Tai žmogus, nuolat siekęs, kad skirtingų pažiūrų ir įsitikinimų žmonės kalbėtųsi vieni su kitais. Taikytojas, sugebėjęs bendram tikslui sutelkti ir užkietėjusius politinius oponentus. Brazauską ir Landsbergį, Kubilių ir Kirkilą, Janukovyčių ir Juščenką, Merkel ir Kaczynskį... Taip apie kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų kalba žinomi politikai ir jo bendražygiai.
Koks jis buvo žmogus, lyderis, vadovas – atsakymo ieško dokumentinis filmas „Prezidentas Valdas Adamkus“. Filmo antrosios dalies premjera – jau šį vakarą 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ. Filmo anonsas: https://youtu.be/UlkNaQEfGsk
Ar gali vieno žmogaus biografija atskleisti atskiro žmogaus, tautos, valstybės ir istorijos tarpusavio santykius apskritai? Galbūt. Būtent tokio tikslo siekė dokumentinio filmo kūrėjai – scenarijaus autoriai Arnas Ališauskas, Lina Antanavičiūtė, režisierė Edita Kabaraitė, per V. Adamkaus gyvenimo istoriją pamėginę atskleisti visos šalies istorijos dėsnius ir peripetijas. Atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, filme ieškoma atsakymo į klausimą, kiek istorija gali veikti atskiro žmogaus likimą ir kiek žmogus gali keisti tautos, valstybės ar dar stambesnio regiono istoriją.
„Kai padėsite ranką ant Konstitucijos ir priimsite priesaiką – nuo tos minutės privataus gyvenimo neturėsite“, – tapimą svarbiausiu valstybės asmeniu filme prisimena Prezidentas. Ką dar, be asmeninio gyvenimo, reikėjo paaukoti, siekiant grįžti į Tėvynę? Ką apie tai prisimena V. Adamkus ir artimiausi jo žmonės – žmona, draugai ir bendražygiai?
„Nuo pat pirmų dienų [Amerikoje] buvo toks šventas įsitikinimas – čia laikinas dalykas, po savaitės ar mėnesio grįžtame namo, – save, tuomet 23-jų atvykusį į Jugntines Valstijas, prisimena Prezidentas. – Tas idealus Lietuvos vaizdas ir noras grįžti užsitęsė 50 metų...“
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai pirmąkart atvykus į Lietuvą 1972-aisiais? „Vietoj to, kad matyčiau ir džiaugčiausi lietuvių kalba, – ne žodžio lietuviškai, visur skamba rusiškai. Mano pirmoji mintis tokia: ar dar aš Maskvoj, Rusijoj ar Lietuvoj? Tai buvo toks išgyvenimas, kurio negaliu pamiršti. Tos penkios dienos dar liūdnesnės buvo, nes pažiūrėjau į žmones. Žmonės vaikšto akis nuleidę, kažkokia pilkuma visur.“
„Mane „Neringoj“ laikydavo visuomet tuo metu. Viešbutyje. Ir kas įdomiausia – pastatydavo kėdę prie mano kambario durų už kelių metrų. Ir taip 24 valandas. – prisimena Prezidentas. – Vienas atvejis buvo, kurio neužmiršiu – girdžiu naktį kažkas bum bum! Aš pašokau. Tas vargšas mano sargas naktį užmigo ir nukrito prie mano durų sėdėdamas. Tada aš sužinojau , kad prie mano durų per naktį sėdi.“
Okupuotoje Lietuvoje jis pasižymėjo ne tik kaip aktyvus pasaulinio lygio gamtosaugininkas, bet ir, pasak filmo kūrėjų, kaip kontrabandininkas, nes į gimtinę kaskart atskrisdavo su pilnais lagaminais nelegalios literatūros. Sovietų Lietuvoje iš rankų į rankas keliavo Adamkaus atvežtos uždraustos knygos: Kazio Bradūno, Bernardo Brazdžionio, Antano Škėmos, kitų išeivijos rašytojų kūriniai.
„Valdas Adamkus – žmogus, kurio biografija remiantis galima rašyti mūsų šalies pokario istoriją – skaudžią, prieštaringą, kupiną sėkmių ir išbandymų“, – sako filmo kūrėjai. Daugelis Lietuvos istorijos vingių atsispindi Prezidento gyvenime – nuo paauglystės, jaunystės, brandos iki šių dienų. Septyniolikos priverstas palikti Tėvynę ir bėgti į nežinią. Trumpam grįžęs ir vėl bėgęs – beveik tuščiomis, teturėdamas vos kelis drabužius, atskirtas nuo šeimos. Karo nualintą Vokietiją palikęs, gyvenimą Jungtinėse Valstijose pradėjęs nuo nulio – kaip ir tūkstančiai priverstinę emigraciją patyrusių lietuvių. Nesiliovęs gyventi viltimi, kad greitai grįš namo – į Lietuvą. Karjerą pradėjęs būdamas darbininku ir pasiekęs profesines aukštumas – tapęs žymiu gamtosaugininku ir aukštu Jungtinių Valstijų prezidento administracijos pareigūnu. AktyviaI dalyvavęs lietuvių bendruomenės veikloje. Grįžęs į nepriklausomą Lietuvą, išrinktas jos vadovu ir pats kūręs šalies istoriją. Tuomet, kai Lietuvai labiausiai reikėjo jo vakarietiškos patirties, įžvalgos, veiklumo ir diplomatinių gebėjimų. Antrą kartą prezidentu Valdas Adamkus ir vėl išrinktas tada, kai reikėjo vienyti po prezidentūros skandalo susiskaldžiusią Lietuvą ir atkurti sugriautą valstybės prestižą tarptautinėje arenoje.
10 metų Valdas Adamkus vadovavo Lietuvai – jausdamas milžinišką atsakomybę ir pareigą. Grąžinęs šalį į tarptautInę pasaulio bendruomenę. Vienijantis ir laimėjęs ten, kur valstybė ir turi laimėti.
