Lietuvoje

2015.12.23 14:51

Rašytojo Sauliaus Šaltenio jubiliejui – specialios transliacijos per LRT

2015.12.23 14:51

Per Kūčias rašytojas, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Šaltenis švęs savo 70-ąjį jubiliejų. Pokalbis su jubiliatu  –  antrąją Kalėdų dieną LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ (gruodžio 26 d.  19.40 val.).  

„Pats laikas užversti viena puslapį ir pradėti gyventi iš naujo“, – sako Nepriklausomybės akto signataras, beveik po dviejų dešimtmečių vėl įžengęs į literatūros pasaulį su dviem naujomis knygomis.

„Yra laikas rašyti, yra laikas kitiems darbams“, – svarsto nelengvą, sukrėtimų paženklintą laikotarpį  išgyvenęs rašytojas. „Anapilin iškeliavo mano gyvenimo moteris, Argentinoje gimusi ir tėvų į Lietuvą atsivežta Lola“, – netekties skausmą išgyvenęs rašytojas prisimena vos ne kiekvieną akimirką, praleistą sykiu su žmona. O judviejų bendravimo pradžia buvo netikėta.

„Nebuvo kam šokt, o man jaunystėje labai patikdavo šokt. Kažkokioj kompanijoj atėjo kažkokia mergaitė, visi kiti labai rimti, o mes šokom, šokom, paskui, po kiek laiko susitikom prie upės Valakampiuose, aš jai ir sakau – Lola, ar nori visą laiką gyvent su manim? Tai ji pagalvojo ir sako, gerai. Nu taip ir pragyvenom. Dabar visi tą žodį „meilė“, Valentino dienas tik mini... Veiksmai – svarbiausia, rimti žmones viską daro rimtai“, – šypteli rašytojas.

Prisimindamas kaip su savąja Lola sutarė, sako, jog ir tais laikais nestigo laisvės gyventi savaip. „Ką turėjom tais laikais, turėjom tokį nepriklausomą gyvenimą. Buvo kaime namas, vaikai prisimena tai kaip rojų: buvo žaidimai, aš jiems namelius visokius kaliau, teatrai, skaitymai visokie. Na, žiemą pas mus visą laiką būdavo pilna žmonių – ir Jaunimo teatras, visi čia sėdėdavom, o vaikai… Norvegijoj tai dabar atimtų šituos vaikus. Kokia 12 valanda nakties, jie po stalu palindę, nepaprastai įdomu, ką ten Tamulevičiūtė arba koks Granauskas sako. Na ir nieko, užaugo. Taigi, dabar atrodo baisu, tai ir vyną gi ten kažkas gurkšnojo“, – prisimena Saulius Šaltenis.

Laisvas Šaltenių šeimos gyvenimas sutraukdavo būrius draugų, bendraminčių ar šiaip pakeleivių. Tačiau  savo gyvenimo rašytojas nevadina bohemišku. Pats, prisipažįsta, esąs labai šeimyniškas. Ir jo pareigos, kurias labai esą mėgo, buvo dauguma dviejų dukrų auginimo rūpesčių.  Bet jie šios išskirtinės poros nevargindavo. Laiko pakakdavo ir dažniems svečiams, ir nesibaigiančioms  diskusijoms apie literatūrą, meną, kūrybą.

„Mūsų namai buvo tokie atviri. Kas ateidavo, visados ir pavalgyt galėdavo. Vienu metu pas Lolą pradėjo eit, kadangi ji pati mokėjo apsikirpti, puikiai, net nežiūrėdama. Tai apkirpo vieną draugę, paskui ateina tos draugės draugė ir visos eina kirptis. O ji kerpa visas nemokamai, tai paskui jos mama sako, jau užteks, kiek galima.  Tai tokie namai buvo“, – ilgesingai pasakoja kūrėjas, prisimindamas savo namus, buvusius draugus, susirinkdavusių pomėgius. „Tai būdavo, pokšt, atsidaro durys, užklysta Granauskas arba Baltakis, klajojimai, diskusijos. Šeputis sėdi ant va šitos sofos – visokie  svarstymai. Buvo toks įdomus, laisvas gyvenimas. Aš dirbau kine, ten mokėdavo, palyginti su kitomis profesijomis, buvau nepriklausomas, galėjau gyventi iš teatro, kino“, – prisimina rašytojas, būdavęs ir scenaristas, ir publicistas, ir apžvalgininkas.

„Dabar prasidėjo naujas etapas“, – sako buvęs Kultūros ministras, pripažįstantis, jog ėjimas į politiką buvo didžioji jo klaida, kainavusi ir sveikatos, ir nervų. Ir atsigauti po to buvo sunku... O naujausia jo knyga „Žydų karalaitės dienoraštis”, tikina, primena laikus, kai rašė „Riešutų duoną“.

„Tada buvo Lola Šaltenienė, mes buvom jauni, rašėm, nežinau, kiek dienų ir naktų. Ji sėdi atsibudusi, žiovauja, aš diktuoju, ji nusijuokia, iškart matai reakciją, toks va rašymas... Žmonės mylintys, tai toks sielų kuždėjimas. Mylintiems žmonėms reikia daryt kažkokius bendrus darbus. Dabar, matot, tiktai seksas. Geras dalykas, bet vis tiek turi būti prasmė“, – pasakoja Saulius Šaltenis, vartydamas savo kūrybos archyvus, užrašytus žmonos ranka.

Kūčių dieną gimęs būsimasis literatas savo gimtadieniu ne vienerius metus  gelbėjo visas šeimos minimas šventas Kalėdas. „Man taip sutapo su Kalėdom. Kalėdų laukdavom, mama kepdavo prieškarinius, pagal receptus „Napoleonus“, būdavo baltas stalas, Antano Baranausko staltiesė, jo sidabras, o už lango – jau visai kitas gyvenimas. Pamenu, per Kalėdas važiuoja didžiulis pulkas kareivių, važiuoja į miškus partizanų šaudyt, o mes čia Kalėdas švenčiam, sniegas sninga.  Augdami žmonės gyvenime turi turėt kažkokią šviesią užuovėją, dalykus, kurie tave palaiko, atšildo, jeigu tau sunku ir blogai“, – į senus prisiminimus skęsta jubiliatas.

Paklaustas, apie kokią dovaną svajojęs savo jubiliejui, Saulius Šaltenis neslepia, jog geriausia dovana – bendravimas. „Dabar turiu tokią privilegiją, kad su tais, kurie susisukę, pikti, nebendrauju. Galiu, man nereikia eit į darbą. Tai yra didžiulis komfortas, sielai džiaugsmas. Yra Vilniuj daugybė įspūdingų žmonių: čia Kristoforo gimnazijoj buvau, vaikai kokie, mokytojos jaunos, žiūriu, ir knygas skaito, ir labai šviesūs žmonės. Tai mane džiugina. O daugiau, aš viską turiu – rankas, kojas, ko daugiau“, – juokiasi rašytojas.

Išskirtinis pasakojimas apie Kūčių dieną jubiliejų švenčiančio Sauliaus Šaltenio gyvenimo kasdienybę ir požiūrius dabartį. Kas šiandien skatina kūrėją kurti? Kaip jis rašo netekęs savo gyvenimo moters Lolos Šaltenienės, išmokiusios jį gyventi saulėtai, laisvai ir dabar. Ne vakar ir ne rytoj.

„Stilius“ – gruodžio 26 d. 19.40 val. su Violeta Baubliene.

Gruodžio 24 dieną taip pat kviečiame žiūrėti per televizijos kanalą LRT KULTŪRA:

13:25 Rašytojo Sauliaus Šaltenio 70-mečiui. Šiuolaikiniai lietuvių autoriai kitu kampu. Knygyno „Pegasas“ ir LRT projektas. Sauliaus Šaltenio romano „Žydų karalaitės dienoraštis“ pristatymas.

14:20 Rašytojo Sauliaus Šaltenio 70-mečiui. Riešutų duona. Vaidybinis filmas pagal to paties pavadinimo Sauliaus Šaltenio apysaką. Rež. Arūnas Žebriūnas. 1977 m.