Lietuvoje

2020.09.15 05:30

Ilgus metus nespręstos problemos atvėrė piktžaizdę: daugyklose – augintiniai vėžlio kiautą primenančiu kailiu, praskeltomis galvomis ar neatpažįstamos veislės

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.09.15 05:30

Pragarą Kretingos rajone bei kitur išgyvenusių ir išgelbėtų keturkojų istorijoje taškas dar nededamas. Dešimtimis naujų gyventojų pasipildžiusių gyvūnų globos namų darbuotojai vos spėja suktis, bandydami ant kojų pastatyti pasibaisėtinomis sąlygomis gyvenusius, nualintus ir parazitų nukamuotus šunis. Su nerimu laukiama, ar žiauriai su gyvūnais pasielgę žmonės sulauks pelnytų bausmių ir kada keturkojai galės keliauti į naujus namus.

Kol kas šeimininkų neieško

Jau daugiau nei savaitę netylantys ir visą Lietuvą apėmę žiauraus elgesio su gyvūnais skandalai vis dar neslopsta – įvairiuose miestuose gyvūnų prieglaudos pildomos iš prastų gyvenimo sąlygų išgelbėtais keturkojais.

Nemenkas būrys veislinių šunų, neabejingų žmonių tiesiog išplėštų iš Kretingos rajone esančio Padvarių kaimo bei kitų demaskuotų taškų, dienas leidžia tarp Klaipėdos ir Palangos esančiuose Klaipėdos regiono gyvūnų globos namuose „Nuaras“.

Įstaigos administratorė Gintarė Liutkuvienė teigė, jog nežinia, kaip ilgai dešimtims išgelbėtų šunų dar nebus ieškoma šeimininkų, – teks laukti pradėtų teisminių procesų pabaigos.

„Tai yra ikiteisminio tyrimo objektas. Negalime dovanoti to, kas ne mums priklauso“, – aiškino įstaigos atstovė.

Tiesa, neslepiama, kad norinčiųjų priglausti pragarą išgyvenusius šunis – netrūksta.

„Tokių skambučių, kai sakoma, kad nori čia ir dabar paimti, arba siūlomasi ne paimti, o nupirkti, – sulaukiame. Iš to supratome, kad paklausa tikrai yra. Dėl to ir veikia šios daugyklos. Jeigu nebūtų perkančiųjų, nebūtų ir tų, kas parduoda“, – teigia G. Liutkuvienė.

Tiesa, jau dabar žinoma, kad visi išgelbėti keturkojai prieš juos atiduodant naujiems šeimininkams bus sterilizuojami.

Visi keturkojų gelbėjimo vajaus metu į įstaigą patekę iš prasto gyvenimo išgelbėti šunys yra apnikti įvairių parazitų, kamuojami dėl dažno dauginimo ir prastų gyvenimo sąlygų atsiradusių negalavimų.

Įtaria tinklą

Manoma, kad, išaiškėjus situacijai Padvariuose, neatsitiktinai netrukus atsirado ir daugiau pranešimų apie panašius taškus, kur vargsta gyvūnai.

„Patys padvariškiai, kretingiškiai galbūt žinojo šią moterį. Visi kiti taškai, manoma, yra taip pat susiję su ja. Galimai tai buvo tinklas. Bet tą turėtų išsiaiškinti policija“, – vylėsi G. Liutkuvienė.

Pašnekovės teigimu, vien per savaitgalį iškart po Padvarių skandalo į prieglaudą pateko 71 šuo.

Tuomet pasitaikė ir nemažai pranešimų apie be šeimininkų besiblaškančius veislinius šunis. Neatmetama, kad jie galėjo būti paleisti piktavalių, pabūgusių atsakomybės už galbūt neteisėtą šunų laikymą.

„Buvo trys bigliai, tačiau kol nuvykome, vienas jau buvo partrenktas. Taip pat ir su šokoladiniais labradorais. Buvo du paleisti palei kelią ir vieną automobilis nutrenkė“, – dėstė G. Liutkuvienė.

Pašnekovės teigimu, paprastai žmonės, atsakingi už pasibaisėtinomis sąlygomis gyvenančius keturkojus, bando slėptis nuo patikrinti atvykusių pareigūnų, globos įstaigų atstovų, bando įvairiais būdais išsisukinėti.

Šunų būklė šokiravo

„Nuaro“ atstovė teigė, kad kitose vietose, iš kurių teko gelbėti šunis, būta ir kur kas baisesnių vaizdų nei internetą apskrieję užfiksuotieji Padvarių kaime.

„Buvo pudelio patelė, kuriai buvo praskelta galva. Šis šuo su didžiausia pūliuojančia žaizda gyveno tvarte, tarp šifero lakštų, lentų, šieno. Ten nė nebuvo grindų, vietoje jų – sutrypta žemė. Viską apnikusios blusos“, – pasakojo G. Liutkuvienė.

Gyvūnų globėjus šokiravo ir išgelbėta bei šiuo metu gydoma samojedų veislės kalytė, kurios kailis anaiptol nepriminė šiai veislei įprasto, – keturkojui ant nugaros buvo susiformavęs vėžlio kiautą primenantis kailio veltinis, o po juo knibždėte knibždėjo įvairiausių parazitų.

„Esu mačiusi visokių kaimuose apleistų šunų, tačiau tiek vabalų pas šunį – seniai teko. Jos visa oda buvo suėsta, prasidėję blusiniai dermatitai ir pan. Kalytę teko nuskusti, nes kitokių gelbėjimo variantų nebuvo“, – pasakojo įstaigos atstovė.

Dar vienas prieglaudos naujokas jos darbuotojų iš pradžių buvo identifikuotas kaip mišrūnas, mat jo kailis buvo toks susivėlęs, kad nė patyrę specialistai nepažino, kad tai – cvergšnaucerių veislės šuo.

Tai, jog šunys buvo pripratę gyventi vargo sąlygomis, liudija ir jų įpročiai – dabar išgelbėti šunų jaunikliai, nors ir turi erdvės poilsiui, miegoti visuomet spiečiasi į ypač siaurą plotelį, glausdamiesi vienas prie kito, nes įpratę sutilpti ypač ankštoje erdvėje, o kaskart gavę vandens netrunka ištuštinti dubenėlius, mat sukaupta patirtis sufleruoja, jog galbūt ateityje teks kęsti troškulį.

Tarp atvežtų išgelbėtų keturkojų yra ir besilaukiančių kalių, vienos jų gimdymas prasidėjo vos pasiekus prieglaudą. Mažylių susilaukė ir dar viena kalė, tačiau neišnešioti jaunikliai neišgyveno.

Pranešimų vis dar sulaukia

Įstaigos atstovė teigė, jog pranešimų apie nelegalias gyvūnų daugyklas ar vietas, kur galbūt vargsta keturkojai, vis dar sulaukiama. Visus juos „Nuaras“ perduoda kontrolę atliekančioms tarnyboms.

Pranešimų apie galimai prastas gyvūnų gyvenimo sąlygas sulaukia ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas.

„Žmonės yra aktyvesni“, – apibendrino departamento direktorius Antanas Bauža.

Nuo Padvarių skandalo pradžios Klaipėdos departamentas sulaukė 9 pranešimų dėl gyvūnų laikymo sąlygų. Pirmadienį dar nebuvo patikrinta visa skunduose pateikta informacija, tačiau dviem atvejais informacija dėl pranešimų apie netinkamas ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas pasitvirtino. Už tai atsakingi asmenys sulaukė baudų.

Departamento Skuodo skyrius buvo gavęs duomenų apie Mosėdžio seniūnijoje netinkamai laikomus gyvūnus. Nuvykus nurodytu adresu 13 šunų buvo perduoti jau minėtam „Nuarui“.

„Savininkė sutiko, abipusiu sutarimu atidavė gyvūnus prieglaudai „Nuaras“, – teigė A. Bauža.

Pašnekovas patikino, kad tarnyba sulaukusi informacijos stengiasi reaguoti nedelsdama.

„Visi skundai, kuriuos gauname, yra ištirti. Tiriame ir anoniminius, jų galėtume netirti, bet dėl gyvūnų gerovės tiriame. Visi pranešėjai nustatyta tvarka yra informuojami apie skundo tyrimo rezultatus. Aišku, tas atsakymas galbūt ne visada juos tenkina, nepateisina jų lūkesčių“, – neslėpė pašnekovas.

Per metus tarnybos Klaipėdos departamentas dėl gyvūnų laikymo taisyklių esą sulaukia apie 100 skundų.

A. Bauža taip pat teigė, kad šiuo klausimu turėtų rūpintis ir savivaldybėje už viešosios tvarkos kontrolę atsakingi specialistai.

Skandalas Kretingos rajone išjudino visuomenę, pasipylė skundai iš įvairių Lietuvos rajonų

LRT.lt primena, kad pirmasis skandalas apie galimai nelegalias daugyklas Kretingos rajone kilo rugsėjo 5 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė teigė, kad tądien Kretingos rajono policijos pareigūnai Padvariuose, pievoje, radus laužavietę su galimai sudegusių gyvūnų fragmentais, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais.

Dar po kelių dienų, rugsėjo 8 d., įtariant galimu žiauriu elgesiu su gyvūnais 1979 m. gimusiai moteriai pareikšti įtarimai pagal du Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius dėl galimo neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Įtariamoji, pareigūnų teigimu, bendradarbiauja ir geranoriškai teikia informaciją teisėsaugai apie jos buvusią galimą veiklą.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis nurodė, jog nuo rugsėjo pradžios Klaipėdos mieste surašyti 4 protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, kuris numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Po kilusio skandalo Kretingos rajone subruzdo visuomenė, pasipylė skundai iš visos Lietuvos. Apie galimai nelegalias gyvūnų daugyklas pranešta iš Širvintų, Tauragės, Kėdainių, Marijampolės rajonų.

Gausybė pranešimų ir žmonių liudijimų privertė reaguoti ir atsakingas institucijas.

Pirmadienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sutarė, jog VMVT įsipareigoja ne vėliau kaip per dvi valandas sureaguoti į policijos pareigūnų pranešimus apie žiaurų ir neteisėtą elgesį su gyvūnais. D. Remeika taip pat pasirašė įsakymą, kuris įpareigojo VMVT inspektorius budėti visą parą, kad būtų galima nedelsiant reaguoti tiriant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

Sulaukta atgarsių ir iš kai kurių didžiųjų skelbimų portalų, kad nuo šiol gyvūnų veisėjams, gyvūnų globėjams arba kitiems gyvūnais prekiaujantiems asmenims skelbimuose bus privaloma nurodyti VMVT suteiktą registracijos arba veterinarinio patvirtinimo numerį ir konkretų gyvūno identifikacinį numerį.

LRT.lt primena, kad Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato, jog už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą, kai gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiama viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Populiariausi

Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų