Lietuvoje

2020.09.15 21:36

Veryga apie greitųjų COVID-19 testų pirkimo tyrimą: laiškų su pasiūlymais gavo, o tarnybas skatina tyrime žiūrėti į kontekstą

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.09.15 21:36

COVID-19 ir toliau plinta Lietuvoje. Nors anksčiau per parą buvo nustatoma daugiau nei 50 atvejų, antradienį paskelbta tik apie 11 jų. Apie tai, kokia dabar epidemiologinė situacija šalyje bei tai, kaip Sveikatos apsaugos ministerija pirko greituosius koronaviruso testus, „Dienos temoje“ pasakoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

– Per praėjusią parą nustatyta tik 11 naujų koronaviruso atvejų, kas atsitiko?

– Nereikia džiaugtis. Kaip nereikia nuliūsti, jei vieną dieną būna daugiau. Nereikia per anksti džiaugtis, jei yra mažai. Kad suprastumėm: jei užkabinamas siūlas, už kurio pradedama tempti ta gija, vynioti, pavyzdžiui, įmonė ar kokia įstaiga, ištestuojama daug žmonių tame židinyje, taip atsiranda daugiau atvejų. Jei židiniai slopsta, jų yra mažiau. Tai gali būti mažiau atvejų. Tikrai nereikia sureikšminti vienos dienos skaičių.

Dienos tema. Veryga – apie greitųjų testų tyrimą bei koronaviruso padėtį šalyje (su vertimu į gestų k.)

– Tai gal pasidžiaugti galime? 11 nėra daug.

– Galima pasidžiaugti. Šiaip ir bendrai reikėtų pasidžiaugti. Aš vis bandau tą kitą skaičių pasakyti, nes mes dažniausiai šnekam apie nustatytų atvejų skaičių. Reikėtų nepamiršti, kad stebimas dar vienas dalykas – kas vyksta gydymo įstaigose: ar daug užsikrėtusių žmonių ten patenka, ar jiems reikalingas sudėtingas gydymas.Tas skaičius kol kas labai mažas.

– Sergančių šiandien yra daugiau nei 1 200. Kiek iš jų ligoninėse?

– Jeigu gerai prisimenu, apie 40.

– Kiek iš jų serga sunkiai?

– Dabar neprisiminsiu, bet reanimacijoje ryte buvo gal keturi. Vienas, atrodo, ventiliuojamas buvo. Tai labai nedideli skaičiai.

– Kitų šalių epidemiologai sako, kad kiekvieną rytą mes laukiame skaičių, bet juos priimame kaip plikus skaičius. O po jais slepiasi, kiek sunkių atvejų, kiek nesunkių atvejų, kiek yra besimptomių atvejų. Ir tokių, ko gero, mažiau pavojingų pastaruoju metu dauguma. Ar nereikėtų su kasdiene statistika pradėti skelbti ir tuos sunkius atvejus?

– Stengiamės juos skelbti. Per spaudos konferencijas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai stengiasi pasakyti, tikrai neslepiam. Galima skelbti ir besimptomių atvejų statistiką. Dabar buvo atliktas epidemiologinis tyrimas, visiškai neseniai paskelbti duomenys.

Persirgusių vis dėlto yra nedaug. Ir iš tų persirgusiųjų du trečdaliai besimptomiai, žmonės nejautė jokių simptomų. Tai irgi jokia paslaptis. Tyrimas parodė, kad tas vadinamasis visuotinis, arba visuomeninis, imunitetas kaip strategija, kaip tam tikra teorija nepasiteisino. Nes nedaug žmonių persirgo. Net ir Švedijoje, kuri laisvai viską reguliavo. Tas skaičius nedidelis – nesiekia kelių dešimčių procentų. Yra daug informacijos. Iš to, ką mes gaunam, galima komunikuoti. Tiktai klausimas, kiek visuomenei iš to bus praktinės naudos.

– Visuomenei, ko gero, visada geriau žinoti negu nežinoti?

– Ir neslepiam, tikrai su malonumu galim tų skaičių daugiau sakyti, jeigu tik iš jų bus naudos.

– Ar sutinkate kad virusas nėra toks galingas ir žalingas, kaip atrodė pavasarį ir kaip yra šiandien?

– Ne man spręsti, kiek jis galingas ar žalingas. Tie skaičiai iš pradžių, kiek užsikrėtusiųjų pateko į ligonines, ypač Šiaurės Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, mirčių statistikos kėlė pagrįstą nerimą žmonėms ir valstybėms. Yra du tokie skaičiai, kuriuos žmonės kartais painioja, – mirtingumas ir mirštamumas. Mirtingumas, kai skaičiuojama visiems gyventojams, kiek numirė. Tai šalyje, kurioje buvo nedaug užsikrėtusiųjų, nes buvo labai griežtos priemonės, jis ir bus labai mažas.

Bet reikėtų žiūrėti, koks mirštamumas nuo tų, kurie užsikrėtė ir susirgo sunkiai, kiek iš jų numirė. Tai tie skaičiai tikrai buvo nerimą keliantys. Nepasitvirtino šnekos, kad mirštamumas panašus kaip nuo gripo. Šis virusas tikrai grėsmingesnis. Bet dabar daugiau užsikrečia jaunų žmonių ir jiems šis virusas mažiau pavojingas negu vyresniems žmonėms ar tiems, kurie turi lėtinių ligų. Kaip pradžioje virusas plito slaugos, globos įstaigose arba tose pačiose ligoninėse.

– Situacija šiandien mažiau pavojinga negu pavasarį.

– Be to, mes išmokome kitaip elgtis. Išmokome tam tikrų dalykų, kuriuos gal reikėjo mokėti ir anksčiau. Ir rankas dažniau plaunam, ir kaukes dėvime, ir atstumo, matyt, laikomės. Ypač vyresni žmonės išmoko tam tikrų saugos dalykų, juos labiausiai ir reikia apsaugoti.

– Premjeras šiandien Seimui aiškinosi dėl greitųjų testų pirkimo. „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis FNTT tyrimą dėl testų pirkimo pavadino politiniu. Jūs pritartumėte tokiai išsakytai pozicijai?

– Na, mes esame politikai, politinius vertinimus ir duodame. Kaip teisėsauga negalime įvertinti, ir aš kažkokių detalių negaliu atskleisti, nes esu pasirašęs tokį pasižadėjimą. Bet aš gal bendrąja prasme pakomentuosiu, gal neakcentuodamas būtent šito tyrimo. Bet tikrai norėtųsi, kad tarnybos, kurios pradeda tokius tyrimus, suprastų kontekstą, kada tie pirkimai vyko. Ir dabar visokie klausimai, ar reikėjo tiek testų, kodėl būtent toks skaičius ir pan. Tuo metu buvo tokia labai gyva teorija, kad persirgs didelė dalis žmonių. Bus galima išaiškinti, kur jie yra, tada taikyti mažesnius apribojimus. Žinojimo buvo mažiau ir mes labai panašiai pirkom, kaip ir kitos valstybės, milijonui gyventojų skaičiuojant tų testų. Tuomet logika buvo tokia, dabar ji šiek tiek pasikoregavusi. Tada sprendimus darėme pagal tokią informaciją, kokią turėjome.

Taip pat skaitykite

– Ką, ministre, jūs turite galvoje sakydamas, kad teisėsaugos tarnybos turėtų suprasti kontekstą? Į ką jos turėtų atsižvelgti norėdamos pradėti tyrimą arba nepradėti tyrimo? Yra įstatymas, kurio reikia laikytis, ir konteksto čia nelabai įpaišysi?

– Aš nekvestionuoju tarnybų darbo ar paties tyrimo. Ir tikrai nesileisiu į detales, juo labiau kad aš ir nežinau, kas vyko po to, kai testai buvo nupirkti, kas ten ką su tais pinigais darė, mes tokios informacijos neturime, nevaldom, tai nėra mūsų kompetencija. Bet kai ypač politiniu lygmeniu nuolat kvestionuojama, kad prisipirko kažko, ko gal nereikėjo ar pan., gal reikėjo kažkaip kitaip daryti.

Tai jau politiniai vertinimai. Ir tuo labai naudojasi, sakykim, mūsų oponentai tame pačiame Seime, bandydami iš to išsukti kažkokią istoriją. Tas be galo demotyvuoja žmones, kurie tikrai labai sunkiai dirbo, jiems reikėjo priimti sprendimus, jie buvo tikrai sudėtingi ir rizikingi, ir dabar yra rizikų, reikės priimti sprendimus dėl vakcinų. Ir aš jau matau, kaip žmonės nebenori jų priimti.

– Na, taip, viceministrė neteko darbo.

– Na, ji pati taip apsisprendė. Aš asmeniškai neturiu nė menkiausių priekaištų ar abejonės dėl viceministrės, ji pati tokį sprendimą priėmė dėl to, kad galėtų gintis kaip ne viešas asmuo.

– Bet jūs taip ir išsisuko nuo klausimo apie tai, kad FNTT tyrimą dėl testų pirkimo ponas Karbauskis pavadino politiniu.

– Gyvenimas parodys, ar jis buvo politinis, ar ne.

– Kaip turėtų atrodyti „politinis“? Jūs suprantate tą mintį, kad politikas užsakė, kad būtų pradėtas toks tyrimas? Įtaką padarė politikai, kad būtų pradėtas tyrimas, pateikė kažkokią medžiagą?

– Aš gal logiką tiktai priminsiu ir pasakysiu, ką šiandien sakė premjeras Seime atsakydamas į klausimą, paminėjo, kad tam tikra tendencija tampa, kad prieš rinkimus pradedami tokie tyrimai. Buvo paminėtas „auksinių šaukštų“ pavyzdys, kuris baigėsi niekuo, bet apie tai jau niekas per daug nei nekalbėjo, nei pranešė.

Aišku, labai brangiai kainavo tuometinei valdančiajai daugumai, tuometinei partijai, kuri buvo daugumoje. Ir dabar yra labai panašūs dalykai, prasideda būtent prieš rinkimus, labai įsisiūbuoja, labai tuo naudojamasi ir paskui baigiasi niekuo. Aš, gink Dieve, nenoriu pasakyti, kad tarnybos neturi tirti, neturi dirbti savo darbo, viskas yra tvarkoj.

– Bet jūs sakote, kad jos turi suprasti kontekstą?

– Jos turi suprasti kontekstą, kada ir kokiam kontekste tie pirkimai įvyko. Tam tikri klausimai, kurie nesusiję, sakykim, su tuo, kas vyko po pirkimo, ten su finansais, ko aš ir sakiau, mes neturim nei duomenų, nei kompetencijos. Bet jeigu klausiama, ar čia nebuvo kažkokio, sakykim, piktnaudžiavimo apsisprendžiant dėl kiekio ar panašių dalykų, tai sakau, reikia suprasti kontekstą.

Tada galioja ir tvarkos kitos. Nebuvo tų įprastinių viešųjų pirkimų tvarkų. Tai leido daryti įstatymai, kas tuo metu buvo daroma. Ir tikrai būtų gerai, jeigu tuo nebūtų spekuliuojama. Dar daugiau, kas būtų labai gerai, jeigu tarnybos, matydamos rizikas, įspėtų tuos, kurie perka ir tuo metu dirba. Nes aš neabejoju, kad nė vienas valstybės tarnautojas nenori atsidurti šios tarnybos akiratyje.

– Grįžkime dar prie greitųjų testų. Kiek iš viso gavote laiškų, pasiūlymų dėl greitųjų testų pirkimo?

– Aš negaliu pasakyti, nes aš tų laiškų neskaičiavau. Yra tam tikra chronologija, kada jie keliavo.

– Bet tikrai ne vienas.

– Tikrai aš dabar neprisiminsiu.

– Na, žinot, vienas, du, trys... vis tiek toks laiškas...

– Supraskit, kad ne mano darbas buvo tuos laiškus rinkti ir vertinti. Turėjom žmones, kurie juos susirinkdavo, analizuodavo. Laiškų ne tik apie testus atkeliaudavo labai daug, bet žinot, kas paaiškėdavo? Kad pasiūlymas yra, o kai paklausi, kada pristatysit, atsakymas būdavo – po kelių mėnesių.

– Tai atranka, norit pasakyti, kad buvo, buvo siūlymų. Buvo ne vienas. Kiek jų buvo konkrečiai, nežinote. Galėtumėte konkrečiai išsiaiškinti, kiek buvo siūlymų pirkti greitųjų testų?

– Galima būtų bandyti aiškintis, bet nežinau, ką tas labai pakeistų.

Taip pat skaitykite

– Tačiau vis tiek žinotume, iš kiek rinkotės. Iš vieno, dviejų, trijų keturių? Ar viena „Profarma“ buvo?

– Nežinau, negaliu pasakyti. Pasiūlymų įvairiausių buvo ne tiktai dėl testų. Ir dėl apsaugos priemonių. Bet sakau, žmonės, kurie vertindavo situaciją, kai pradėdavo aiškintis su siūlytojais, paaiškėdavo, kad dažnu atveju negali jų tiesiog pristatyti, siūlo tik po kelių mėnesių. Tuo metu tai buvo neparanku.

– Dar greitai, ministre, pusė milijono greitųjų testų. Tiek mes jau dabar turime, kur mes juos dėsime?

– Naudosime.

– Kiek panaudojome?

– Negalėčiau dabar tiksliai pasakyti, kiek jų panaudota. Kelios dešimtys tūkstančių.

– Kelios dešimtys tūkstančių iš pusės milijono?

– Dabar tiktai pradėta aktyviau naudoti. Bet, supraskim, vėlgi, kaip kai kas priekaištauja, kad jie buvo marinuojami. Tai kokia prasmė juos naudoti tada, kai buvo nuslūgusi pirmoji banga ir ko ten reikėjo ieškoti. Dabar yra pakilimas, dabar tai tapo vėl aktualu, dabar jau rizikos grupės žmonės grįžo į darbą, nes tuo metu mokytojai ir nedirbo, dirbo nuotoliniu būdu, atsiranda logika, atsiranda objektas, ir jie naudojami.

Populiariausi

Covid-19 tyrimo punktas Radviliškyje

Lietuvoje

2020.09.30 10:49

NVSC skelbia pašalinusi trikdžius savo sistemoje: specialistai gali pasiekti informaciją apie COVID-19 atvejus Registrų centras: sutrikimai ne e.sveikatoje, o NVSC; atnaujinta 17.25

Vilniaus oro uostas

Lietuvoje

2020.09.30 13:37

Daliai užsieniečių atvykti į Lietuvą taps paprasčiau: Vyriausybė supaprastino tvarką atsisakyta reikalavimo užsieniečiams atsivežti neigiamą COVID-19 testą likus 72 valandoms iki kelionės