Lietuvoje

2020.09.14 20:40

VU prorektorius: mokytojo profesija netaps prestižine, kol nematysime skirtumo tarp kolegiją ir universitetą baigusio pedagogo

Rasa Tapinienė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.09.14 20:40

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija džiaugiasi, kad skyrus stipendijas pedagogikos studijas šiemet rinkosi gerokai daugiau studentų negu praėjusiais metais. Bet geriausiu atveju tai šiek tiek užlopys spragas, bet realybės nepakeis. O ji tokia: ypač trūksta gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistų, dėl to į mokyklą grįžti įkalbinėjami į pensiją išėję, o po ketverių metų studijas turėtų baigti vos vienas fizikos, du chemijos, penki matematikos mokytojai, rodo ankstesnių metų patirtis.


Jeigu 2019 m. atrenkant jaunuosius pedagogus motyvaciniame teste dalyvavo apie 760 pretendentų studijuoti ugdymo programas, šiemet jų skaičius išaugo iki 1600, LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas. Tarp jų teigiamą įvertinimą gavo daugiau kaip 1500 studentų, po ketverių metų galėsiančių tapti pilnaverčiais kvalifikuotais pedagogais. Jeigu nenuspręs rinktis kitos karjeros krypties.

„Tie skaičiai rodo, kad ir stipendijos, gal ir viešas kalbėjimas apie pedagogo prestižą davė rezultatą“, – laidoje sakė V. Razumas.

„Atidirbti“ kokio nors laikotarpio mokykloje stipendijos neįpareigos. Kai kurie specialistai viešai svarstė, kad skirti jas verčiau reikėjo visgi atsižvelgiant į pirmo studijų semestro ar kurso rezultatus. Pasak V. Razumo, tai gali būti „ateities planai“, tačiau jis linkęs manyti, kad kartelę brėžti turėtų priimančiosios aukštosios mokyklos, ne valstybė. Ir kartu pripažįsta, kad „tai yra klausimas, kiek aukštosios mokyklos yra subrendusios atsakingai elgtis, o ne vien bandyti pasipinigauti“.

Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas sako, kad būtų naivu manyti, kad stipendijos ir padidėjęs priėmimas išspręs problemas. O pastarųjų netrūksta. Pašnekovo manymu, jauni ir motyvuoti pedagogikos studentai galėtų daugiau patirties įgyti „pusiaukelėje“, t.y. jau dirbdami šį darbą.

„Vienas iš sprendimų – atlaisvinti sąlygas, kaip yra patenkama į mokyklą. Formali pedagogo kvalifikacija yra būtina. (...) Bet jeigu mes stokojame mokytojų dabar, mums reikia galvoti apie alternatyvius būdus. Užsienyje tokių yra išnaudota ne vienas, kai tikrai motyvuotas specialistas, nesvarbu, ką būtų baigęs, patenka į mokyklą ir ten sudaromos sąlygos, yra parama tiek mokyklai, tiek jaunajam mokytojui, kad per metus-dvejus jis galėtų įgyti pedagogo kvalifikaciją ir toliau sėkmingai studijuotų“, – sakė V. Jaskūnas.

Pasak jo, pernelyg siauras požiūris šiuo metu neleidžia mokytojais tapti specialistams, kurių žinios pakankamos, tačiau studijų diplomas – neatitinkantis prieš dešimtmečius suformuluotų reikalavimų. „Jeigu esate pabaigęs inžinerines studijas, pagal visus formalius žingsnius (...) tu niekaip negali patekti į mokyklą dėstyti matematikos, nors matematika turbūt yra tavo profesijos duona ir druska“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo VU prorektorius.

Pasak prof. Vilijos Salienės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerės, trumpinti specialistų kelią iki mokyklos, aukojant jų didaktinį, psichologinį parengimą dirbti su vaikais, būtų klaida. V. Salienė taip pat sakė nesutinkanti, jog dabartinėms pedagogikos studijoms trūksta patrauklumo, neva jauniems žmonėms jos atrodo neįdomios, nekonkurencingos. Bendravimas su pirmakursiais esą rodo priešingai.

„Jie kaip tik sako, kad juos patraukė studijų programos sandara. Jie mato, kad jie galės įgyti mokytis kelių užsienio kalbų, dviejų mokomųjų dalykų specializacijas, kad daug dėmesio yra skiriama įvairioms naujoms technologijoms“, – kalbėjo VDU Švietimo akademijos kanclerė.

Įžvelgė nelygybę dėl stipendijų

V. Jaskūnas sako, kad dabartinis stipendijų paskirstymas – suteikiant jas pasirinkusiems pedagogikos bakalaurą, tačiau ne gretutines pedagogikos studijas šalia kito besimokomo dalyko, yra „keistas sprendimas“.

„Jeigu visi studijuojantys bakalauro studijose arba profesinėse tas stipendijas gauna, tai tarp studijuojančių gretutinėse pedagogikos studijose gauna kas antras ar kas trečias. Toks keistas ir nelabai suprantamas sprendimas, juolab, kad mokytojo kvalifikacija, kuri įgyjama po šių studijų, yra lygiai tokia pat“, – kalbėjo VU prorektorius.

Tačiau ne visi atsakymai yra piniguose – siekiant kelti mokytojo profesijos prestižą, reikėtų atkreipti dėmesį į pedagogų rengimą, į tai, kaip kokybiškai šie yra pasirengę dirbti mokykloje, pažymėjo laidos pašnekovas.

„Dabar mūsų sistema yra tokia – mes nedarome jokio skirtumo tarp mokytojo, kuris pabaigia kolegiją ir mokytojo, kuris pabaigia universitetą. Mes sakome, kad įgyji pedagogo kvalifikaciją ir gali eiti į mokyklą. Aš labai abejoju, kad mes paversime mokytojo profesiją prestižine su tokiu požiūriu“, – teigė V. Jaskūnas.

Laidoje taip pat kalbėjęs Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis akcentavo, kad didmiesčių ir regionų mokyklos yra skirtingoje padėtyje, kuomet konkuruoja dėl mokytojų. O daryti tai tenka intensyviai.

„Viliojame vieni nuo kitų. Ir jeigu yra auganti mokykla, mokytojas jaučia saugumą, gali pritraukti, bet jeigu mokykla kur nors provincijoje, tai vadovams, manau, yra žymiai sudėtingiau juos prikalbinti ateiti į mokyklą“, – kalbėjo mokyklos vadovas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.