Lietuvoje

2020.09.17 17:32

Sekmokas: Astravo AE atsirasti leidę slapti susitarimai kada nors paaiškės, kaip išaiškėjo ir Molotovo-Ribentropo paktas

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2020.09.17 17:32

Energetikos specialistas, buvęs ministras Arvydas Sekmokas Astravo atominę elektrinę vadina didžiausiu nacionalinės grėsmės objektu. LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ pašnekovas akcentuoja ne galimus incidentus, kuriems ruošiasi Lietuvos tarnybos, bet atsiveriančias energetinio šantažo galimybes Rusijai.


Pasak A. Sekmoko, lūžio taškas Astravo projekte įvyko 2013-2016 metais, tuo metu esą Lietuvoje priimti sprendimai, užtikrinę galimybes jį sėkmingai realizuoti. Bene svarbiausias iš jų – Ignalinos AE ir Utenos pastočių rekonstrukcija.

„Matyt, buvo kažkokie tuometinės Vyriausybės susitarimai ar planai, ką patvirtino 2015 m. gruodžio pokalbis tarp tuometinio laikinai einančio pareigas ministro Roko Masiulio ir Seimo nario Dainiaus Kreivio, kai R. Masiulis pasakė, kad ar būtų blogai, jeigu iš Astravo elektros būtų galima uždirbti?“, – „Svarbiame pokalbyje“ sakė A. Sekmokas.

2013 m. susitikimų su aukščiausiais šalies vadovais aktyviai siekė Astravo AE projektą įgyvendinantys „Rosatom“ atstovai, jiems tarpininkavo socialdemokratas Mindaugas Bastys, kuriam vėliau inicijuota apkalta. Su Rusijos valstybinio branduolinės energetikos koncerno atstovais susitikęs buvo tuometis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, taip pat premjeras Algirdas Butkevičius. Apie pastarąjį tąkart buvo skelbta viešai.

Konservatorių Vyriausybėje energetikos ministru 2009-2012 m. dirbęs A. Sekmokas svarsto, kad „Rosatom“ lobizmas galėjo būti lemiamas veiksnys sprendžiant dėl pastočių rekonstrukcijos, o tai negalėjo vykti be politikų palaiminimo.

„Formaliai pastočių rekonstrukcijos projektą pateikė „Litgrid“ ir jo vadovai projektą vykdė, tačiau neabejotina, kad tokiam projektui reikėjo politinio patvirtinimo ir tai galėjo būti arba ministerijos, arba Vyriausybės lygiu“, – sakė A. Sekmokas.

Pasak A. Sekmoko, nors BRELL sutartis, į bendrą energetinį žiedą jungianti Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarusiją įpareigoja šalis užtikrinti stabilų elektros srautą, ji neįpareigojo pastočių rekonstrukcijai. Visgi svarbiausi dokumentai nebuvo vieši – jiems suteiktas konfidencialumo statusas.

„Reikia atsiminti, kad projektas tuo metu buvo „Litgrid“ klasifikuotas kaip konfidencialus ir kaip toks pateiktas Vyriausybei. Kažkokių paaiškinimų konkretesnių tuo metu nesimatė, o visiškai atsitiktinai ta konfidenciali medžiaga buvo palikta Vyriausybės nutarime kaip nekonfidenciali, tiesiog internete ją galima buvo rasti prie Vyriausybės posėdžio medžiagos, kažkas padarė klaidą.

Toje medžiagoje yra aprašytas projektas, pateikta kokie gali būti rekonstrukcijos variantai, kokie gali būti linijų prijungimai iš Astravo. Ir parinktas būtent toks prijungimas, kuris užtikrina labai patikimą elektros srautų perdavimą iš Astravo į Lietuvą“, – sakė „Svarbaus pokalbio“ pašnekovas.

Anot jo, BRELL protokolas dėl informacijos konfidencialumo buvo pasirašytas 2008 m. Jis galioja iki šiol, todėl apie kai kuriuos anksčiau priimtus sprendimus paradoksaliai sužinoma po to, kai jie atšaukiami.

„Pagal tą atskirą protokolą informacija, susijusi su BRELL žiedu, gavo konfidencialumo žymą ir buvo įslaptinta, bet kokie susitarimai nebuvo skelbiami. To labai akivaizdus pavyzdys yra tie 100 megavatų rezervo, pagal „Litgrid“ pranešimą spaudai, kurių jis nesuteiks nuo naujų metų BRELL žiedui ir iš kurio 100 megavatų rezervo negaus, tačiau nėra žinoma, kada ir kieno sprendimu toks rezervas buvo suteiktas. (...) Matyt, tikėtina, kad tas rezervas buvo panašiai kaip ir Ignalinos-Utenos pastočių rekonstrukcija suteiktas atskiru konfidencialiu protokolu jau po 2013 metų“, – kalbėjo A. Sekmokas.

„Svarbiame pokalbyje“ jis palygino buvusią situaciją su slaptais Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos susitarimais.

„Patys susitarimai, kokia forma buvo, kur jie atsispindėjo, tai nėra žinoma. Tokių paaiškinimų galėtų ieškoti VSD, bet jokiu būdu ji negali tirti Vyriausybės veiklos, nes ji yra pavaldi Vyriausybei. (...) Aš sakyčiau, tai yra panašu į Molotovo-Ribentropo paktą – kažkada tie dalykai turėtų iškilti aikštėn, kaip iškilo paktas. Bet tie susitarimai, ypač dėl Ukrainos įvykių, dėl Krymo, aš manau, buvo padėti į labai gilius ir labai kruopščiai užrakintus Vyriausybės stalčius“, – sakė A. Sekmokas.

Tikėtinu laiko Rusijos energetinį šantažą

Lietuva siekia desinchronizuoti savo energetinę sistemą nuo BRELL žiedo iki 2025 metų. Tačiau Rusijos žiniasklaidoje pasirodo teiginių, kad šalis pati pertvarko elektros sistemas pasienyje su Baltijos šalimis ir pirmoji bus pasirengusi desinchronizacijai ir Baltijos šalių „atjungimui“.

A. Sekmokas teigia, kad „Litgrid“ skaičiavimais, net ir trumpalaikis elektros tiekimo sustabdymas galėtų kainuoti Lietuvai 1,5 mlrd. eurų, visgi jo manymu, kaina gali būti netgi didesnė, be to, esama kitų grėsmių.

„Nekalbant apie neramumus, politines rizikas ir panašiai, reikia suprasti, kad sustotų visas ekonominis gyvenimas, ryšiai, transportas. Aš manau, kad Rusija gali drąsiai šantažuoti tokiu būdu. Jai nebūtina išjungti, ji gali pasakyti, kad jeigu bandysite stabdyti Astravo projektą ekonomiškai ar kitaip, mes galime jus „išjungti“. Aš manau, kad tai gali būti labai stiprus argumentas Vyriausybei“, – kalbėjo buvęs ministras.

A. Sekmokas abejoja ir tuo, kad integruotis į Vakarų energetikos sistemas pavyktų vos tik atsijungus nuo BRELL žiedo.

„Litgrid“ specialistų tvirtinimu, desinchronizacija ir sinchronizacija įvyks beveik tuo pačiu momentu, t.y. teigiama, kad desinchronizavus sistemą su Rusija, bus sinchronizuotasi su Vakarų Europos tinklais. Galbūt su naujausiomis technologijomis ir būtų galima tą įgyvendinti, bet toks vienkartinis desinchronizavimo ir sinchronizavimo veiksmas kelia didelių abejonių.

Visų pirma, reikia atsiminti, kad tos šalys, kurios perėjo į Vakarų Europos sistemą – Čekija, Vengrija, turėjo tam tikrą laiką veikti nepriklausomai nuo Rusijos sistemos, izoliuotu režimu parodyti, kad juo patikimai veikia. Ir tik tada buvo sinchronizuotos. Buvo tam tikras pereinamasis laikotarpis izoliuoto darbo ir tikėtis, kad Baltijos šalims tokio periodo nereikės, yra abejotina, nes jeigu momentinio sinchronizavimo ir desinchronizavimo metu įvyktų problemos kažkokios, jos kiltų ne tik Baltijos šalims, bet jos galėtų kelti ir rūpesčių, tam tikrų energetinių trikdžių ir toms šalims, su kuriomis Baltijos šalys būtų sinchronizuojamos – pirmiausia Lenkijai, galbūt net ir Vokietijai“, – teigė A. Sekmokas.

Pašnekovas pridūrė, kad Baltijos šalys taip pat iki šiol nesusitarė dėl izoliuoto darbo bandymų, kuris patenka tarp būtinųjų reikalavimų jungiantis prie Vakarų Europos energetinės sistemos. A. Sekmokas neatmetė galimybės.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.

Populiariausi