Lietuvoje

2020.09.17 22:39

Partijų mūšis debatuose: ar reikia mažinti mokesčius ir kaip keisti pašalpų sistemą?

atnaujinta 23.18
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.09.17 22:39

Ar reikėtų didinti mokesčius? Ar reikia vėlinti pensinį amžių? Kaip reikėtų keisti pašalpų sistemą. Į šiuos ir kitus klausimus ketvirtadienį vykusiuose debatuose atsakinėjo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovai.

Seimo rinkimams skirtą laidą LRT rengia savo iniciatyva. LRT TELEVIZIJA, atsižvelgdama į teismo sprendimą, keičia debatų organizavimo tvarką ir dalyviai į laidas kviečiami atsitiktine tvarka – burtų keliu. Burtai lėmė, kad ketvirtadienio laidoje susirėmė partija „Drąsos kelias“, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), partija „Laisvė ir teisingumas“ ir partija „Lietuva – visų“.

Ketvirtadienio debatų temos: švietimas ir socialinė politika, socialinės atskirties mažinimas.

Apie mokesčių didinimą kalbėti nedrįsta

Ar reikia mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM)? Toks buvo pirmasis debatų klausimas partijoms. Partijos „Drąsos kelias“ atstovė Neringa Venckienė, išgirdusi klausimą, nutarė kalbėti apie LRT darbuotojų algas.

„Tokią temą negražu kelti LRT, kai vadovų darbo užmokesčiai yra 120 tūkstančių eurų per metus“, – sakė N. Venckienė.

LR Seimo rinkimų debatai. Partijos atskleidė, kaip keistų pašalpų sistemą ir ar mažintų mokesčius

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienas lyderių Artūras Zuokas pažymėjo, kad bent dvejus metus nereikėtų keisti mokestinės bazės iš viso.

„Kalbėti apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą šiuo metu, ypač po COVID-19 įtakos mūsų valstybės ekonomikai, matyt, būtų neatsakinga“, – pažymėjo A. Zuokas.

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvoje būtina daugiau kalbėti apie pajamų didinimą. Anot jo, reikia kalbėti apie visą mokesčių sistemą – tiek apie juridinių asmenų pelno mokestį, tiek apie GPM tarifo taikymą visoms pajamų rūšims.

„Manome, kad per mokesčių sistemą turime pasiekti 35 procentų nuo bendrojo vidaus produkto perskirstymo lygį, kad galėtumėme finansuoti tas išlaidų eilutes, kurias esame suplanavę“, – komentavo G. Paluckas.

Partija „Lietuva – visų“ sąrašo vedlys Algis Krupavičius tikino, kad, jei Lietuva pereitų į socialinę rinką, reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip finansuoti socialines išlaidas, švietimą ir kitas sritis. Jo teigimu, būtina didinti mokesčių perskirstymą per biudžetą. Jis klausė socdemų, kodėl jie, būdami ne kartą valdžioje, taip ir nepajėgė įvesti progresinius mokesčius.

G. Paluckas replikavo, kad tam tikras mokesčių progresyvumas egzistuoja ir dabar, tačiau ne visoms žmonių pajamoms.

„Gaunasi paradoksali situacija, kai žmonės, uždirbdami dideles pajamas, neprisiima moralinės atsakomybės dalintis ir finansuoti viešąsias paslaugas kaip daro visos modernios gerovės valstybės“, – pažymėjo LSDP lyderis.

N. Venckienė kritikavo socdemus, aiškinama, kad jų gretose dirba tie patys veidai, tad pokyčių iš jų esą tikėtis neverta.

„Jokių naujovių ir reformų iš jų negalima sulaukti“, – sakė N. Venckienė.

Pasibaisėjo pensijų dydžiu Lietuvoje

A. Krupavičius, paklaustas, ar pritartų siūlymui vėlinti pensinį amžių, teigė nepritariantis šiai idėjai. Partijos „Lietuva – visų“ atstovo manymu, šalyje darbo jėgos pakanka.

„Didesnė problema už pensinio amžiaus vėlinimą yra nedarbas. Lietuvoje turime 2009 metų nedarbo lygį“, – pažymėjo jis.

A. Zuokas akcentavo, kad „Laisvė ir teisingumas“ siūlo specialias lengvatas darbdaviams, kad jie būtų suinteresuoti pensinio amžiaus darbuotojai galėtų toliau darbuotis.

„Mūsų siūlymo esmė – sumažinti „Sodros“ įmokas bent jau iki 10 procentų“, – teigė politikas.

Partijos „Drąsos kelias“ atstovė N. Venckienė tvirtino, kad šiuo klausimu būtina įsitikinti, ar valstybės biudžetas yra pajėgus mokėti pensijas.

„Viskas sugrįžta į tai, kokia yra finansinė valstybės padėtis“, – tvirtino N. Venckienė.

Socdemų lyderis G. Paluckas akcentavo, kad vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje sparčiai praranda kvalifikaciją, kompetencijas. Anot jo, šiuo metu šalis dar gali imtis kitų sprendimų, nevėlinant pensinio amžiaus.

„Jeigu pritaikysime modernias, aktyvias užimtumo programas tam, kad žmonės, einant lakui, neprarastų kvalifikacijos“, – komentavo G. Paluckas.

Be to, pasak jo, būtina daugiau dėmesio skirti sveikai gyvensenai – šiam tikslui LSDP siūlo lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą pagrindiniams maisto produktams.

A. Krupavičius tikino, kad pensininkai Lietuvoje nedirbtų, jei gautų didesnes pensijas.

„Mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiems poreikiams patenkinti vienam asmeniui, 2019 m. buvo 429 eurai, o vidutinė pensija yra 370 eurų. Pensijų lygis toks, kad jis yra mažesnis negu reikia įprastiems poreikiams patenkinti“, – pažymėjo jis.

Pašalpų sistemos bėdos

Debatų dalyviai, paklausti, reikėtų mažinti pašalpos gavėjų skaičių ir lėšas skirti tiems, kas verčiasi sunkiausiai, pateikė skirtingas nuomones.

LSDP vadovas G. Paluckas tvirtino, kad Lietuvos socialinės politikos srityje padaryta ne viena grubi klaida.

„Vienkartinė išmoka pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims. Kalbu ne mūsų, o žmonių, kurie gavo išmokas vardu. Jie sako, kad tie, kurie gauna didesnes pensijas, būtų mielai pasidalinę su tais, kurie gauna mažesnes pensijas. Ta išmoka turėjo būti diferencijuota“, – pavyzdį pateikė socialdemokratų lyderis.

Jis teigė, kad reikėtų koreguoti ir vaikų pinigų išmoką, tai yra skaidyti į dvi dalis – bazinį 60 eurų dydį bendroms reikmėms ir 40 eurų ugdymui, švietimui.

N. Venckienė akcentavo, kad pašalpų skyrimas žemina žmogų, bet kitos išeities nėra – pašalpas būtina mokėti.

„Vaiko pinigai gal šiek tiek sprendžia demografinę padėtį, bet pandemijai skirti pinigai, manau, visiškai nebuvo reikalingi, nes nereikėjo skelbti nei pandemijos, nei karantino“, – tvirtino ji ir pridūrė, kad „valstiečių“ sprendimą mokėti žmonėms išmokas karantino metu yra rinkėjų papirkinėjimas.

Partijos „Lietuva – visų“ atstovė Ramunė Mereckienė tvirtino, jog reikėtų koreguoti pašalpų sistemą, numatant, kad šeimos gautų kuo daugiau įvairių paslaugų.

„Mūsų siekis – kad žmonės kovotų su skurdo kultūra per tai, kad jie norėtų užsidirbti patys, norėtų išlaikyti save“, – komentavo ji.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Eglė Čaplikienė teigė, kad būtina didinti šalyje pašalpų taiklumą, o ne dirbtinai mažinti pašalpas ar jų pašalpų gavėjų ratą.

„Žmonėms reikia suteikti galimybę susirasti darbą, teikiant aktyvios darbo rinkos pašalpas, kad žmogui nereikėtų metų metus kaboti ant pašalpų“, – dėstė E. Čaplikienė.

Ji teigė, kad vaiko pinigai, išmokos šeimoms, kurios augina neįgalius vaikus, galėtų Lietuvoje būti didinami.

Socdemas Algirdas Sysas replikavo, kad LSDP pasisako, jog šeima, visų pirma, turėtų galimybę kuo daugiau uždirbti, o ne laukti didesnių pašalpų.

„Socialinė parama, išmokos turi patekti tik tiems, kurie tikrai [...] nesugeba gauti tokių pajamų, kurios leidžia oriai gyventi“, – kalbėjo A. Sysas.

„Drąsos kelio“ atstovė N. Venckienė teigė, kad pašalpų didinimui, visų pirma, reikia pinigų, reikia turėtų pajamų šaltinių.

Neįgaliųjų padėtį spręstų ne tik paslaugų prieinamumo didinimu

Debatuose nuskambėjus klausimui, kaip reikėtų gerinti neįgaliųjų situaciją Lietuvoje, A. Krupavičius pažymėjo, kad, visų pirma, neįgalieji turi turėti kuo daugiau galimybių dirbti. Jo kolegė R. Mereckienė pridūrė, kad neįgalieji atskirtis turėtų būti mažinama, mažinant jų skurdą.

„Viešasis sektorius galėtų pavyzdžiu, įvesdamas kvotas neįgaliesiems įmonėse“,– aiškino ji.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė E. Čaplikienė akcentavo, kad būtina gerinti aplinkos pritaikymą neįgaliesiems. Ji tvirtino, kad „Laisvė ir teisingumas“ yra pasirengusi teikti įstatymo pataisas, kuriomis būtų numatyti terminai, per kuriuos visuomeniniai pastatai, infrastuktūra turėtų būti pritaikyti neįgaliesiems.

„Numatytumėme protingą terminą, per kiek turėtų susitvarkyti institucijos“, – pažymėjo E. Čaplinskienė.

Be to, ji akcentavo, kad reikia didinti ir ugdymo paslaugų prieinamumą neįgaliesiems.

„Užimtumas, darbas priklauso nuo to, kokį turi išsilavinimą“, – teigė ji.

Socdemų lyderis G. Paluckas kritikavo valdančiuosius dėl neįgaliųjų integracijos. Anot jo, trys ketvirtadaliai neįgaliųjų įsidarbina savo jėgomis, o ne naudodamiesi lengvatomis.

„Šis klausimas naujoje kadencijoje iki galo ir bus finansuojamos ne socialinės įmonės, o bus finansuojamas darbo vietų pritaikymas, kvalifikacijų įgijimas, tai yra asmuo, kuris nori turėti darbą“, – dėstė G. Paluckas ir pridūrė, kad reikia gerinti socialines paslaugas, skirtas neįgaliesiems.

Uždaryti mokyklas neskubėtų

Ar reikia uždaryti mokyklą, jei joje mokytojų reikia daugiau negu yra mokinių? N. Venckienė, išgirdusi šį klausimą, teigė esant kategoriška.

„Nė viena mokykla neturėtų būti uždaryta. Kaimuose turi išlikti visos mokyklos, nepriklausomai, ar ten yra vienas, ar du mokiniai“, – tikino N. Venckienė.

Anot jos, kartu turėtų būti padidinti ir mokytojų atlyginimai.

A. Zuokas akcentavo, kad mokyklos Lietuvoje turi būti nedidelės. „Jos turi būti arti ir prieinamos, o savivaldybės, vertindamos bendruomenės interesą ir finansinį efektą, kokio dydžio mokyklą jos turi išlaikyti“, – kalbėjo „Laisvės ir teisingumo“ atstovas.

Partijos „Lietuva – visų“ sąrašo lyderis A. Krupavičius tikino, kad statistika rodo, jog mokytojai masiškai palieka mokyklas, o švietimo reformos niekur neveda.

„Pirma problema – švietimo valdymas. Kita problema – mokymo turinys ir tada – mokyklų tinklas. [...] Mes sakome, kad Lietuva galų gale turėtų turėti mokyklą be streso, suomišką mokyklą ir tada mes turėsime ir mokinių pasiekimus, o mokyklų tinklą tvarkysimės geriau negu dabar“, – dėstė jis.

G. Paluckas savo ruožtu kalbėjo apie „filializacijos modelį“, kurį socdemai siūlo mokykloms.

„Paslauga yra teikiama, tačiau administracija yra stambinama, jungiama prie stiprios, pagrindinės mokyklos ir tokiu atveju mes taupome administravimo kaštus. Mūsų siūlymas savivaldai paprastas – jeigu švietimo sistemos administravimo kaštai neviršija 30 procentų ugdymo reikmėms skiriamų lėšų, iš nacionalinės programos papildomai ugdymo reikmėms gauna 20 procentų laisvai naudojamų“, – dėstė G. Paluckas.

Pateikė siūlymus, kaip gerintų nuotolinį mokymą

Debatų dalyviai kalbėjo ir apie nuotolinį ugdymą. A. Zuokas teigė manantis, kad pedagogai, karantino metu ėmęsi nuotolinio ugdymo, pasirodė neblogai.

„Būtų galima surinkti geriausius mokytojus, kurie pravestų pamokas nuotoliniu būdu pamokas tam tikru metu, tam tikroms klasėms“, – siūlė partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas.

LSDP atstovė Vilija Targamadzė atkreipė dėmesį į tai, kad nuotolinio mokymo metu specialiųjų poreikių vaikai dažniausiai „lieka už borto“, tad šią problemą, anot jos, būtina spręsti. V. Targamadzė siūlė kurti aiškią nuotolinio mokymo platformą, paketą.

„Mokytojams reikėtų pasiugdyti skaitmenines kompetencijas ir reikia aiškiai organizuoti pagalbą tiek mokytojams, tiek mokiniams“, – dėstė socdemų atstovė.

A. Krupavičius tikino, kad reikia koncentruotis į mokymo turinį, egzaminų turinį.

N. Venckienė taip pat pažymėjo, jog problemos slypi ne nuotolinio ugdymo netobulume.

„Švietimo sistemoje yra daug didesnių problemų – tai dabartinis mokytojų trūkumas ir jų tinkamas darbo apmokėjimas“, – dėstė partijos „Drąsos kelias“ atstovė.

Debatų dalyvių paklausus apie tai, ar jie norėtų keisti brandos egzaminų tvarką, A. Krupavičius teigė, kad Lietuvai reikėtų perimti suomiškąjį modelį, kur vienintelis privalomas egzaminas yra gimtoji kalba.

G. Paluckas savo ruožtu teigė, kad dėl egzaminų pasirinkimo sistemos baimintis nereikėtų. Vietoje jis siūlė susirūpinti mokinių praleidžiamų pamokų kiekiu.

„Drąsos kelio“ atstovė N. Venckienė tvirtino mananti, kad šiuo metu užtektų vieno privalomo egzamino, tai yra gimtosios kalbos.

A. Zuokas pabrėžė, kad svarbiausia švietimo sistemoje yra stabilumas, tad kardinalių pokyčių egzaminų sistemoje imtis nereikėtų.

Populiariausi

Koronavirusas Lietuvoje

Lietuvoje

2020.10.23 11:08

Rekordinis COVID-19 susirgimų skaičius: infekcija – vėl Ukmergės gydymo įstaigoje, liepsnoja nemažai ligoninių, mokyklų per parą – 442 atvejai, viena mirtis; Vilniaus apskrityje – situacija karščiausia; atnaujinta 11.42

10