Lietuvoje

2020.09.13 18:57

Švietimas rinkimų programose: bendras įspūdis – kakofonija

Aistė Valiauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.09.13 18:57

Lygiai keturios savaitės iki Seimo rinkimų. Rinkėjai įprastai nėra labai atidūs partijų rinkimų programoms, pačios partijos savo programų dėl COVID'o irgi negali plačiai pristatyti, todėl artimiausiose „Savaitės“ laidose atkreipsime dėmesį į partijų ketinimus svarbiausiose arba didžiausių permainų reikalaujančiose srityse. Šįvakar – švietimas. 

Perskaitę 17-os partijų, dalyvaujančių rinkimuose, programas, švietimo ekspertai sako, kad jose trūksta bendros sistemos, realiai įgyvendinti pasiūlymus būtų sudėtinga. Pasak švietimo specialistų, į programas tiesiog surašyta daug atskirų tezių, kurių patys politikai, ko gero, net ne visuomet supranta. Pavyzdžiui, yra žadančių, kad pasauliniame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrime, skirtame įvertinti švietimo sistemas, Lietuva pakils į pirmą dešimtuką. Dabar ji yra trečiojo gale. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius apie tokius pasiūlymų rinkinius sako, duok Dieve, kad nenukristume dar žemiau.

Vienodos galimybės darželiuose ir mokyklose

Kasmet girdint, kad dalis vaikų nepatenka į darželį, o ir prezidentui siūlant ankstinti vaikų mokslus, apie ikimokyklinį ugdymą programose kalba 7-ios iš 17-kos rinkimuose dalyvaujančių partijų. Ir pagrindinis visų tikslas – visiems vaikams prieinami darželiai – tiek miestuose, tiek regionuose. Keliose programose kalbama ir apie pavežėjimą iki ugdymo įstaigų, jei šeima gyvena toliau, apie naujų darželių statybas. Ilgus metus geriausia šalies mokykla tituluojamo Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius sako, kad tokiais pažadais partijos tik bando kurti veiklos įvaizdį.

„Čia pasigavimas idėjos, kuri nėra esminė, bet sudaro iliuziją, kad mes kažką darom ir kažką sprendžiam. Ne nuo to reikia pradėti“, – kalbėjo Vilniaus licėjau direktorius S. Jurkevičius.

Švietimas rinkimų programose: ką žada partijos?

Vienodos galimybės darželiuose, vienodos ir mokyklose. 11 partijų kalba apie mokyklų svarbą, bet kaip gerinti vidurinio išsilavinimo kokybę nuomonės išsiskiria. Pasak S. Jurkevičiaus, pagal partijų programas susidaro vaizdas, kad nė viena partija nesupranta, ką iš tikrųjų siūlo ir kur tai nuvestų.

„Bendras įspūdis yra kakofonija. Jei paimtume įvairių partijų programas ir pažiūrėtume, ką jos deklaruoja ir ko jos siekia, atrodytų išties baisiai tuo aspektu, kad siūlomi kraštutinumai - panaikinti krepšelį, kiti siūlo naikinti egzaminus, kiti kelia dar nerealesnius įsivaizdavimus, pamąsčiau, kad apie nacionalinį susitarimą čia išvis neįmanoma susitarti“, – dėstė S. Jurkevičius.

Akcentavo investavimą į mokytojus

Po 2018 metais vykusių mokytojų protestų, kai jie apsigyveno ministerijoje, kone visi politikai ėmė kalbėti apie mokytojų algas. Programose dažniausiai siūloma pedagogams mokėti 130 procentų vidutinio šalies atlyginimo. Tai sudarytų kiek daugiau nei 1100 eurų į rankas. Šiuo metu trečdalis mokytojų uždirba 800 eurų ir daugiau, kiti – mažiau.

„Tie, kurie nurodo, kokie turi būti mokytojų atlygiai nežino, kokie yra dabar – jei pakalbintume kiekvieną atstovą, kurie kalba apie mokytojų atlygius, jie negebėtų atsakyti, koks yra atlygis“, – komentavo S. Jurkevičius.

„Mums reikia investuoti į mokytojus, bet vien pakeldami atlyginimus neišspręsim problemos, mums reikia sukurti ugdymo sistemą, antra - turinį sukurti, nė vienoje programoje neskaitėm, koks yra mokytojo ugdymo turinys, kas yra mokytojas šiandien“, – kalbėjo 2012-2020 m. Pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Aukštajam mokslui dėmesį programose skyrė 12 iš 17 partijų. Pora partijų siūlo atsisakyti studijų krepšelio sistemos. Bent iš dalies nemokamą mokslą – vieną semestrą arba visas studijas – siūlo 5 partijos. Didžioji dalis teikusių pasiūlymus – 7 – nurodo, kad universitetai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su verslu. Kauno technologijos universiteto dekanas Ainius Lašas sako, kad universitetų, aukštojo mokslo suvokimas kaip nešančio ekonominę vertę – nėra naujas. Anot jo, tai problema, nes vien taikomojo mokslo negali būti be fundamentalaus.

„Aukštasis mokslas nėra tik verslas ir nėra tik darbuotojų kūrimo institucija. [...] Tai, visų pirma, universitetai turi platesnę funkciją – jos teikia išsilavinimą, augina piliečius, o ne tik ateities darbuotojus. Kai tai suvokiame, tada geriau būtų galima subalansuoti pasiūlymus ir žiūrėti į visumą, o ne tik išsirinkti aktualias razinkas ir jas rodyti“, – aiškino A. Lašas.

Koncentruojasi į tiksliuosius mokslus

Labiausiai akcentuojama aukštojo mokslo sritis – tikslieji mokslai, moksliniai tyrimai, inovacijos, tam kelios partijos skirtų netgi konkrečią dalį bendrojo vidaus produkto - pasiūlymai svyruoja nuo pusantro iki trijų procentų. Tikslieji – STEM – mokslai, anot politikų, turi būti pagrindas ir mokyklose. Tik, kaip sako buvęs Pramonininkų konfederacijos vadovas, tokie tikslai greitai sunkiai pasiekiami.

„Stem'ą yra girdėję, inžinerines specialybes reikia ugdyti ir taip toliau, kalba apie tai, kam kūrybingam ir išsilavinusiam žmogui švietimas reikalingas, kas mano galva, ir taip yra aišku, bet nekalbama apie esmę, nekalba apie tai, ko iš tikrųjų reikia švietimui.

Mes jau turbūt nepilni 10 metų neberuošiam tam mokytojų, kaip dabar atėję gali pakeisti sistemą, jei nėra mokytojų? Pirma, mes turim investuoti, kad jie atsirastų“, – dėstė R. Dargis.

Žada algų didinimą

Apie dėstytojų, mokslo darbuotojų algas programose rašo kur kas mažiau partijų nei apie mokytojų užmokestį. Penkios tai mininčios politinės jėgos siūlo skirtingus skaičius. Dažniausias – 150 -160 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

„Aš ko pasigendu – aiškios, nuoseklios sistemos pokyčių, kad būtų jungiami ne padriki pasiūlymai, o būtų siūloma visuminė sistema. Vienos kitos partijos labiau priartėja prie tokio tipo pasiūlymų, bet yra daug. daug, kur prirašoma tezių atskirų. Tokių abstrakčių frazių yra labai daug. Visumoje kaip tai susikalba tampa neaišku“, – teigė A. Lašas.

Iš bendro konteksto išsiskiria ir grupelė nacionalistinių pažiūrų partijų, kurios pabrėžia turinio pasikeitimus, kad švietimo įstaigose turi būti akcentuojama lietuvybė, šalies istorija.

„Kyla klausimų, kai akcentuojamas istorijos mokymas, dažną kartą iš tų partijų fonas primena propagandą, o ne mokymą istorijos. Mes turime mokyti istoriją taip, kad būtų ugdomas patriotiškumas, kad suvoktų, kokie mes šaunūs, gražūs, geri ir pūkuoti, tai nėra istorijos mokymas“, – svarstė A. Lašas.

Paminėti visų partijų kiekvieną idėją būtų sudėtinga. Daugiau nei pusė partijų programose rašo ir apie profesinį ugdymą, pameistrystę, minimas ir mokymasis visą gyvenimą. Tačiau, kaip sako ekspertai, perskaičius programas lieka esminis klausimas.

„O kaip mes tą padarysim? Pakalbėti yra viena, o sukurti yra kita“, – klausė R. Dargis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
COVID-19 testavimo punktas
COVID-19 TRUMPAI