Lietuvoje

2020.09.21 16:10

Vilniaus licėjaus direktorius: atrodo, vyksta improvizacija pandemijos metu

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.09.21 16:10

Tiek operacijų vadovo, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos, kaip vykdyti ugdymo procesą, sukėlė daug neaiškumo, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ sako Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Jis teigia pasigendantis racionalaus požiūrio į tai, kas vyksta Lietuvoje. „Atrodo, kad vyksta improvizacija“, – sako pedagogas.

Koronavirusas – išmėginimas ir ugdymo įstaigoms. Vis dažniau paros suvestinėse minimos mokyklos, kuriose išaiškinta apsikrėtimo atvejų, yra mokyklų, kurios tapo ligos židiniais. Jau prieš Rugsėjo 1-ąją buvo nuogąstavimų, kad mokyklose COVID-19 tikrai plis.

Savaitė. O kaip su ekonomika: anot ekspertų, programose partijų požiūrio suprasti neįmanoma

Siekiant situaciją suvaldyti, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas pasirašė raštą, kuriame įpareigojimai, rekomendacijos ir nurodymai, kokias sąlygas būtina įvykdyti pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigoms. Kaip sekasi jas įgyvendinti, ar jos pagelbėjo, ar, atvirkščiai, tapo nesusipratimu, – pokalbis su „Savaitės“ svečiu Vilniaus licėjaus direktoriumi S. Jurkevičiumi.

– Ar licėjuje yra užsikrėtimų?

– Kol kas ne.

– Kaip jūs saugotės? Ar jums padeda šitas ministro pasirašytas raštas, ar jūs juo vadovaujatės?

– Operacijų vadovo sprendimas įnešė tikrai daug neaiškumų. Jis pasirodė rugpjūčio 17 d. Vilniaus mokyklų vadovai bandė aiškintis to rašto turinį. Besiaiškinant kilo daugiau klausimų negu atsakymų.

Aiškinimosi procesas turbūt nukeliavo iki Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir buvo bandoma atsakyti į būtent to rašto tam tikrus iškeltus lyg ir reikalavimus, tačiau šiandien, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, matyti, kad tai buvo parengta gana neprofesionaliai, skubotai, galbūt net ne laiku.

Neturėjo taip būti, turėjo būti daugiau aiškumo, o ne neaiškumo. Ir galiausiai nuo 17 iki 27 dienos, kada pasirodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriame buvo sudėlioti šiek tiek aiškesni dalykai, mokykloms šiek tiek pasidarė geriau.

– Jūs dabar, taip suprantu, kalbate apie 3 raštus: apie sveikatos ministro, arba operacijų vadovo, sprendimą, ŠMSM raštą ir Vilniaus savivaldybės. Sudėjus ir pasižiūrėjus visus tuos tris raštus susidaro įspūdis, kad Vilniaus savivaldybė iš tų dviejų gana padrikų raštų sudėjo informaciją į savo raštą, paaiškino ir dar pridėjo papildomų paaiškinimų, kaip reikia elgtis.

– Taip, aš manau, tai buvo, galima sakyti, tikrai gerai atliktas miesto darbas, kuris padėjo mokykloms įeiti į situaciją. Baisu net pagalvoti, kas būtų buvę, jeigu tai nebūtų padaryta.

– Tik savivaldybės rašte, pavyzdžiui, radau, kad mokiniams pamokų metu nėra prievolės laikytis 2 metrų atstumo ir dėvėti kaukes.

– Taip, teisingai.

– Tik šiame dokumente aš radau rekomendaciją, kad turi būti matuojama atvykstančiųjų į mokyklą temperatūra, kad mokyklos privalo parengti patekimo į vidų taisykles asmenims, kurie nedirba mokykloje, nėra jos darbuotojai. Tik čia buvo rekomendacijos, kaip rengti Rugsėjo 1-osios šventę, ar ją apskritai rengti ir kaip orientuotis. Čia yra numatomas ribojimas naudoti bendras ugdymo priemones, kurios įvairiose klasėse yra naudojamos. Tik čia kalbama apie pamaininį mokymą ir neformalųjį mokymą, kaip jį organizuoti. Prašau, pasakykite, ar čia tik man taip pasirodė, ar iš tiesų buvo tokių dalykų, kurie, jeigu ne savivaldybė, išvis būtų nepaaiškinti ir mokyklos turėjo pačios susiorientuoti?

– Tai buvo totaliai neaiški situacija ir, perskaičius raštą, net kilo tam tikrų neaiškumų. Pirmas klausimas, ar mokiniams reikia dėvėti kaukes, ar nereikia – pagrindinis klausimas, orientuotas į mokyklą, neatsakant į esminį klausimą dėl mokinių.

Dėl temperatūros matavimo buvo vienas kitam prieštaraujantys punktai, bandyta išsiaiškinti, ką daryti, ar matuoti temperatūrą, ar nematuoti temperatūros. Galiausiai paaiškėjo, kad jos nereikia matuoti, nes to padaryti negali, nėra tam priemonių, nėra tam prietaisų ir t. t.

Mes turime jau tokią tradiciją, kad dažnai paskutinę minutę bandome įgyvendinti gana rimtus dalykus, kurie reikalauja tam tikro pasiruošimo, susivokimo ir įprasminimo tam tikrų nuostatų.

Aš matau, kad dabartinė tvarka, net ir jau esant tam tikram raštui, kuris įneša aiškumo, įvairiose mokyklose įgyvendinama skirtingai.

– Savivaldybės rašte radau, kad mokiniai neprivalo pamokos metu laikytis dviejų metrų atstumo ir neprivalo dėvėti kaukių, bet aš girdžiu net iš savo kolegų, kad jų vaikai mokyklose privalo kaukę dėvėti ir nusiimti gali tik dainavimo pamokose, natūralu, ir valgydami. Kas čia yra – neskaitytas raštas ar perdėtas rūpestingumas?

– Na, čia vadinamasis perdėtas rūpestingumas, orientuotas ne į vaiką, o į save, į savisaugą. Turbūt galima pasakyti, kad administracija rūpinasi daugiau savimi negu vaikais.

Turi būti adekvatus situacijos suvokimas visą laiką. Kai yra tam tikros taisyklės, jos gali būti pasukamos į vieną arba į kitą pusę. Reikia išsaugoti tam tikrą sveiko proto skaidrumą visame tame kontekste.

Kaip girdžiu iš jūsų pasakymo, yra tam tikrų perlenkimų, kurie, iš tiesų, jeigu vaikai verčiami dėvėti kaukes, tai turėtų galų gale būti sprendžiama, kodėl mokyklose kankinami vaikai, jeigu to reikalavimo nėra.

Manau, kad kaukės dėvėjimas, ypač uždaroje patalpoje ir klasėje, iš esmės yra žmogaus kankinimas. Ir čia išeina, kaip ir dažnai įvyksta mūsų visoje švietimo sistemoje, dėl begalinio rūpinimosi neva vaikais tie vaikai arba kankinami, arba žalojami.

Tai iš tiesų pavojingi, neadekvatūs kraštutinumai ir, kaip manau, į tai net nėra reaguojama.

Dar kartą pabrėžiu: kartais pasigendu racionalaus požiūrio į visa tai, kas vyksta Lietuvoje. Atrodo, kad vyksta improvizacija būtent koronaviruso atveju ir to kažkokio aiškumo, solidumo... Galų gale pasigendu išties profesionalių epidemiologų, kurie turėtų pasakyti ką nors brandžiau ir aiškiau.

– Na, suvaldyti virusą mokykloje yra gana sudėtinga. Man regis, kuo didesnis miestas, tuo didesnės mokyklos ir ta užduotis tampa vis sudėtingesnė. Koks skaičius, jūsų požiūriu, turėtų būti susirgimų, kad tai jau būtų labai blogas signalas ir galbūt tada jau iš viso reikėtų uždaryti mokymo įstaigą ir pereiti prie nuotolinio mokymo? Ar apskritai reikia naudotis kuo daugiau nuotoliniu mokymu, kaip jūs siūlytumėte?

– Aš manau, kad mes matome nuotolinio mokymo rezultatą. Ir vėl adekvačiai jis nebuvo įvertintas viešojoje erdvėje. Į klausimą, kas įvyko Lietuvoje per nuotolinį mokymą, aiškiai nebuvo atsakyta.

Įvairioms moksleivių grupėms nuotolinis mokymas yra tikrai probleminis dalykas. Nuotolinis mokymas yra tikslingas ir lengviau įgyvendinamas vyresnėse klasėse ir motyvuotiems mokiniams. Kai viso to nėra, išeina labai sudėtinga situacija, o mažiukams tai įgyvendinti be tėvų priežiūros namuose turbūt beveik ir neįmanoma.

Manau, ta patirtis žinoma ir greičiausiai todėl buvo bandoma sugrąžinti vaikus į mokyklą, kad išties tas ugdymo procesas vyktų natūralesniu būdu.

O dėl to, kiek turėtų būti [užsikrėtimo atvejų], – tai klausimas profesionalams, o ne diletantams, koks, galima traktuoti, esu aš.

– Atsakydamas į keletą mano klausimų pabrėžiate, kad jie turėtų būti net ne visai jums, o profesionalams. Man jūs esate profesionalas, daug metų dirbantis mokyklose su jaunimu, su moksleiviais. Netgi atsižvelgiant į tai, ką sakote apie profesionalus, tai, jeigu ne Vilniaus savivaldybė, raštai, kurie atėjo iš profesionalų, yra absoliučiai nesuvokiami. Taip išeina, mes turime problemų su profesionalais švietimo srityje ir sveikatos valdymo srityje?

– Greičiausiai tai labai akivaizdžiai matosi visos valstybės lygmeniu. Yra toks pajuokavimas: kai diletantai prastai padaro darbą, įsiterpia profesionalai ir viską sutvarko, tada ateina profesionalai.

Jeigu ateina diletantas ir ką nors jūsų namuose padaro netinkamai, ateis profesionalas ir sutvarkys. Atrodo, kad viskas lyg ir aukštyn kojomis apsivertė. Ir man visą laiką šiek tiek skauda širdį dėl tų vaikų, kurie tiesiog kankinami.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt