Lietuvoje

2020.09.13 19:10

Lietuvą šokiravę globotinio už grotų vaizdai: ar tai būtų nutikę, jei globos įstaigų pertvarka vyktų sparčiau

papildyta ministerijos komentaru; atnaujinta 08.55
Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.09.13 19:10

Lietuvą sukrėtė vaizdai iš Rokiškio r. esančių Skemų socialinės globos namų, kur aptiktas už grotų laikomas globotinis. Gali būti, kad žmogus čia laikytas dvi savaites. Žmogaus teisių biuro pareigūnai tikina, kad tai akivaizdus konvencijos dėl kankinimo pažeidimas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Laikinai nuo pareigų nušalintas įstaigos vadovas. Tačiau tokia situacija vargu ar būtų įmanoma, jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sparčiau vykdytų globos įstaigų neįgaliems pertvarką. Dabar nevykstančios pertvarkos įkaitais tampa ir globotiniai, ir juos prižiūrintys darbuotojai. Beje, ministro nuomonės dėl šio skandalo neteko išgirsti.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius rodo savo telefone išsaugotas nuotraukas, kuriose už grotų maždaug dvidešimties metų žmogus. Skemų socialinės globos namų darbuotojai sako negalintys atskleisti, kokią negalią turi šis jaunuolis. Tik prasidėjus karantinui, kovo 24-ją, atvykęs vaikinas apgyvendintas atskirame kambaryje su tualetu ir kitais patogumais. Netrukus jis savo gyvenamąjį būstą tiesiog nusiaubė: išrovė elektros rozetes ir jungiklius, svaidė 30 kg sveriančią lovą, išrovė klozetą – užpiltos patalpos. Pasak administracijos, pradėjus pastato remontą, nuspręsta šį ir dar du globotinius laikinai perkelti į atskiras rakinamas patalpas, o agresyvų vaikiną atitverti nuo kitų dviejų grotų pertvara. V. Valentinavičius tvirtina, kad žmogų laikyti už grotų galima tik įkalinimo įstaigoje.

„Specialistų nuomone, tai yra akivaizdus konvencijos dėl kankinimo pažeidimas, – sako jis.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad psichiatrijos ligoninėse tokie nesusipratimai neįmanomi, nes kiekvieną žingsnį, kokios leistinos priemonės ir kuriais atvejais, smulkiai reglamentuoja Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Tokio įstatymo neturi socialinės globos įstaigos, jų darbuotojai vadovaujasi įvairiausiais įsakymais ir reglamentais, o nežinodami kaip elgtis, improvizuoja rizikuodami likti kalti

„Iš vienos pusės tai yra gyvenamoji vieta ir ten lyg ir jokių suvaržymų taikyti neturėtų. Tačiau mes visi suprantame, kad šiaip gyvenamoji vieta yra, bet yra specifiniai gyventojai, specifinis kontingentas ir iš tiesų jų elgesys yra ne dažnai, bet kartais būna toks, kad reikalingi kažkokie fiziniai suvaržymai“, – sako M. Marcinkevičius.

Lietuvą šokiravę globotinio už grotų vaizdai: ar tai būtų nutikę, jei globos įstaigų pertvarka vyktų sparčiau

M. Marcinkevičiui Seimo kontrolierių įstaigos pareigūnas prieštarauja. Jis Skemų socialinės globos namus prilygina psichiatrijos ligoninei, todėl privalo vadovautis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu.

„Jeigu globos įstaiga turi licenciją teikti tokias paslaugas, tai reiškia, kad jie turi galimybę įdarbinti gydytojus ir tie gydytojai verčiasi ir teikia paslaugas, tada taikomos tos įstatymo nuostatos. Tai noriu pabrėžti, kad turi licencijas psichikos sveikatos paslaugoms teikti“, – sako V. Valentinavičius.

Vilniaus psichikos centro vadovas pabrėžia, kad socialinės globos įstaigos nėra II ar III lygio psichiatrijos ligoninė. O įstatymas kalba apie fizinį suvaržymą tik psichiatrijos stacionaruose. Sprendimą dėl šių priemonių taikymo gali priimti tik psichiatras arba psichikos sveikatos slaugytojas, ligonį privalu stebėti visą parą. Tačiau apie tokį stebėjimą vargu ar galima kalbėti – Skemų globos namuose psichiatras dirba puse etato. 15 metų šioje įstaigoje dirbanti slaugytoja Virginija Kirlienė kalba apie neįtikėtinai didelius krūvius.

„Jeigu būna dieninė – iki 90 žmonių viena slaugytoja, o nakties metu, jeigu būnam dvi, tai po 130, atostogų metu – virš 300“, – apie krūvį sako V. Kirlienė.

„Galų gale mes turime galvoti ar apie kitus gyventojus ir apie tą patį personalą, apie kurį labai dažnai niekas nenori galvoti, bet tai yra lygiai tokie patys Lietuvos Respublikos piliečiai ir jie taip pat turi teisę būti saugūs savo darbo vietoje“, – priduria M. Marcinkevičius.

V. Kirlienė sako, kad skandalas įsiūbavo globotinių emocijas, o darbuotojai yra sukrėsti.

„Mūsų visų darbas pasunkėjo, nes mūsų visi globotiniai labai sujaudinti. Šiandien aš ryte grįžau po paros, bet likau padėti vaistukus išdalinti po darbo valandų, nes jie visi sujaudinti, skundžiasi, pikti. Kiti išgirdę, kad čia televizija važinėja, negavę tabletės analgetikų, grasina mums televizijom. Sunku“, – sako slaugytoja.

Anot psichologės Karilės Levickaitės, šis atvejis dar kartą liudija tragišką Žmogaus teisių padėtį gremėzdiškuose socialinės globos namuose, valdžios negebėjimą keisti situaciją.

„Mes turime paveldą iš sovietinės sistemos tų institucinių globos namų, kur žmonės gyvena vien dėl to, kad jie turi negalią, tai yra nebuvo sukurta paslaugų infrastruktūra, kuri būtų bendruomenėje, šalia kitų visuomenės narių ir su ta problema mes nesusitvarkome“, – sako „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė.

Visai šalia sostinės Valakampių socialinių paslaugų namuose nedideliuose specialiai įrengtuose trijuose pastatuose gyvena 48 globotiniai, o juos pakaitomis aptarnauja kone 100 žmonių. Įstaigos direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Virginija Pauliauskytė sako, kad čia didelis dėmesys skiriamas globotinio poreikiams: visų pirma išsiaiškinama aplinka kurioje žmogus jaučiasi saugus, vengiama dirgiklių, kurie galėtų provokuoti agresiją

„Situacijų būna nelengvų, tačiau yra šiuolaikiškų tinkamų metodų kaip padėti. Visų pirma, kiekvienas žmogus yra individualus ir kiekvienam ta krizė ar elgesio ar emocijų atsiranda dėl tam tikrų priežasčių. Ir mums svarbu žinoti tas priežastis. Jeigu mes žinosime, nereikės susidurti su ta krize“, – teigia V. Pauliauskytė.

Šie globos namai, kaip ir Skemų, yra biudžetinė įstaiga, skiriasi tik steigėjas. Valakampių globos namų steigėjas Vilniaus savivaldybė, o į skandalą įsivėlusių Skemų globos namų – Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Ten aiškina, kad pirmiausiai imtasi vaikų globos namų pertvarkos, suaugusieji laukia savo eilės. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje veikia 38 stacionarios globos įstaigos neįgaliesiems, kuriose gyvena 6,1 tūkst. neįgalių suaugusiųjų, iš jų daugiau nei pusė (51,6 proc.) turi psichikos negalią. Kol kas pertvarkomi tik 7 didieji globos namai, kuriuose gyventojų skaičius svyruoja nuo 100 iki 300.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia savo poziciją dėl esamos situacijos.

„Nors klientų su sunkia negalia priežiūra yra labai sudėtinga, tačiau globos namų personalas ypatingais atvejais turėtų naudoti leistinas nuraminimo priemones ir nenaudoti neleistinų – grotų įrengimas gyvenamojoje patalpoje nepatenka tarp leistinų kliento nuraminimo ar fizinio suvaržymo priemonių. Suprantama, kad situacija nėra lengva nei darbuotojams, nei kitiems globotiniams, tačiau turime suvokti, kad asmens orumo ir pagrindinių teisių užtikrinimas turi būti tiek pat svarbus, kiek ir saugumas“, – ministerijos poziciją perduoda ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.

Ministerija pažymi, kad šis atvejis Skemų socialinės globos namuose, naudojant fizinio suvaržymo priemones, – išskirtinis.

„Globos namų pertvarka daugiausia paliečia paslaugų plėtrą bendruomenėje, kad dalinai savarankiški žmonės su negalia galėtų palikti didžiules ir nuo gyvenviečių nutolusias įstaigas bei apsigyventi bendruomeniniuose globos namuose ar apsaugotame būste. Geresnė integracija į bendruomenę paprastai turi teigiamos įtakos pačių neįgaliųjų savarankiškumo stiprinimui. Gaudami paslaugas bendruomenėje neįgalieji gali sustiprėti psichologiškai, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, užmegzti platesnius ryšius, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, užimtumo veiklose, kai kuriais atvejais dirbti ir užsidirbti. Tačiau šis atvejis Skemų socialinės globos namuose yra iš esmės skirtingas – šiuo atveju kalbama apie asmens teisių užtikrinimą naudojant leistinas fizinio suvaržymo priemones, o ne apsigyvenimą bendruomenėje“, – teigiama komentare.

Populiariausi

COVID-19 mobilus punktas Radviliškyje, koronavirusas

Lietuvoje

2020.09.25 07:22

Raseiniuose COVID-19 protrūkis itin rimtas: specialistai atviri – rajone fiksuojami milžiniški skaičiai 329 atvejai 100 tūkst. gyventojų; meras planuoja kreiptis dėl karantino skelbimo

11
aurelijus veryga

Lietuvoje

2020.09.25 13:47

Veryga apie kilusią COVID-19 riziką Nausėdai: net ir užsikrėtus galima dirbti nuotoliniu būdu prezidentūra merui: reikėjo laikytis visų NVSC rekomendacijų, atnaujinta 16.23

5