Lietuvoje

2020.09.26 12:45

„Istorijos detektyvai“: ar tikrai Vilnių įkūrė Cezaris?

Virginijus Savukynas, LRT televizijos laida „Istorijos detektyvai“, LRT.lt2020.09.26 12:45

Gajus Julijus Cezaris gimė 102 (ar 100) metais prieš Kristų, buvo nužudytas ir paskutiniąją savo garsiąją frazę „Ir tu, Brutai?!” ištarė 44 m. prieš Kristų. O kur tada buvo Lietuva? Jos vardas bus paminėtas tik po gero tūkstančio metų – 1009-aisiais. Tad kaip Cezaris gali būti susijęs su mūsų kraštu? „Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu išnarpliojo šį detektyvą.

Antikos pasaulis ir Lietuva

Antikos pasaulis šiek tiek turėjo žinių apie mūsų kraštus ir baltų gentis. Štai graikų istorikas Herodotas rašė apie neurus ir budinus, kuriuos mokslininkai sieja su baltais. Beje, jis paliko ir labai pikantišką detalę. Anot Herodoto, kuris gyveno 5 amžiuje prieš Kristų, kiekvienas neuras kartą per metus keletui dienų pavirsta vilku, o paskui atvirsta tuo, kuo buvęs.

Romėnų istorikas Tacitas veikale „Germania“ (98 m.) mini aisčius, kurie gyveno prie Baltijos jūros. Nė vienas tyrinėtojas neabejoja, kad jie buvo baltai. Tacitas mini, kad aisčiai javus augina geriau nei tingūs germanai, vėzdus naudoja dažniau nei kardus.

2 a. geografas Ptolemėjas pamini sūduvius ir galindus. Archeologai žino, kad gintaras iš Baltijos kraštų nukeliaudavo iki pat Romos ir ten jis buvo vertinamas. Aišku, dabar niekas negali pasakyti, kaip tas gintaras pasiekdavo tuometinę pasaulio sostinę: ar patys baltai išsileisdavo į tolimą ir pavojingą kelionę su gintaro lobiais, ar tas gintaras atkeliaudavo per pirklius – tarpininkus, t.y. aiščiai parduodavo į Rusią, šie – kitiems pirkliams, kol galiausiai gintaras atsidurdavo kokio nors senatoriaus menėje.

O dabar šiek tiek apie Cezarį, kuris pirmiausia buvo garsus karvedys. Jis užkariavo Galiją (dabartinė Prancūzija), buvo įsiveržęs į Britų salas. Kai įgijo šlovę ir didelę karinę galią, nusprendė tvarką įvesti ir pačioje Romoje: pasiskelbė diktatoriumi.

Būdamas stiprios valdžios rankos šalininku, jis stiprino centralizuotą valdžią, tačiau nepamiršo provincijų gyventojams suteikti Romos piliečių teisių, pirmą kartą įvykdė visuotinį gyventojų surašymą, o 46 m. pr. Kr. reformavo kalendorių. Visos šios permainos kėlė Senato respublikonų nepasitenkinimą, tad jie padarė tai, kas tuo metu buvo įprasta: suorganizavo sąmokslą ir Cezarį nužudė.

Tačiau kokie ryšiai gali sieti Cezarį ir lietuvius? Tiesą pasakius, jokie, nes tuo metu lietuvių dar nebuvo. Taip, egzistavo baltų gentys, jos buvo žinomos Antikos pasauliui, tačiau lietuvių genties dar nebuvo. Lingvistai teigia, kad lietuvių kalba galutinai susiformavo 6 amžiuje po Kristaus.

Tad kur čia detektyvas? Viena užuomina yra Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“. Ten jis mini, kad su prūsais kariavo Cezaris. Tiesa, jokiuose kituose šaltiniuose šis faktas neminimas, tad tikrai pasakyti, kad taip buvo, negalime. Gal tiesiog Petras Dusburgietis išsigalvojo. Tačiau yra išlikęs vienas liudijimas, kuris sako, kad Vilnius – Julijaus miestas.

Cezaris ir Vilnius

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras pasiuntė savo pasiuntinį Joną Ostrorogą (1436–1501), kuris, kreipdamasis į popiežių, išdėstė tokią istoriją. Lenkija ir Lietuva yra nuostabus kraštas, kur sutiksi taurą ir kitus žvėris, derlingos ir plačios žemės teka pienu ir medumi. O svarbiausia – šis kraštas niekad nebuvęs pavergtas svetimo užkariautojo.

Ostrorogas mini getus, kuriuos laiko lenkų ir lietuvių protėviais, kovojusius ir su Aleksandru Makedoniečiu, ir su Julijumi Cezariu. Ir abu nugalėjo. Ir čia dar ne viskas. Leiskime kalbėti pačiam Ostrorogui: „Be to, Julijus Cezaris, sumuštas trijuose mūšiuose, sudarė su ja sutartį, kurios patvirtinimui perduota jos piemenims viena vieta – Julijaus miestas, kuris yra dabar Lietuvos sostinė. Tai nutylėjo Livijus, Justinas, Floras, nes jie buvo romėnai. O aš pasiryžau peržiūrėti lenkų metraščius.“

Pasak Ostrorogo, Vilnių įkūrė ne kas kitas, o Cezaris! Todėl Lietuvos sostinė turi seną ir garbingą istoriją bei niekuo nenusileidžia kitoms Europos valstybių sostinėms.

Beje, kaip pažymi istorikas Kęstutis Gudmantas, Ostrorogo kalboje paminimi piemenys, kuriems ir buvo atiduotas Vilnius. Tai aliuzija į Romos įkūrimą, kurioje piemenys taip pat suvaidino nemenką vaidmenį. Vadinasi, Vilnius toks pats garbingas miestas kaip ir Roma. Štai ir atsakymas į mūsų iškeltą klausimą: 15 amžiuje buvo teigiama (bent jau Jonas Ostrorogas tuo buvo įsitikinęs), kad Cezaris yra Vilniaus įkūrėjas.

Aišku, tai buvo tam, kad Lietuvai tektų daugiau šlovės. Kaip jau minėta, jokių istorinių šaltinių, kurie tai patvirtintų, nėra. O archeologai teigia, kad Cezario laikais Vilniuje gyventa žmonių – jie buvo įsikūrę ant dabartinio Gedimino kalno. Ten tilpo visa būsimų vilniečių bendruomenė. Miestui stiprus postūmis buvo suteiktas tik 1271 metais, kai buvo pradėti papėdėje statyti pakankamai dideli mediniai įtvirtinimai, o netrukus ir mūriniai pastatai.

Beje, įdomi detalė: ši Ostrorogo kalba smarkiai papiktino italus. Jie sutiko, jog lietuviai ir lenkai gali būti stipresni už totorius, gal net prieš Aleksandrą Makedonietį galėjo atsilaikyti, tačiau teiginys, kad Cezaris šiaurėje net tris kartus pralaimėjo, jiems skambėjo per daug akiplėšiškai. Todėl buvo sukurtas netgi poetinis atsakymas, kuriame neigiami Ostrogiškio teiginiai.

Vėlesniais laikais lietuviams neprireikė Cezario. Lenkas Janas Dlugoszas rašė, kad Vilnių įkūrė romėnas Vilijus (iš čia upės Vilija pavadinimas). Bet patys lietuviai 16 amžiuje griežtai atmetė tokias interpretacijas: Vilnių įkūrė Gediminas, susapnavęs Geležinį vilką, kuris garsiai staugė. Lizdeika išaiškino šio sapno reikšmę: Gediminas pastatys miestą, apie kurį sklis garsas po visą pasaulį.

Tiesa, nors Cezario ar Vilijaus lietuviai atsisakė, bet romėnų nepamiršo. 16 amžiaus pirmoje pusėje buvo sukurta ir plačiai pasklido legenda, jog lietuviai yra kilę iš romėnų. Palemonas su kitais patricijais žiauriojo Nerono (kitame variante – Atilos) laikais iš Romos patraukė į šiaurę, atrado Žemaitiją ir Lietuvą, čia įkūrė valstybę. Taip lietuvių didieji kunigaikščiai, kaip ir didikai, yra kilę iš romėnų.

„Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu – sekmadieniais 15.45 val. per LRT televiziją.