Lietuvoje

2020.09.15 14:24

Skvernelio pasiaiškinimai Seimui virto chaosu: užsipuolė opoziciją, klausimai dėl COVID-19 testų pirkimo liko neatsakyti

atnaujinta 14.53
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.09.15 14:24

Premjeras Saulius Skvernelis, sulaukęs Seimo opozicijos klausimo apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamą tyrimą dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo, teigė, kad visi sprendimai buvo atlikti, griežtai laikantis įstatymų. Savo ruožtu ministras pirmininkas pažymėjo manantis, kad šios istorijos eskalavimas esą yra opozicijos noras politizuoti patį tyrimą.

„Kodėl nesustabdėte Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijonų greitųjų testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už 4 kartus mažesnę kainą?“ – opozicijos inicijuotame dokumente klausiama premjero.

Antradienį į Seimą iškviestas S. Skvernelis perskaitė klausimą ir į jį iš pradžių atsakė lakoniškai.

Skvernelis į klausimus dėl greitųjų testų pirkimo taip ir neatsakė – po kalbos iš Seimo salės pasišalino

„Visas su greitųjų testų pirkimu susijusias procedūras atliko atsakingos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, griežtai laikantis tuo metu galiojusių viešųjų pirkimų įstatymų“, – teigė premjeras.

Anot jo, tokio atsakymo turėtų pakakti, tačiau, kaip teigė S. Skvernelis, klausimas yra sietinas su artėjančiais Seimo rinkimais, tad situaciją reikėtų aptarti plačiau. Ministro pirmininko manymu, jam pateiktu klausimu opozicija „apeliuoja į rinkiminės kampanijos pabaigą“.

„Turime kasmetinę ydingą praktiką, kai prieš rinkimus bet kokį tyrimą, ikiteisminį tyrimą bandome politizuoti, nesvarbu, kokio tai tipo rinkimai būtų – Seimo, prezidento ar Europos Parlamento. Galime prisiminti ir vadinamąją auksinių šaukštų istoriją, kur labai skambiai nuskambėjo, bet, jei paklausčiau, kuo ji pasibaigė, tai pasibaigė tuo, kad buvo pakenkta socialdemokratų Vyriausybei 2016 metais, o toliau pasibaigė niekuo. Tai turbūt turime analogišką situaciją“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Anot jo, jei teisėsauga pradėjo tyrimą, reikia leisti jai atlikti savo darbą ir jos „netampyti“.

Surinkti duomenys rodo, kad pavedimą davė L. Savickas

Primename, kad apie FNTT tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Kaip pranešė LRT tyrimų skyrius, įtarimai tyrime pareikšti šešiems asmenims – UAB „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei ir įmonės veiklos direktoriui, atsakingam už sutarties įgyvendinimą, Vilniaus tarybos nariui Redui Laukiui. Jis taip pat vadovauja ir bendrovei „Bona diagnosis“, per kurią judėjo „Profarmai“ sumokėti milijonai.

Iš LRT Tyrimų skyriaus turimų duomenų aiškėja, kad bendrovė „Profarma“, siūlydama greituosius testus, kontaktą užmezgė ne su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tačiau su Vyriausybės kanceliarija. Kaip aiškėja, „Profarma“ siūlė valstybei įsigyti testus, nors neturėjo tvirtų sutarčių su galimais tiekėjais. Tuo metu „Profarma“ derėjosi su Lenkijos įmone „Novazym Polska“ dėl maždaug milijono greitųjų testų pirkimo, tačiau susitarimai strigo.

LRT Tyrimų skyrius gavo susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijas, kurios atskleidžia, kad pavedimas sudaryti sutartį atėjo ne iš sveikatos apsaugos ministro, tačiau iš premjero patarėjo Luko Savicko.

L. Savickas ir premjero S. Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys tyrime apklausti kaip specialieji liudytojai.

Piktinosi pateikta informacija

S. Skvernelis, kalbėdamas apie greitųjų koronaviruso testų pirkimo istoriją, tvirtino, kad niekas nuodugniai esą nesidomėjo FNTT tyrimu, o vietoje to, anot jo, į viešąją erdvę paskleista netiksli informacija apie greitųjų koronaviruso testų pirkimą.

Anot jo, nebuvo įvertinta tai, kad Krašto apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos vykdyti greitųjų koronaviruso testų pirkimai buvo atlikti skirtingais laikotarpiais, o institucijos kėlė skirtingus reikalavimus.

„Krašto apsaugos ministerija tuo metu pirko ne iš vieno tiekėjo. Tuo metu pasirašė dvi sutartis. Vienos kaina – apie 4 eurus, kitos – lygiai tokia pati arba labai artima tam, ką pirko laboratorija“, – dėstė S. Skvernelis.

Jis tikino, kad itin svarbu, jog institucijos pirko skirtingus kiekius greitųjų koronaviruso testų. Premjeras apgailestavo, kad apie tai viešojoje erdvėje nėra kalbama.

S. Skvernelis taip pat pabrėžė manantis, kad FNTT tyrimo metu buvo nutekinta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Savo ruožtu premjeras pabrėžė, kad FNTT tyrime nėra kalbama apie korupcines schemas, nors viešojoje erdvėje jau pasklido būtent tokie epitetai.

Baksnojo opozicijai

S. Skvernelis iš Seimo tribūnos kreipėsi į kai kuriuos parlamentarus, kurie jam skyrė su FNTT tyrimu susijusį klausimą. Premjeras Laisvės partijos pirmininkei, parlamentarei Aušrinei Armonaitei siūlė klausimus pateikti savo partijos kolegai R. Laukiui, kuris yra įtariamasis tyrime.

„Jūsų partijos narys, Laisvės partijos narys, bičiulis R. Laukys yra įtariamasis šioje byloje, yra jūsų partijos savivaldos rinkimuose finansinis rėmėjas. Nekaltinu to žmogaus, nes kol teismo sprendimo nėra, yra tik įtarimai. Bet faktas tas, kad jūs galėtumėte užduoti tuos klausimus ir jis mielai jums atsakytų. [...]

Cituojant garsų, iškiliausią šalies politiką, kas gali paneigti galimybę, kad galbūt tuo pelnu buvo bandoma paremti politinės partijos rinkimų kampaniją? Tai yra retorinis klausimas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

S. Skvernelis kreipėsi ir į socdemų atstovę Dovilę Šakalienę, siūlydamas jai greitųjų koronaviruso testų klausimais pasikonsultuoti su Užkrečiamųjų ligų ir AIDOS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku, kuris, kaip paminėjo premjeras, kandidatuoja į Seimą su socialdemokratų vėliava.

Premjeras, kreipdamasis į socialdemokratę Rasą Budbergytę, kuri taip pat savo parašu parėmė iniciatyvą užduoti klausimus Vyriausybės vadovui, priminė, kad L. Savickas yra jos tiesioginis konkurentas vienmandatėje rinkimų apygardoje.

„Ar visuomenė turi teisę žinoti ir gauti svarbių atsakymų? Taip, be abejo. Šitas jaunas žmogus negali apsiginti, šitoje tribūnoje stovėti, negali net kalbėti apie tuos menamus kaltinimus, nors įtarimai nėra jam pareikšti, nes pasirašęs (pasižadėjimą – LRT.lt), kad negali atskleisti (informacijos – LRT.lt)“, – L. Savicką gynė premjeras.

Kovą su pandemija vadino „didvyriška pergale“

Premjeras S. Skvernelis, kalbėdamas apie Lietuvos kovą su koronaviruso pandemija, ją apibūdino kaip „didvyrišką pergalę“. Anot jo, vis dėlto tai nėra jo pergalė.

„Tai didvyriška pergalė, tik ne premjero, tai pergalė Lietuvos žmonių, nuo eilinio valstybės tarnautojo, kuris turėjo daryti naktimis tuos sprendimus greitai, žaibiškai, iki mediko, gydytojo, kuris nebijojo atsakomybės ir taikė eksperimentinį gydymą su galimom pasekmėm, kad tas gydymas gali baigtis letališkai“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Vis dėlto, anot jo, panašu, kad kovos su koronavirusu pergalę siekiama sugadinti.

„Tačiau kiekvieną sėkmės istoriją galima, atsiprašant, sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba. „Šūdmala“ irgi nėra mano terminas, jį naudoja kitas garsus politikas. Pabaigai norėčiau pacituoti 2016 metų Laisvės premijos laureato profesoriaus Vytauto Landsbergio kalbą Seime: „Kalbant apie visai paprastai suprantamas ideologijas, verta prisiminti vieną seną receptą: gerai sumaišęs molio dubeny kilogramą sviesto ir kilogramą mėšlo, gauni du kilogramus mėšlo“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Papildomų klausimų užduoti nepavyko

Ministrui pirmininkui baigus savo kalbą, parlamente kilo triukšmas, mat opozicijos atstovai norėjo užduoti papildomų klausimų S. Skverneliui, tačiau jis pabrėžė, kad šiam klausimui buvo skirta 20 minučių ir visas laikas buvo išnaudotas. Vyriausybės vadovas, nepaisant kilusio nepasitenkinimo, nuėjo nuo Seimo tribūnos.

Galiausiai opozicijos atstovai išsireikalavo balsavimo dėl jų siūlymo pratęsti S. Skverneliui skirtą laiką, kurio metu būtų galima užduoti papildomų klausimų premjerui. Tačiau Seimas šiai iniciatyvai nepritarė.