Lietuvoje

2020.09.22 00:14

Partijų debatai: iš kur imti pinigų švietimui, ar aukštųjų mokyklų tinklas optimalus ir ko reikia bedarbiui bei pensininkui

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.09.22 00:14

Iš kur reikėtų paimti pinigų švietimui? Ar Lietuvoje dar reikia mažinti aukštųjų mokyklų skaičių? Kaip turėtume padėti bedarbiams? Mokėti 200 eurų ar laikytis nuostatos ištiesti ranką tiems, kurie kabinasi į darbo vietą? Į šiuos ir kitus klausimus pirmadienį vykusiuose debatuose atsakinėjo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovai.

Seimo rinkimams skirtą laidą LRT rengia savo iniciatyva. LRT TELEVIZIJA, atsižvelgdama į teismo sprendimą, keičia debatų organizavimo tvarką ir dalyviai į laidas kviečiami atsitiktine tvarka – burtų būdu. Burtai lėmė, kad pirmadienio laidoje susirėmė Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.

Šių debatų tema buvo švietimas ir socialinė politika.

LR Seimo rinkimų debatai. Partijos atsakė, iš kur imtų pinigų švietimui, pateikė argumentus, ko reikia bedarbiui

Pinigai švietimui

Dauguma partijų siūlo ankstinti ugdymą, kelti mokytojams ir profesūrai atlyginimus, papildomai investuoti į mokslo tyrimus. Šios iniciatyvos reikalauja tvarių finansavimo šaltinių, o ne vienkartinės Europos Sąjungos injekcijos. Ar partijos suskaičiavo, kiek reikėtų eurų švietimo srities užmojams įgyvendinti ir iš kur tuos pinigus derėtų paimti?

„Mes manome, kad reikėtų ne skaičiuoti lyg buhalteriams, o nurodyti pagrindinius finansavimo šaltinius – protinga progresinių mokesčių sistema, parazitinių šimtus milijonų eurų suryjančių struktūrų likvidavimas, biurokratinio aparato radikalus sumažinimas, galiausiai mokytojo algos pakėlimas iš tų šaltinių, kurie šiandien yra nutylimi, – šešėlinės ekonomikos ir korupcijos“, – kalbėjo Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas.

Tikslios sumos ši partija kol kas nenurodė.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vadovas Rimantas Sinkevičius mano, kad švietimo ir socialinėje srityje pasiekta reikšminga pažanga. Jis įsitikinęs, kad svarbiausias darbas dabar yra ateinančių metų biudžetas.

„Kokius skaičius įdėsime švietimui, kokius skaičius uždėsime socialinei apsaugai ir rūpybai, tokį mes turėsime rezultatą“, – sakė R. Sinkevičius. Jis nemano, kad rezultatą galima pasiekti per vienerius metus. Anot jo, tai galima padaryti tik per politinį ciklą. Jis pabrėžė, kad Europos biudžetas leidžia finansuoti mokslo tyrimus iš esmės be jokių apribojimų.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad jų programoje įrašyti įsipareigojimai dėl kokybiško ikimokyklinio ugdymo plėtros ir užtikrinimo visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Taip pat ši partija kalba apie mokytojų atlyginimą, kuris siektų bent pusantro vidutinio darbo užmokesčio iki kadencijos pabaigos. V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad svarbu, kad mokslo tiriamosios veiklos finansavimas būtų tvarus.

„Mes manome, kad pasiekti pusantro procento BVP yra visiškai realu. Šiandien Lietuvoje švietimo finansavimas atitinka Europos Sąjungos vidurkį, tačiau, kalbant apie lėšų skaičių, skiriamą vienam moksleiviui ar vienam studentui, mes jau, pagal palyginimą su kitomis EBPO šalimis, esame pačiame gale. Tai reiškia, kad lėšos, skiriamos švietimui, naudojamos netvariai, neprotingai, per daug jų išeina infrastruktūros išlaikymui“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas sakė, kad lėšas švietimui reikia didinti. Jis mano, kad lėšų galima rasti pertvarkant bendrojo ugdymo sistemą.

„Mes per daug pinigų išleidžiame pastatų priežiūrai, kurių prižiūrėti nereikia, kur mokyklos negalėtų būti. Be abejo, šešėlio mažinimas. Įvairiais skaičiavimais, jis siekia 25 procentus. Mes turime milžinišką resursą. Be abejo, valstybės investicijų programa. Mes išleidžiame pinigus tiems projektams, kuriuos paskui galiausiai, kaip Panevėžio mokyklą, reikia nugriauti“, – kalbėjo R. Lapinskas.

Patriotiškumas

Kai kurios partijos argumentuoja, kad mūsų švietimas nėra pakankamai patriotiškas, o nukeliavo globalaus piliečio ugdymo link. Kandidatų buvo klausiama, kaip jie supranta švietimo ir patriotiškumo santykį ir už kokį švietimą yra.

„Patriotizmas ir tėvynės meilė prasideda nuo namų – mamos ir tėčio auklėjimo, pavyzdžio rodymo, ir tai gali tęsti mokykloje“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas.

Anot V. Radžvilo, mes sąmoningai sunaikinome Sąjūdžio keltą tautinės mokyklos koncepciją.

„Mes pradėjome gaminti naujos rūšies homo sovieticus“, – mano V. Radžvilas.

Šios partijos nuostata yra tokia, kad patriotinio ugdymo labai trūksta Lietuvoje. Anot jos, tai, kad esame pasklidę po pasaulį ir kad lengva ranka žmonės išvyksta svetur, yra blogas faktas.

Pasak R. Sinkevičiaus, patriotiškumas – sudėtinė švietimo dalis, bet ne tik švietimas ugdo patriotiškumą. Jis mano, kad ne vien mokytojams reikėtų užkrauti atsakomybę ugdyti patriotiškumą.

Liberalų sąjūdžio atstovai patikino nesipriešinantys patriotiniam ugdymui, bet mano, kad žmones Lietuva augina pasauliui ir išvykę svetur mūsų šalies piliečiai yra lygiai tokie pat patriotai, kaip ir čia gyvenantys. Partijos atstovai pabrėžė, kad lietuviai, užaugę čia ir išvykę svetur, garsina Lietuvą svetur.

Ar aukštųjų mokyklų tinklas optimalus?

Ar aukštųjų mokyklų konsolidacija turėtų būti tęsiama? Ar Lietuvoje pasiekėme optimalų aukštųjų mokyklų skaičių? Toks buvo kitas klausimas kandidatams.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas R. Lapinskas abejoja, ar pasiekėme optimalų aukštųjų mokyklų skaičių, nes kai kurios jų laikosi varganai ir balansuoja ties riba nesurinkti minimalaus skaičiaus studentų į jų siūlomas programas.

„Ne paslaptis, kad kai kurios balansavo ties riba tapti tiesiog diplomų pardavyklomis. Labai svarbu kalbėti ir kad kokybės nėra“, – sakė jis.

Nacionalinio susivienijimo lyderis V. Radžvilas kritikavo krepšelių sistemą, kuri, anot jo, paskatino sukurti studentų, imančių paskolas, sluoksnį, ir pastatų dalybas.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vadovas Rimantas Sinkevičius mano, kad aukštųjų mokyklų tinklas yra optimalus, bet gyvenimas nestovi vietoje, tad gali tekti ką nors keisti ateityje. Jis įžvelgia ir problemą, kad aukštosios mokyklos neatrado savo nišos – studijų programos kartojasi, jų gausa trikdo jaunimą, nebežinantį ką rinktis.

Anot Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, mechaninis universitetų jungimas neužtikrina kokybės, jungimas turėtų vykti su pagarba autonomijai. Ji pabrėžė universitetų ir kolegijų santykio išgryninimo svarbą.

Bedarbiai ir pašalpa

Rugsėjo 9 dieną Vyriausybė patvirtino Nacionalinės pažangos planą ir jame numatyta didinti nedirbančiųjų įtraukimą į darbo rinką didinant užimtumo rėmimo sistemos efektyvumą siekiant didesnei daliai nedirbančiųjų rasti darbo vietą. Dabar Vyriausybė paskelbė, kad iki metų pabaigos bedarbiams bus mokama 200 eurų išmoka. Partijų atstovų buvo klausiama, ar jie nemato prieštaravimo tarp to, ką Vyriausybė deklaruoja savo dokumentuose, ir tarp to, kaip elgiasi tikrovėje. Kaip jie siūlo rūpintis bedarbiais? Pašalpų mokėjimas ar bedarbių įtraukimas į darbo rinką?

R. Lapinskas įžvelgia prieštaravimą. „Atkreipčiau dėmesį, kad ilgalaikis nedarbas Lietuvoje yra aukštesnis nei vidutiniškai kitose ES šalyse, tad manyčiau, kad negerai su šia sistema“, – sakė R. Lapinskas. Jis mano, kad reikia remti tuos, kurie suranda darbą.

„Tarkim, kurį laiką gauna pašalpą, o paskui randa darbą ir gauna premiją“, – sakė R. Lapinskas. Jo atstovaujama partija mano, kad būtų pravartu prisiminti, kad vis mažiau reikės darbo jėgos, tad reikia ieškoti naujų socialinių sprendimų. Vienas iš jų – trumpinti darbo laiką, tarkim, pereikti prie septynių valandų darbo dienos arba keturių darbo dienų per savaitę.

V. Radžvilas tai vadino sistemine problema. „Nenoro dirbti mentalitetas buvo išugdytas todėl, kad Lietuvoje daugybę dešimtmečių didžiausia tragedija yra nors šiek tiek pakelti minimalią algą“, – sakė V. Radžvilas.

Jis sakė, kad Lietuvoje tapo naudinga gauti bedarbio pašalpą. Jo partija radikaliai didintų minimalią algą. V. Radžvilas mano, kad reikėtų iš esmės peržiūrėti socialinės pagalbos teikimo sistemą ir tiems asmenims, kurie nesugeba atsakingai naudotis išmokomis, reikėtų įvesti talonų sistemą.

Anot R. Sinkevičiaus, Vyriausybės priimti dokumentai ir veiksmai vieni kitiems neprieštarauja. Prioritetu jis vadino įtraukimą į darbo rinką – tiek senjorų, tiek neįgaliųjų. Jis pabrėžė, kad dabar pašalpos buvo išmokėtos, nes gyvename COVID-19 situacijoje. „Nemanau, kad tai tęsis visą gyvenimą, bus grįžta prie prioriteto, kurį numatė Vyriausybė“, – sakė R. Sinkevičius.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad valstybė turėtų padėti žmogui, kad jis padėtų sau, užuot skatinusi ilgalaikį nedarbą. Liberalai pabrėžė profesinio rengimo sektoriaus kaip perkvalifikavimo šaltinio svarbą, kuris nutiesia tiltą į naują gyvenimą.

Pensijos

Lietuvoje pensijoms tenka vos 7 proc. BVP, kai ES vidurkis yra beveik dvigubai didesnis ir siekia 13 proc. Spartesnis bendrosios pensijų dalies didinimas labiau suvienodins arba suplokštins visas pensijas. Tie asmenys, kurie gavo didesnį darbo užmokestį ir mokėjo didesnes įmokas į socialinio draudimo fondą, gaus ne taip smarkiai besiskiriančias išmokas nuo tų, kurių indėlis buvo mažesnis. Partijų atstovų per debatus buvo klausiama, už kokias pensijas yra jie – plokštesnes ar labiau diferencijuotas?

V. Radžvilas tai vadino kompleksine problema ir skatino naikinti antrąją pensijų pakopą, kurią vadino prievartine. Anot jo, reikia ir kruopščiai peržiūrėti visas ypatingąsias pensijas. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje dideles pensijas gauna buvusių represinių struktūrų atstovai, kur kas didesnes nei politiniai kaliniai ar tremtiniai. Pensijos, anot Nacionalinio susivienijimo lyderio, turi būti diferencijuotos.

Anot R. Sinkevičiaus, jo partija pasisako, kad pensijos būtų indeksuotos, o plokštumas nėra labai sveikintinas dalykas. „Priklausomai nuo to, kiek mokėjai mokesčių, vengei jų, ėmei vokeliais? Ir jei tavo pensija bus vienoda su tais, kurie mokėjo sąžiningai, bus nesąžininga“, – sakė R. Sinkevičius.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad, artėjant rinkimams, pensijų klausimas vėl tampa politinių batalijų objektu. „Pripažįstame, kad pensijos nėra tokios, kurios užtikrintų daugumai pensininkų orų gyvenimą, jos turėtų būti tvariai didinamos visų pirma iš vidutines pajamas gaunančių žmonių sluoksnio didinimo“, – sakė partijos lyderė.

Ši partija sieks, kad pensijos bus adekvačios ekonomikai, kad nuošimtis, kuris išmokamas pensijomis – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, per ketverius metus padidėtų 4-5 procentiniais punktais.

R. Lapinskas sakė, kad jo partija sieks iki 2030 metų pasiekti vidutinės pensijos ir minimalaus atlyginimo ES vidurkį. „O nuo 2024 metų pasiekti pensijų vidurkį tokį, koks yra siekiamas minimalus atlygis, – 600 su trupučiu eurų“, – sakė jis.

Populiariausi

Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvoje

2020.10.24 19:21

Seimo nariui Valerijui Simulikui patvirtintas COVID-19 bus dezinfekuojamos Seimo patalpos; atnaujinta 00.10

Išankstinis balsavimas Lukiškių aikštėje

Lietuvoje

2020.10.24 11:35

Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime – gerokai didesnis nei 2016 metais tuomet išankstinis balsavimas vyko tik dvi dienas; atnaujinta 12.09

21