Lietuvoje

2020.09.14 17:26

Kandidatų į ministrus paskelbimas: prezidentas ragina atskleisti pavardes, bet partijos delsia

Giedrius Gaidamavičius, LRT.lt2020.09.14 17:26

Prieš rinkimus kandidatai į ministrus skelbiami priklausomai nuo šalyje susiklosčiusios partinės sistemos tradicijų ir pačių partijų pasirinktos strategijos, o prezidentas Gitanas Nausėda savo raginimu pasiuntė žinutę apie pasiruošimą aktyviai dalyvauti naujos Vyriausybės formavime – teigia portalo LRT.lt kalbinti ekspertai. 

Penktadienį, naujienų agentūrai BNS duotame interviu kalbėdamas apie būsimos Vyriausybės formavimą, prezidentas G. Nausėda paragino Seimo rinkimuose dalyvaujančias partijas paskelbti ne tik premjerų, bet ir ministrų kandidatūras.

„Visuomenė turi tai žinoti dar iki rinkimų ir pagal tai formuoti savo preferencijas. Na, o po to, žinoma, kad formuojant koalicijas mes atsižvelgsime į tą sąrašą taip pat “, – teigė G. Nausėda.

Lemia partinė sistema ir tradicijos

LRT.lt kalbinto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, kandidatų į ministrus skelbimas yra pačių partijų sprendimo nulemtas pasirinkimas.

„Jeigu partija turi pakankamai savo srities ekspertų, kuriuos matytų kaip galimus kandidatus į Vyriausybės narius, toks paskelbimas tikriausiai patiktų rinkėjams, nes būtų galima aiškiau įsivaizduoti, ko laukti iš tos partijos“, – mano T. Janeliūnas.

Kad kandidatų į ministrus skelbimas prieš rinkimus nėra privalomas bei priklauso nuo partijų pasirinktos rinkimų strategijos, sutinka ir kita pašnekovė – Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

„Išankstinis (kandidatų į ministrus – LRT.lt) skelbimas galbūt gali būti naudingas didesnėms partijoms, turinčioms didesnį galimų kandidatų pasirinkimą bei tikrai stiprius kandidatus, kurie galbūt net gali pritraukti partijai balsų per rinkimus“, – teigia politologė.

Tiesa, I. Unikaitė-Jakuntavičienė priešrinkiminiame kandidatų į ministrus viešinime įžvelgia rinkimų proceso dalyviams galinčių kilti pavojų. Pasak mokslininkės, iš anksto paskelbus galimus ministrų kabineto narius, gali būti pradėta specialiai ieškoti jų trūkumų. Dėl to tokie kandidatai, dar neįvykus rinkimams, jau prarastų galimybę tapti ministrais. Be to, jei ministro portfelio siekiantis politikas įsiveltų į kokį nors skandalą, tai neigiamai galėtų atsiliepti ir visos partijos rinkimų rezultatams.

Abu kalbinti politologai teigia, jog partijų sprendimą dar prieš rinkimus paskelbti kandidatus į ministrus lemia kai kuriose šalyse susiformavusios politinės tradicijos bei praktikos.

Pasak T. Janeliūno, tokia praktika paprastai būdinga dvipartinei sistemai, kuomet viena iš dviejų dominuojančių politinių jėgų laimi rinkimus ir iškart formuoja visą kabinetą – nuo premjero iki ministrų. Profesorius pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį, kai pagrindiniai politikai jau prieš rinkimus žino, kokius konkrečius postus užims pergalės atveju.

JAV, kur taip pat egzistuoja dvipartinė sistema, kabineto formavimas tiesiogiai priklauso nuo prezidento. Todėl, anot I. Unikaitės-Jakuntavičienės, ten įsitvirtinusi kitokia tradicija – prieš valstybės vadovo rinkimus pretendentai į kabineto narius nėra skelbiami. Viešai skelbiama tik viceprezidento kandidatūra.

Kalbinti politologai sako, kad daugiapartinės sistemos (kokia yra susiklosčiusi Lietuvoje) sąlygomis, partijoms net ir iš anksto paskelbus galimų ministrų kandidatūras, jau po rinkimų, derantis dėl koalicijos bei postų Vyriausybėje, kai kurių užmojų tektų atsisakyti. Tuomet nuvilti liktų rinkėjai.

„Lietuvos realybė rodo, kad rinkimų koalicijos dėlionės gali būti labai įvairios ir kartais jų metu partneriams kažkokios asmenybės neįtinka. Todėl, norėdama sudaryti koaliciją, partija turi keisti kandidatą, tad išankstinis skelbimas netenka prasmės“, – teigia I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

LRT.lt kalbinto viešųjų ryšių ir komunikacijos eksperto Arijaus Katausko nuomone, kandidatų į ministrus pavardžių paskelbimas suteiktų daugiau kokybės priešrinkiminių diskusijų turiniui: „Toks turinys tikrai būtų kur kas naudingesnis negu, tiesiog, elementarūs bandymai reklaminiais būdais arba kitais žingsniais prieš rinkimus pritraukti dėmesį.“

Vis dėlto, komunikacijos specialistas mano, kad stokodamos brandos partijos, likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų, prezidento raginimui nepasiduos.

„Galima būtų tikėtis kažkokių žingsnių, ko gero, tik iš didžiųjų tradicinių partijų“, – mano A. Katauskas.

Nenori užbėgti už akių koalicinėms deryboms?

Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, kandidatus į visas ar dalį ministerijų viešai buvo paskelbusios 4 partijos. Dar 2015 m. spalio pabaigoje (daugiau nei pusmetį prieš 2016 m. gegužę partiją sukrėtusį politinės korupcijos skandalą) savo šešėlinį ministrų kabinetą pristatė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS).

2016 m. rugpjūtį devynių ministrų kandidatūras paskelbė ir tuomet valdančiojoje koalicijoje buvusi Darbo partija (DP). Galiausiai, rugsėjį kandidatus į ministrus pristatė ir Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Skirtingai nei prieš 4 metus, šiemet partijos ministrų kandidatūrų skelbti neskuba. Dauguma politinių jėgų apsiriboja tik kandidatų į premjerus įvardijimu. Beveik visą savo numatomą ministrų kabinetą yra paskelbęs tik Liberalų sąjūdis.

T. Janeliūnas pastebi šiemet susiklosčiusią neįprastą situaciją, kuomet derybos dėl valdančiosios daugumos gali vykti tarp labai skirtingų partnerių. Nors, anot profesoriaus, dominuojančios būsimos koalicijos ašys yra TS–LKD bei LVŽS, didelės atsakomybės naujojoje Vyriausybėje gali tikėtis ir mažiau vietų parlamente iškovojusios politinės jėgos. Būtent toks būsimų derybų neapibrėžtumas, pasak T. Janeliūno, ir gali būti bent jau didžiųjų partijų vengimo iš anksto paskelbti kandidatus į ministrus priežastis.

„Didžiosios partijos neskuba deklaruoti savo ministrų kabineto, galbūt nenorėdamos išgąsdinti ar užbėgti už akių galimoms deryboms su tais partneriais, kuriems reikės kažką siūlyti, ir tie siūlymai bus pakankamai rimti“, – mano politologas.

A. Katauskas partijų sprendime neskelbti savo pretendentų į ministrų portfelius įžvelgia keletą priežasčių. Viena iš jų – partijoms trūksta stiprių Vyriausybėje galinčių dirbti kandidatų: „Partijos nenori duoti per daug įsipareigojimų per pavardes, nes ne visos jos gali pasigirti turinčios tinkamus kandidatus“.

Kita komunikacijos eksperto įvardyta priežastis – politinių jėgų noras išvengti galimos kritikos iš oponentų. „Įsivaizduokime, partija paskelbia savo kandidatus, tai oponentai iškart turi daugiau turinio, dėl ko jie galėtų kritikuoti ne tik, ką partijos darė iki šiol, bet ir ką kalba (paskelbti kandidatai į ministrus – LRT.lt)“, – teigia A. Katauskas.

„Tikėtina, kad politinės partijos įsivertino galimus to išankstinio skelbimo trūkumus ir pasirinko strategiją iš anksto neviešinti galimų kandidatų“, – mano I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Politologė prisiminė po 2016 m. Seimo rinkimų vykusį Vyriausybės formavimo procesą. Tuomet po derybų su prezidentūra LVŽS į kai kurių ministrų postus delegavo kitus žmones nei buvo numatyta prieš rinkimus pristatytame kandidatų sąraše.

Prezidento žinutė: aktyviai dalyvaus Vyriausybės formavime

Kalbinti pašnekovai sutinka, kad penktadienį nuskambėjęs G. Nausėdos raginimas – įspėjimas tiek rinkimų dalyviams, tiek visuomenei, jog prezidentas yra pasiruošęs aktyviai ir kuo anksčiau įsitraukti į naujos Vyriausybės formavimą.

„Prezidentas rodo, kad nenori būti statistu, kuris patvirtins bet ką, ką jam pateiks būsimoji dauguma“, – mano T. Janeliūnas.

„Natūralu, kad neseniai išrinktas prezidentas nori vaidinti svarbesnį vaidmenį Vyriausybės formavime ir iš anksto skelbia, kad kandidatai bus tikrai išsamiai įvertinami“, – teigia I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Politologės nuomone, prezidentas galbūt atlieka ir viešųjų ryšių akciją, norėdamas rinkėjams pademonstruoti savo paties veiklumą bei ryžtingumą.

Kad G. Nausėdos raginimas partijoms skelbti ministrų kandidatūras kartu yra atsakymas į viešojoje erdvėje jam reiškiamą kritiką dėl pasyvumo, mano ir A. Katauskas: „Vienas iš svarbiausių dalykų, ką pasakė prezidentas ir ką mes labai aiškiai nuskaitome, tai yra atsakymas į kritiką, kad jis buvo per daug pasyvus formuojant Vyriausybę po prezidento rinkimų.“

Kiek aktyviai G. Nausėdai pavyks įsitraukti į naujos Vyriausybės formavimo procesą, komunikacijos ekspertas vertinti nesiėmė: „Prezidento nuomonė yra labai svarbi, tačiau rinkimų rezultatai dar kol kas nėra taip lengvai nuspėjami, kad galima būtų pasakyti, kiek ji turės įtakos. Turint omenyje, kad jis turėjo nesėkmių su dabartine dauguma.“

I. Unikaitė-Jakuntavičienė atkreipė dėmesį į tai, jog prezidentas ne tik pageidauja išankstinių kandidatų į ministrus sąrašų, bet ir nevengia išdėstyti tam tikrų programinių kriterijų būsimai koalicijai, neatmesdamas galimybės, jog Vyriausybę galėtų formuoti nebūtinai rinkimus laimėjusi politinė jėga.

„Tokie kriterijai neturėtų vyrauti. Be to, negalima nesiskaityti su rinkėjų valia. Rinkėjai Seimo rinkimuose balsuoja ne už prezidento politiką ir jo siūlomą modelį, o už politines partijas ir jų siūlomas vizijas“, – sako politologė.

Ji mano, kad šiuo atveju G. Nausėda jau bando taikyti prezidentinėms valstybėms būdingą sistemą, kuomet Vyriausybė vykdo prezidento programą.

Rinkimų rezultatams įtakos neturėtų

„Aš labai abejoju, kad tai kažką reikšmingai pakeistų. Vienaip ar kitaip partijų jau esami rėmėjai ganėtinai gerai žino lyderius ir bent jau intuiciškai įsivaizduoja, ką jie gali nuveikti“, – teigė T. Janeliūnas, paklaustas, ar kandidatų į ministrus paskelbimas turėtų poveikį partijų reitingams bei rinkimų rezultatams.

Kad rinkėjai menkai kreiptų dėmesį į prieš rinkimus paskelbtas ministrų kandidatūras, mano ir I. Unikaitė-Jakuntavičienė: „Labiau rūpi, kas bus premjeras, o ne konkretūs ministrai, kurie dar turi tendenciją keistis kadencijos metu.“

A. Katausko nuomone, tam tikrą poveikį galėtų turėti kandidatų į ministrus sąrašuose atsidūrę kontroversiškai vertinami asmenys.

Pasak T. Janeliūno, būtent tokie prieš rinkimus galintys iškilti nesusipratimai taip pat gali būti dar viena partijų nenoro iš anksto skelbti ministrų kandidatūras priežastis: „Tai irgi gali būti priežastis, kodėl partijos neskuba viešinti kandidatų – kad jie per anksti nepritrauktų papildomo dėmesio, netaptų kompromitavimo objektais“.

Komunikacijos ekspertas A. Katauskas siūlo atkreipti dėmesį ir į Lietuvoje galiojančią mišrią rinkimų sistemą, pagal kurią vyksta Seimo rinkimai. Jo nuomone, jei išankstinis kandidatų į ministrus paskelbimas daugiamandatės apygardos rinkimų rezultatams gal ir galėtų turėti kokią nors įtaką, tai vienmandatėse apygardose, kur išrenkama daugiau nei pusė parlamentarų, galioja visai kitos taisyklės.

„Ten kitaip konstruojama komunikacija rinkimų metu“, – teigė A. Katauskas.

Populiariausi

Lagaminai

Lietuvoje

2020.09.18 19:18

Ministerija atnaujino COVID-19 paveiktų šalių sąrašą: izoliacija privaloma iš Švedijos, Norvegijos paskelbtos izoliacijos išimtys nuvykus į Latviją

5
Algirdas Monkevičius

Lietuvoje

2020.09.18 15:03

Pedagogų atstovai apie ministro siūlymą mokyklų vadovams mokėti priemokas: tai mokytojų kiršinimas savivaldybių atstovas: ne visos ras tam pinigų, priemokas ragina mokėti iki metų pabaigos

11
Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.09.18 11:35

Skvernelio žinia Lukašenkos režimui dėl grasinimų uždaryti sienas: jei taip pasielgs, atsakymas bus adekvatus Premjeras: Lukašenka kabina makaronus Baltarusijos visuomenei apie menamus priešus; atnaujinta 12.04

8