Lietuvoje

2020.09.19 07:00

Reitingai: „valstiečių“ ir konservatorių užnugaryje – stabiliai stiprėjantys konkurentai

atnaujinta 09.50
LRT RADIJAS, LRT.lt, BNS, Milena Andrukaitytė2020.09.19 07:00

Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, dauguma balsuoti apsisprendusių vis dar rinktųsi tarp „valstiečių“ arba konservatorių partijų, tačiau vis daugiau simpatijų pastaruoju metu susilaukia ir socialdemokratai bei Darbo partija, rodo naujausia „Vilmorus“ apklausa.

Šeštadienį paskelbtoje apklausoje „Vilmorus“ respondentai pirmą kartą šįmet rinkosi iš visų 17-os partijų, oficialiai patvirtinusių savo dalyvavimą Seimo rinkimuose. Šalia partijos pavadinimo šiose apklausose nurodoma ir jos pirmininko pavardė.

Kaip sako sociologas Vladas Gaidys, reitingo viršuje ženklių pokyčių neužfiksuota – tiek už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tiek už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsuotų kiek daugiau kaip 20 proc. respondentų.

„Abi partijos yra lyderės, bet jeigu žiūrėti, kokie tie skaičiai, tai jie sumažėjo – ir nuo balsuojančių, ir nuo visų gyventojų. Tarp balsuosiančių šiuo metu būtų 21 proc. už valstiečius ir žaliuosius, 20,8 proc. – už Tėvynės sąjunga“, – LRT RADIJUI duomenis komentavo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro direktorius.

Už lyderių nugarų didesnį pasitikėjimą išaugino socialdemokratai ir „darbiečiai“.

„Socialdemokratų partija – beveik 12 proc., Darbo partija – irgi beveik 12 proc. Ir vieni, ir kiti auga pastaruoju metu, o ne tiek absoliutus dydis, kiek augimas yra labai svarbus simptomas. Jeigu jis yra, gali tikėtis gerų rezultatų per rinkimus“, – kalbėjo V. Gaidys.

Tarp partijų Liberalų sąjūdis rikiuojasi penktas, remiantis apklausa, partija rinkimuose galėtų tikėtis 7,7 proc. balsų. Patekimui į Seimą reikalingą 5 proc. ribą peržengia ir „Laisvės ir teisingumo“ partija, kitų 11-os partijų reitingai yra žemesni.

„Kai atlikinėjome apklausa, kampanija dar tik buvo prasidėjusi. (...) Paskutinis ar priešpaskutinis – dydžiai nedideli, mažai skiriasi ir visgi dar yra laiko, bet kaip buvo šešios pagrindinės partijos, taip ir dabar matome apklausoje šešias pagrindines. Nors lyderiai šiek tiek nusilpo, o jiems įkandin eina kitos partijos“, – įvertino V. Gaidys.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijai savo balsą žadėjo 3 proc., Laisvės partijai – 2,5 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – 2,5 proc., Centro partijai-tautininkams – 1,9 proc., „Drąsos keliui“ – 1,3 proc., Lietuvos žaliųjų partijai – 1,2 proc. apklaustųjų.

Apklausos duomenimis, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai gautų 0,9 proc., Nacionalinis susivienijimas – 0,7 proc., Krikščionių sąjunga – 0,7 proc., Lietuvos liaudies partija – 0,5 proc., partija – „Lietuva – visų“ – 0,4 proc. respondentų balsų.

„O likusios 11 partijų gauna mažai“, – BNS teigė V. Gaidys.

18,1 proc. apklausos dalyvių sakė nežinantys, už ką balsuotų, o 8,8 proc. atsakė, kad nebalsuotų.

Komentuodamas sumažėjusius lyderių reitingus V. Gaidys teigė, kad šiek tiek balsų nuo jų galėjo nubyrėti į apklausą įtraukus daugiau partijų – visas registruotas Seimo rinkimams. Be to, anot jo, nepadeda ir nuolatinė „valstiečių“ bei konservatorių tarpusavio kova.

„Dvi partijos – iš tikro negali pasakyti, kuri pirma, kuri antra, ir liepos mėnesį taip buvo, tik pirmųjų dviejų, lyderių, sumažėjo reitingai. Galėjo sumažėti ir pridėjus daugiau partijų, taip pat čia dvi partijos, kurios daugiausiai tarpusavyje demaskuoja, kovoja, ir anihiliuojasi tie reitingai, ir vieno, ir kito, tos kovos dėka“, – BNS sakė V. Gaidys.

Sociologas pažymėjo, kad rinkimuose gautų balsų skaičių lems ir rinkėjų aktyvumas.

„Elektorato aktyvumas gali skirtis, „valstiečių“ lėtesnis nei Tėvynės sąjungos“, – teigė V. Gaidys.

Politologas Bernaras Ivanovas LRT RADIJUI sako, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai krenta dėl prasidėjusios rinkiminės kampanijos.

„Ateina kitos partijos, kurios agituoja, bando į save atkreipti daugiau dėmesio. Štai Darbo partijos reitingai auga, nes jų elektoratas labai panašus į „valstiečių“, koreliuoja idėjos, tad šis momentas yra svarbus. Kitas dalykas, įvairios istorijos, ypač dėl testų pirkimo, kurią pastaruoju metu gerokai aktyviau pradėjo kelti opozicija, o į tai visuomenė taip pat atkreipė dėmesį.

Konservatoriai, mano manymu, ima smukti dėl savo komunikacijos. Jeigu jie nori aktyvesnio rinkėjų dėmesio, jiems reikia ieškoti naujų komunikacijos formų. Iš jų reitingą po truputį bando „nukirpti“ Liberalų sąjūdis, kurių komunikacija, manyčiau, įdomesnė, o elektorato prasme artima, nes konservatoriai irgi bando koketuoti su liberalesniu rinkėju. Tai ir veikia dviejų ryškiausių partijų reitingus“, – pastebi politologas.

Verygos „medaus mėnuo“ baigėsi

Didesnioji dalis Lietuvos gyventojų, beveik 65 proc., vis dar išskirtinai palankiai vertina prezidentą Gitaną Nausėdą. Antras šioje apklausoje yra užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (50,5 proc.), o trečias – premjeras Saulius Skvernelis (47 proc.), rodo „Vilmorus“ apklausa.

Įsibėgėjus pandemijai padidėjęs palankumas Aurelijui Verygai dabar vėl smulktelėjo, tai – bene ryškesnė permaina reitinge. V. Gaidys svarsto, kad tai gali būti susiję su vėl išaugusiu susirgimų koronavirusu skaičiumi. A. Verygą palankiai vertina 30,3 proc. apklaustųjų (38 proc. liepą).

„Stipriai matomas Aurelijaus Verygos pokytis, jo reitingas sumažėjo, yra sumažėjimo šuolis. Gali būti, kad tai susiję su mokslo metų pradžia, apsikrėtusiųjų augimu“, – sakė V. Gaidys.

Toliau tarp palankiausiai vertinamų politikų rikiuojasi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (43,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (42,5 proc.), krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (39,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas (33,9 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (32,8 proc.), Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (32,7 proc.), Vilniaus meras Remigijus Šimašius (32,3 proc.).

Labiau pasitikima Valstybės kontrole, pasieniečiais

Pasitikėjimą institucijomis taip fiksuojančiose apklausose permainų nedaug – gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais, policija ir kariuomene, tačiau pastaruosius tris mėnesius iš eilės menksta teigiamas sveikatos apsaugos sistemos vertinimas.

„Gal susiję su problemomis patekti pas gydytojus, yra daug problemų šiuo metu tai sistemai ir tas atsispindi reitinguose“, – komentavo V. Gaidys.

Apklausos duomenimis, sveikatos apsauga pasitiki 42,6 proc. apklaustųjų (44,1 proc. liepą), o nepasitiki 26,4 proc. (24,4 proc. liepą).

„Pasitikėjimas sveikatos apsauga mažėja trečias mėnuo iš eilės. Matyt, tai susieta su virusiniais dalykais, žmonėms sunkiau patekti pas gydytoją, susisiekti, trečias iš eilės mėnuo mažėja sveikatos apsauga“, – apklausos rezultatus BNS komentavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Anot sociologo, dvi institucijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Valstybės kontrolė, pasiekė aukščiausią pasitikėjimo rodiklį per visą stebėjimo istoriją.

Apklausos duomenimis, pasieniečiais pasitiki 47,7 proc. apklaustųjų (42,4 proc. liepą), valstybės kontrolieriais – 40,5 proc. (37,6 proc. liepą).

„Yra institucijos, kurios pasiekė maksimumą, tik jos nelabai dėmesio centre – Valstybės kontrolė per penkiolika metų aukščiausias rezultatas, kiek matuojamas, pasieniečiai maksimumą pasiekė, šiaip apie pasieniečius daugiau kalbama pastaruoju metu“, – sakė V. Gaidys.

Vertinant ilgąjį laikotarpį, pasitikėjimas Valstybės kontrole ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra didžiausias per keliolika metų.

„Valstybės kontrolės rezultatas maksimalus per 15 metų, Lietuvos pasieniečių irgi maksimalus, arti 50 procentų teigiamai vertina. Tai yra jų rekordai“, – LRT RADIJUI sakė sociologas.

Jo teigimu, gyventojai geriau išmano institucijų veiklos sritis, geriau jas atpažįsta. Tai galioja ir Valstybės kontrolei, kurios pavadinimas ne itin daug sufleruoja apie tai, ką ši veikia.

„Manau, kad po truputį vis daugiau žino. Kažkada ir anketose, pamenu, buvo bandoma klausti, ar žino – o gal čia troleibuso kontrolierius, kuris tikrina? Tas žinomumas nebuvo toks didelis, bet po truputį jis auga, bandoma akcentuoti, kad čia yra auditas, o ne kažkas žmones kontroliuojantis. Tas pavadinimas „valstybės kontrolierius“ mūsų kontekste, reikia tiesiai pasakyti, visgi nevykęs yra. Bet taip tiesiog Konstitucijoje parašyta ir ją ne taip lengvai pakeisi“, – sakė V. Gaidys.

Visuomenės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa atlikta dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2020.10.26 15:01

Stulbinamai kylant COVID-19 kreivei, didžiuosiuose šalies miestuose skelbiamas karantinas: griežtėja taisyklės kaukės taps privalomos, jų nereikės tik negyvenamose vietose, padėtis blogėja ir Šiauliuose

35