Lietuvoje

2020.09.21 10:15

Sostinės mokyklos virėjos pakraupusios: liepta iš lėkščių rinkti likučius ir patiekti kitiems vaikams

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.09.21 10:15

Maisto ir veterinarijos tarnyba gavo pranešimą, kad vienoje sostinės mokykloje šiurkščiai pažeidžiama maisto gaminimo tvarka, paprasčiau tariant, patiekalai vaikams ruošiami ir iš atliekų, surinktų iš lėkščių.

Laiške nurodoma, kad jeigu vaikai nevalgo kotletų, jie surenkami iš lėkščių ir pašildyti patiekiami kitoms klasėms. Veterinarijos tarnyba sako pradėjusi tyrimą, o LRT RADIJAS pakalbino mokyklos virėjas.

Direktorius: maistas – pagal naujausius reikalavimus

„Mes su vyru pakraupę, sakom, kaip tėvai nesidomi savo vaikais, ką jie valgo. Ai, nevalgė, gerai. Vienu žodžiu, moka pinigus ir nežiūri, už ką. Jeigu nueitumėte ir pasėdėtumėte, jūs pamatytumėte“, – patiems pasižiūrėti, kuo maitinami vaikai Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, patarė viena virėja. Anot jos, kalbėti apie maisto ruošą čia net nemalonu ir gėda.

Dėl koronaviruso tėvai ir pašaliniai asmenys į mokyklą neįleidžiami, todėl pasidairyti nėra šansų, bet pasiklausyti galima.

„Ieškome teisybės, kad taip nebūtų. Kai aš pamačiau, savo vaikams pasakiau, kad mokyklos valgykloje nevalgytų. Nes tokio siaubo dar nesu mačiusi“, – LRT RADIJUI kalbėjo kita virėja, kurios vardas ir pavardė neskelbiami, bet redakcijai žinomi.

Progimnazijos vadovas Rimantas Remeika pripažino, kad daug vaikų mokyklos valgykloje patiekto maisto nevalgo, tačiau sako, kad jie neįpratę sveikai maitintis.

„Jie (maitinimo paslaugų teikėjai, – red. past.) dirba pagal technologines korteles, pagal kurias vykdėme pirkimą. Technologinės kortelės pagal naujausius Verygos (sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, – red. past.) reikalavimus parengtos. Dėl kokybės negaliu pasakyti, aš pats, kiek pajėgiu, tiek valgau. Ir kiti valgo“, – LRT RADIJUI kalbėjo progimnazijos vadovas.

Anot jo, kai kurių klasių tėvai netgi sutarė, kad vaikai mokykloje kurį laiką nevalgys, maistą nešis iš namų dėžutėse. Tačiau priešmokyklinukams ir pirmokams maistas tiekiamas nepaisant tėvų sprendimo, nes už jį sumoka valstybė. Progimnazija turi tris filialus, visuose yra atskiros valgyklos.

Virėja: jautienos kukuliuose – vakarykštis troškinys

Gedimino Kunigaikščio progimnazijos vadovas R. Remeika pateikė pavyzdį: „Vaikai nevalgė jautienos kotletų todėl, kad buvo neįpratę, nes jautienos kotletas yra juodas. Spalva netinka. Ne balta, ne šviesi, kaip kiaulienos ar vištienos. Pernai to nebūdavo, o dabar pagal technologines korteles yra jautienos kotletai.“

„Kvapo nebuvo jautienos, – patikslino virėja. – Labai daug troškinio buvo likę, tai kitą dieną buvo jautienos kukuliai. Jautieną permalėme ir tą mėsą sudėjome į kukulius. Jautienos buvo gal pora, gal trys kilogramai. Receptūroje neparašyta, kad į patiekalą reikia dėti daržovių. Pagal receptūrą jautienos kukuliuose turi būti tik jautiena.“

Kunigaikščio Gedimino progimnazijos interneto svetainėje skelbiama, kad garuose ruošti jautienos kukulaičiai yra tausojantis patiekalas, mėsos kukulaičio svoris – 100 gramų.

Virėja: sklindžiai – iš košės atliekų

Maitinimo klausimas aptartas ir klasių tėvų susirinkimuose, žinia perduota ir progimnazijos tėvų tarybai. „Tėvų nuotaikos tokios ir yra, kad dalis vaikų iš viso nevalgo mokykloje. Maistas, kurį jie gauna mokykloje, pačių vaikų žodžiais tariant, yra tiesiog nevalgomas“, – LRT RADIJUI kalbėjo Kunigaikščio Gedimino progimnazijos moksleivio mama.

Anot jos, už maistą moka ir tėvai, kai kuriems vaikams maitinimą dotuoja valstybė. „Pagrindinis kiekvieno tėvo rūpestis, kad vaikas alkanas visą dieną, o alkanas vaikas negali produktyviai mokytis. Tada tėvai deda papildomo maisto, nes tas maistas (pagamintas valgyklos, – red. past.) turbūt išmetamas“, – svarstė mama.

Atrodo, kad maistas neišmetamas. Veterinarijos tarnybai virėjų atsiųstame rašte rašoma, kad iš rytinės košės kepami blyneliai pavakariams. Tą patį liudija mūsų kalbinta virėja.

„Kai vaikai nesuvalgo iš ryto košės, pavakariams iš šitos košės daro blynelius, sklindžius“, – pasakojo virėja. LRT RADIJUI pasiteiravus, kas gali būti blogo, jeigu puode likęs maistas nenukeliauja į šiukšlių dėžę, o sunaudojamas, virėja patikslino: „Čia ne iš puodo. Čia kai vaikai ryte nesuvalgo, iš lėkščių (meta, – red. past.) į kibirą. To maisto, kurį reikia išmesti, neišmeta ir daro sklindžius pavakariams.“

Virėja sakė, kad pagal iš anksto patvirtintą valgiaraštį sklindžių iš avižų neturėjo būti. Kaip rašoma laiške veterinarijos tarnybai, iš rytinės košės pavakariams pagaminti blyneliai, jeigu lieka, sumalami į kitos dienos mėsos kukulius.

Remiantis Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos svetainėje skelbiamu valgiaraščiu, viso grūdo avižų košė su ypač tyru alyvuogių aliejumi – tausojantis patiekalas, o tos pačios dienos vakarienei pagal valgiaraštį turėjo būti patiekti tausojantys orkaitėje kepti avinžirnių paplotėliai su daržovėmis.

238 vaikams – 9 kilogramai mėsos

Nuo tėvų mokytojai neslėpė, kad akis bado mažos porcijos. Maisto trūkumas pro akis nepraslydo ir administracijai.

„Porą dienų buvo atvejų, kai jie (maitinimo paslaugų teikėjai, – red. past.) pradėjo daryti mažesnes porcijas ir improvizuoti. Nesusipratimų kilo ypač nedideliuose mūsų mokyklos filialuose dėl to, kad maitintojas neapskaičiuoja tiksliai, kiek reikės maisto, ir jo pritrūksta“, – taip priežastis dėl per mažų porcijų pagrindė Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius R. Remeika.

Virėjos sakė, kad maistą užsako įmonės administracija, o į virėjų skundus esą atšaunama, kad kiek yra, tiek turi užtekti.

„Vieną dieną valgė 238 vaikai, o buvo atvežti 9 kilogramai mėsos“, – LRT RADIJUI pasakojo kita virėja iš kito tos pačios mokyklos filialo. Anot jos, mėsos trūkumas nebuvo vienkartinis. „Daugmaž kasdien taip“, – patikslino ji.

Jeigu 9 kilogramus mėsos padaliji 238 vaikams, vienam tenka 26 gramai šviežios mėsos, o pagal receptūrą troškinio porcijoje turi būti beveik 54 gramai virtos jautienos arba kiaulienos. Remiantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais nuostatais, termiškai apdorojant mėsą jautienos svoris sumažėja apie 40 procentų, kiaulienos – apie 30 procentų.

Virėja: kas nesuvalgyta, surenkame ir vėl duodame

„Tikrai kalbėjome su tėvais, kad, tarkime, visi žuvies produktai absoliučiai nevalgomi. Jų nevalgo, net mokytojai neragauja“, – po tėvų susirinkimo LRT RADIJUI pasakojo vieno moksleivio motina. Anot jos, mokytojai su tėvais buvo atviri ir tiesos esą neslėpė.

„Negana to, kad žuvis nepatiekiama kaip žuvis, yra sumalama į kažkokius apkepus ar kotletus, kurie turi žuvies kvapą, bet klausimas, ar ten yra žuvies“, – abejojo mama.

„Penktadienį buvo žuvies kotletukai. Turėjo būti 80 gramų kotletukas, bet darėme 60 gramų. Ir vis tiek neužteko kotletukų, tai moterys rinko, kur vaikai nesuvalgė, ir davė kitiems vaikams“, – pasakojo virėja.

LRT RADIJUI pasiteiravus, ar gali būti, kad iš atliekų surenkami kotletukai, virėja kartojo: „Taip, taip. Ir dar kartą duoda.“

LRT RADIJUI paprašius patikslinti, kas būna, jeigu kotletukas lėkštėje jau prakąstas, virėja atsakė: „Taip ir buvo. Rankom pum pum (paminkom, – red. past.), pašildom ir duodam.“

Anot virėjos, iš atliekų esą pamaitinami ne pavieniai vaikai, o klasės. „Tris keturias klases galima taip pamaitinti. Iš atliekų? Taip, iš atliekų. Pirmokai ir antrokai ateina, duodam pavalgyti. Kas nesuvalgyta, surenkam, surenkam, vėl į marmitą (maisto šildymo įrenginys, – red. past.), trečiokai ateina, ir jiems tada duodam“, – LRT RADIJUI liudijo virėja.

Žurnalistei perklausus, ar vaikų pradėtas valgyti maistas vėl sumetamas į puodą, virėja linksėjo: „Taip, taip, taip. Ir mačiau, ir pati dariau. Pasakė vyriausioji virėja, kad eik, surink kotletukus.“

100 vaikų – 2 litrai pieno

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei žurnalistams virėjų atsiųstame laiške teigiama, kad sriubos taip pat verdamos ne taip, kaip nurodyta maitintojų parengtose gamybos kortelėse. Laiške rašoma, kad į sriubą iš arbatinuko pilama virinto vandens, kol sriubos būna tiek, kiek reikia.

„Burokėlių salotų likutis užšaldomas, kitą dieną virdavo sriubą“, – rašoma laiške.

„Rytinės košės verdamos tik su vandeniu, 100 porcijų pilama tik du litrai pieno, pagal receptūrą reikia daugiau pieno“, – rašoma laiške veterinarijos tarnybai.

Nekomentuoja

Maitinimo paslaugas Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje teikia VšĮ „Bruneros“. Įstaigos atstovė Evelina Jonutienė sakė, kad įmonė situacijos kol kas nekomentuoja.

VšĮ „Bruneros“ pagarsėjo per 2018 m. vykusią Dainų šventę, kai šventės dalyviai skundėsi, kad jiems tiekiamas netinkamos kokybės maistas, skųstasi ir per mažomis porcijomis.

Nors oficialus maitintojas buvo „Bruneros“, šventėje dalyvavusius vaikų kolektyvus maitinti nemokamai ėmėsi kitos įmonės, kad vaikai neliktų alkani. Šventės organizatorius Nacionalinis kultūros centras tuomet skyrė VšĮ „Bruneros“ 100 tūkstančių eurų baudą.

Dar anksčiau įmonė, tik kitu pavadinimu – „Kretingos maistas“ – buvo sulaukusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dėmesio dėl mokesčių slėpimo. Įmonės vadovė teistumo išvengė susitaikiusi su Valstybine mokesčių inspekcija. Įmonė sumokėjo ir nusuktus mokesčius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt