Verslas

2020.09.20 19:44

Rinkimai ant nosies, o partijų požiūris į verslą ir ekonomiką net ir rinkiminėse programose lieka neaiškus

Irma Janauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.09.20 19:44

Artėjant Seimo rinkimams LRT TELEVIZIJOS laida savaitė analizuoja partijų rinkimines programas ir šįkart domisi, kokią partijos formuotų mokesčių politiką ir kaip apskritai skatintų dirbti, kurti darbo vietas, investuoti. 

Idėjų rinkimų programose apstu, nuo trumpesnės darbo savaitės iki garantuojamo algų kėlimo. Kartu vyrauja programose pažadai mažinti mokesčius – daugiau nei pusė partijų mojuoja progresinių mokesčių vėliava, beveik pusė jų įvestų visokių lengvatų. Tik iš kur paimti pinigų visiems pažadams įgyvendinti – idėjų nėra. Ekonomistai sako, kad nesvarbu, ar programos ilgos su daug skaičių, ar vos keliasdešimties sakinių – iš jų neįmanoma suprasti, koks iš tikrųjų partijų požiūris į verslą, apskritai ekonomiką.

Viešųjų ryšių specialistų akimis, į visus rinkėjus taikančios populistinės programos neišsiskiria ir neužkabina, bet tai esą natūralu – kai nėra tvirtų ekonominių idėjų, nėra ir kaip jas įpakuoti. Kontūrai ryškėja, bet konkretaus vaizdo, koks partijų požiūris į verslą, ekonomistai ir komunikacijos profesionalai sako, programose nematyti.

Ekonomika partijų rinkimų programose: gausybė idėjų, tik iš kur imti pinigų – minčių nėra

Tiesa, bene ryškiausia linija brėžiama dėl mokesčių.

„Didžioji dalis partijų pasisako už didesnį progresyvumą, dalis partijų apskritai neigia, kad Lietuvoj ir dabar jau egzistuoja progresiniai mokesčiai ir sako, kad įves juos, nors jie jau yra dešimtmečiais“, – sako „Swedbanko“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Mokesčių progresyvumą programose mini daugiau kaip pusė – 8 partijos iš 17-os. Bet žodžiu, kad pasisako už tokius mokesčius, teigia dar daugiau kaip 11 partijų vadovai arba rinkimų sąrašo lyderiai. Tik kaip pasiekti, kad turtingi žmonės į biudžetą susimokėtų daugiau pajamų mokesčio, o skurdesni – mažiau, partijos mato skirtingai.

Vienos jų didintų neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip pagerintų mažai uždirbančių žmonių padėtį. Kitos partijos subalansuotų darbo ir kapitalo apmokestinimą, kad ne atlyginimai, o kitokios žmonių pajamos būtų apmokestinamos labiau nei dabar. Bet viena partija dėl to atšauktų dabartinį didžiausią, 32-jų proc. GPM tarifą.

Ekonomistai sako, žadamas didesnis mokesčių progresyvumas kertasi su kitais tų pačių partijų siekiais programose, pavyzdžiui, modernizuoti pramonę.

„Praktiškai kiekviena partija minėjo, kad reikia Lietuvoje kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, kita vertus, dažna iš jų paminėjo ir didesnius progresinius mokesčius. Tai reiškia, mes pakviečiam žmones čia atvykti, būtent aukštesnių gebėjimų žmones, kad jie čia galėtų vystyti sudėtingus produktus ir, aišku, gautų deramą atlygį. Ir mes juos norime nubausti didesniais mokesčiais“, – stebisi Laisvos rinkos instituto (LRI) vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Yra partijų, žadančių, kad mažintų gyventojų pajamų mokestį visiems mažiau uždirbantiems, bet niekam nedidintų ir neįvestų naujų. Kai kurios žada pajamų mokesčio tarifus, kurie priklausytų nuo dirbančiojo amžiaus. Yra pažadų ir numatyti GPM lengvatų, pavyzdžiui, sporto klubus ir baseinus lankantiems žmonėms.

7 partijos programose rašo, kad mažintų mokesčius smulkiosioms įmonėms ir žmonėms, kurie dirba su verslo liudijimais arba turi individualios veiklos pažymą.

„Kalėdų senelio dovanų rinkinys visiems, pradedant, žinoma, mažinti mokesčius, dalinti pinigus, lengvinti, gerinti, aukštinti, padėti, skatinti“, – komentuoja „Ink Agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas.

Septynios partijos žada vienaip ar kitaip koreguoti Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tik vienos mažintų dabartinį standartinį 21 proc. tarifą, kitos – o tokių yra daug daugiau – įvestų įvairių PVM lengvatų: kas maistui ar būtiniausių prekių krepšeliui, kas šildymui ar knygoms, viešbučiams, o kai kas išvis netaikytų jokio PVM vaikiškoms prekėms.

Ekonomistai sako, mokesčius apipinti išimtimis – dažniausia negera praktika.

„Daugelis programų pasižymi šiokiu tokiu asmenybės susidvejinimu, kad kalba apie didesnes išlaidas, didesnes investicijas, geresnį viešojo sektoriaus finansavimą, tačiau nekalba apie pajamas. Tas pajamų padidėjimas apsiriboja magišku posakiu, kad trauksime pinigus iš šešėlio“, – sako V. Šimkus.

Pora partijų programose sako, kad apmokestintų prekybos tinklus. Kelios - kad įsteigtų valstybinį banką.

„Labai matosi politikų programose, kad iš esmės jie mato valstybę kaip dominuojančią jėgą ekonomikoje ir tai yra kalba iš esmės tik tai apie valstybės vaidmens didinimą“, – sako K. Gečas.

„Yra nuo tokių pasiūlymų, kaip keisti Konstituciją veikiausiai ir grįsti netgi valstybinės nuosavybės pagrindu šalies ūkį, kas jau yra tikrai toksai radikalus ir 30 metų į praeitį žvelgiantis pasiūlymas“, – antrino ir I. Valeškaitė.

Kalba partijos ir apie darbo užmokestį. Kelios sako, kad didintų minimalią algą, kelios – ne tik ją, esą išaugtų visi atlyginimai. Viena partija aukščiausių šalies vadovų ir valstybės įmonių vadovų algas susietų su vidutiniu darbo užmokesčiu. Dėl algų programose yra ir kuriozų.

„Viena partija pasiskelbė, kad suvienodins vidutinį ir minimalų atlyginimą. Nežinau, ar jie patys suprato, ką parašė, nes vienintelis būdas aritmetiškai kaip tai gaunasi, kad visi uždirbs minimalų atlyginimą“, – stebėjosi Swedbanko“ vyresnysis ekonomistas

Bent trys partijos programose mini žodžių junginį „gerovės valstybė“. Bet ir viešųjų ryšių specialistai, ir ekonomistai sako, tai, kad jau išsikvėpęs šūkis.

„Priklausomai turbūt nuo jų ideologinės kažkokios pozicijos tos gerovės samprata yra labai skirtinga. Vieniems yra gerovė, kurią mes patys susikuriam savo darbu, kiti tą gerovę įsivaizduoja kaip kažkokį paėmimą, padalinimą ir pasirūpinimą visais“, – tikina LRI atstovė.

Nemažai partijų dėmesį skiria vadinamajai sidabrinei ekonomikai – naikintų vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje, senjorus skatintų dirbti, kad ir mokesčiais, bet kaip konkrečiai – nedetalizuoja. Apskritai ekonominės programų dalys, anot ekspertų, yra visiems apie viską.

„Norėtų programose prioritetus matyti. Nes, jeigu logiškai pasižiūrėjus, kažkoks pagerinimas kažką pablogins. Tai iš esmės tai yra prioritetų ir interesų derinimo klausimas. 02:38 Ir programose to nesimato, nes tik tai į vieną pusę, tik tai pliusai ir jokių minusų nesimato“, – sako K. Gečas.

„Dauguma programų pakankamai paviršutiniškos, vengia konkrečių įsipareigojimų, konkrečių tikslų arba juos išsikelia tokius, kurie dėl elementaraus ekonomikos augimo būtų pasiekti nepaisant visko“, – antrino V. Šimkus.

Ekspertai sako, kad gera programa kainuoja, parengti ją užimtų laiko, nes, norint iš tikrųjų suvokti, kas trukdo ekonomikai augti, reikia profesionalių analizių ir gausių diskusijų su tais, kas moka mokesčius – įmonėmis, savarankiškai dirbančiais žmonėmis, su akademine bendruomene. Bet partijos į tai neinvestuoja, nes programas skaito toli gražu ne visi jų rinkėjai. O ir jokios atsakomybės nėra dėl to, ką rašai ir ką po to darai, jeigu patenki į Seimą.