos gali sukelti grėsmę, kad virusas toliau plis.

Radę šerno gaišeną, medžiotojai jokiu būdu negali jos liesti ir privalo nedelsdami apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

Ką svarbiausia žinoti kiaulių augintojams

Kiaules auginantys asmenys tvartą turėtų aptverti tvora taip, kad būtų išvengta kontakto su šernais. Tačiau afrikiniu kiaulių maru naminiai gyvuliai gali užsikrėsti ne tik tiesioginio kontakto su šernais metu, bet ir per įvairius daiktus. Todėl kiaulių tvarte šeimininkai neturėtų leisti lankytis pašaliniams žmonėms, turėtų riboti pašalinių transporto priemonių įvažiavimą į kiemą.

Prie kiekvieno naudojamo įėjimo į tvartą ir jo pagalbines patalpas VMVT ragina įrengti dezinfekcinius kilimėlius. Dalyvavę medžioklėje ar išdorojant šerną, tvarkę išknistą dirvą ar apsilankę kitame kiaulių ūkyje, kiaulių augintojai prie savo kiaulių turėtų eiti tik nusiprausę, persirengę ir pasikeitę avalynę.

Ūkininkai tvarte turėtų reguliariai naikinti graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus, nes jie gali pernešti virusą.

Kiaules draudžiama laikyti lauke, šerti jas maisto atliekomis, nenuplikytais šių metų derliaus grūdais ir  šviežia žole, į tvartą įsinešti gyvūninio maisto. Ūkininkams būtina užregistruoti kiaulių laikymo vietas ir kas ketvirtį deklaruoti laikomų kiaulių skaičių VMVT teritoriniame padalinyje arba apylinkės seniūnijose arba perduoti šią informaciją privačiam veterinarijos gydytojui.

Ką svarbiausia žinoti miško lankytojams

Kiekvienas žmogus, einantis į mišką ar poilsiaujantis gamtoje, turi tvarkingai elgtis su maisto atliekomis, nepalikti miške maisto likučių. Jas privalu išmesti į uždaromus  ir nuo laukinių gyvūnų apsaugotus konteinerius.

Kadangi afrikinio kiaulių maro virusas perduodamas ne tik tiesioginio kontakto būdu tarp šernų ir kiaulių, bet ir pernešamas per apkrėstą inventorių, drabužius, transportą, avalynę, specialistai rekomenduoja grįžus iš miško su tais pačiais drabužiais neskubėti į tvartą. Taip pat rekomenduojama į užkrėstos zonos miškus nevažiuoti, transporto priemones palikti tam skirtose pakelės aikštelėse.

Nors vaikščioti po užkrėstus miškus nedraudžiama, bet, jei jau apsilankėte, rekomenduojama bent 48 valandas neiti į kiaulių laikymo vietą. Vykstant grybauti ar uogauti į šias zonas, patartina turėti pakaitinius viršutinius drabužius ir atskirus batus, kuriais būtų galima persirengti ir persiauti įeinant į mišką. Išėjus iš miško, drabužius reikėtų nusirengti ir sudėti į atskirą maišelį, o sugrįžus namo – nedelsiant išskalbti kuo aukštesnėje temperatūroje. Afrikinio kiaulių maro virusas žūsta 70 °C temperatūroje. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt