Lietuvoje

2020.09.13 20:55

18 į vieną vietą: kiek kainuos Seimo mandatas?

Mindaugas Aušra, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.09.13 20:55

Partijų rinkimų sąskaitos pildosi pinigais, bet ne jie, o idėjos lemia rinkimų sėkmę. Taip sako politikos senbuviai ir rinkimų apžvalgininkai. Tačiau paskleisti tas idėjas kainuoja dideles lėšas. Pažvelgus į praėjusius rinkimus, nebuvo politiko, kuris iškovojo mandatą be pinigų.

Praėjusių rinkimų pavyzdžiai rodo, kad vienam mandatui kelių tūkstančių eurų nepakanka. 2012-ais metais pigiausia iškovota Seimo nario kėdė kainavo apie 14 tūkstančių eurų, 2016-aisiais – maždaug 10 tūkstančių. Brangiausias 2012-ais metais kainavęs mandatas – beveik 400 tūkstančių eurų, 2016-aisiais – daugiau kaip pusę milijono. O kiek kainuos šių metų viena Seimo nario kėdė – dar neaišku, nes partijos vis dar renka pinigus. Neaišku ir kiek vietų Seime pavyks iškovoti, nuo to taip pat priklauso mandato kaina.

Geidžiamoji Seimo nario kėdė šiemet kur kas populiaresnė nei prieš ketverius metus. 2016-aisiais į vieną postą kandidatavo apie 14 politikų, o šiemet norinčiųjų eilė į vieną parlamento kėdę – ilgesnė, apie 18 kandidatų. Tačiau užimti parlamentaro postą kainuoja. Ir visai nemažai.

Praėjusių rinkimų rezultatai rodo, kad daugiausia lėšų politinei kampanijai skyrė socialdemokratai ir konservatoriai – po maždaug pusantro milijono eurų. Pigiausios pergalingos kampanijos siekė nuo dešimties iki beveik 80 tūkstančių eurų. Tačiau, pažvelgus į vieno iškovoto mandato kainą, brangiausiai už kėdę parlamente mokėjo Darbo partija, išleidusi daugiau kaip pusę milijono eurų už postą. Kėdė atpigo toms partijoms, kurios leido daug, bet ir mandatų iškovojo dešimtimis, pavyzdžiui, valstiečiams. Neturint pinigų, pasiekti pergalės rinkimuose – beveik neįmanoma.

Be didelių investicijų – neišsisuksi: kiek kainuoja Seimo nario kėdė?

„Absoliuti didžioji dalis nueis, aišku, žiniasklaidai ir konkrečiai radijui ir televizijai, tai yra pati mažiausia vieno kontakto kaina pasiekti žmogų, bet tai yra pats didžiausias biudžetas, nes tai yra milijoninė auditorija, viską susumavus“, – dėstė buvęs Sauliaus Skvernelio štabo narys Skirmantas Malinauskas.

Tai, kad du trečdaliai politinės kampanijos lėšų patenka į žiniasklaidos sąskaitas, skaičiuoja ir patys politikai. Esą parlamentaro kėdę laimi ne pinigai, o idėjos, tačiau kanalai, kuriais norima paskleisti tas idėjas, – brangūs.

„Pinigai yra iš dalies rinkiminės sėkmės viena iš sąlygų, bet, žinoma, tikrai ne vienintelė. Ir ne kartą esame matę tokių pavyzdžių mūsų politinėje istorijoje, kai pačios turtingiausios partijos visiškai neefektyviai naudojo savo pinigus. Tai aš manau, kad visgi nugali idėjos ir žmonės, kurie jas komunikuoja“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dabartinės politinės kampanijos lėšos – kol kas kuklesnės nei prieš ketverius metus, tačiau iki rinkimų dar turėtų išaugti. Susumavus partijų ir kandidatų rinkimų sąskaitose esančius pinigus, daugiausia jų – konservatorių rankose. Kai kurioms partijoms pavyko lėšų surinkti dešimtimis tūkstančių. Tačiau yra ir vos kelis tūkstančius ar kelis šimtus turinčių politinių jėgų. Vadinamosios nesisteminės partijos sako negalinčios konkuruoti su didžiosiomis.

„Taip, mūsų sąskaitoje labai nedideli pinigai. Na, ir sukamės, kaip išmanom. Turim savo dizainerius, turim savo maketuotojus, patys reklamuojamės per feisbuką, per kitus socialinius tinklus, dėliojamės įvairias temas ir kalbamės aktualiomis tematikomis“, – kalbėjo Liaudies partijos pirmininkė Nendrė Černiauskienė. Paklausta, ar tie maketuotojai, dizaineriai yra kartu ir kandidatai, ji atsakė, kad tai yra jų partijos sąrašo žmonės, tiesiog turintys papildomų įgūdžių kaip hobį.

Partijos, norinčios gauti Seimo nario kėdžių, bet finansais negalinčios konkuruoti su kitais, sako, kad naudoja ir savo asmeninius pinigus, o juos orientuoja į labai konkretų elektoratą, renkasi spausdintą žodį, kuris kainuoja pigiau. Pavyzdžiui, leidžia laikraščius.

„Reklama žiniasklaidoje mums sunkiai įkandama. Tie tarifai tikrai yra tokie, kad mums sunku būtų juos pritaikyti. Žmonės mėgina tuos dalykus daryti, bet labai saikingai, nes tai tikrai suryja didelį pinigų kiekį“, – kalbėjo Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Pagal dabartinį dotacijų modelį valstybinis finansavimas partijoms skirstomas proporcingai pagal balsus, gautus per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus. Dotacijas taip pat gauna rinkimuose nedalyvavusios, tačiau registruotos po rinkimų ir turinčios frakciją Seime partijos. Teigiama, kad taip mažosios partijos lieka be pinigų, todėl neva reikėtų taikyti skandinavišką modelį, kurio finansavimo kartelė – mažesnė. Esą tai daug nekainuotų.

„Didesnius pinigus kainuoja partijos, kurios iš kažkur pasiima didesnius pinigus ir po to stengiasi juos grąžinti neteisėtais būdais. Tai čia daug brangiau valstybei kainuoja. Ką jūs turite omeny? Jeigu jos prisirenka kažkokių pinigų iš verslo ir turi juos grąžinti, tai jos atitinkamai po to elgiasi ir politikoje“, – dėstė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Kiekvieną eurą skaičiuojantys politikai sako, kad esant mažam biudžetui tenka kliautis kūrybiškumu, o jo reikia daug.

„Rajonuose, apygardoje turi būti unikalus, visai kitoks nei įprastai, nei tie kandidatai, kurie kaip leninai prisistato, kad gimiau tokiame ir tokiame amžiuje, baigiau tokią ir tokią mokyklą, turi būti novatoriškas, modernus ir naujas, tada žmogus gali atkreipti dėmesį“, – teigė partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Pinigai – labai svarbus veiksnys, leidžiantis nusipirkti net ir kūrybiškumą, bet tai esą dar ne viskas. Politologai primena atvejus, kai Seimo kėdes užpildė partijos be valstybinės paramos. Tuo labiau dabartinėje kampanijoje politikai aktyviai naudoja socialinius tinklus, kur reklama – pigesnė. Bet ir reklamos gausa gali nepadėti.

„Rinkėjų pasirinkimą lemia ne tik tai, kiek partija šmėžuoja reklamoje, bet ir partijos veiklos rezultatas Vyriausybėje ar opozicijoje. Taip pat daug kas priklauso nuo to, ar rinkėjas turi ilgalaikes simpatijas tam tikrai politinei jėgai, kaip vertina partijų lyderius, partijų elitą, ar yra partijose charizmatiškų žmonių“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesorius Mindaugas Jurkynas.

Kad ir kokia brangi yra Seimo nario kėdė, politinės kampanijos biudžetas visko nenusprendžia. Ekspertai sako, kad šių metų rinkimuose kur kas svarbesnės taps politinių jėgų skleidžiamos žinutės.

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24