Lietuvoje

2020.09.10 12:07

Seimo rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos primetamos sąjungos Baltarusijai

Benas Brunalas, ELTA2020.09.10 12:07

Ketvirtadienį į pirmąjį savo paskutinės sesijos posėdį susirinkęs Seimas pritarė dar vienai rezoliucijai, kurioje yra reiškiamas susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje. Rezoliucija priimta vienbalsiai – už ją balsavo 91 parlamentaras.

Rezoliucijoje „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“ parlamentarai reikalauja Rusijos valdžios nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką. Seimo nariai tarptautinei bendruomenei siūlo tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimus susitarimus su Rusija dėl gilesnės šalių integracijos vertinti kaip nusikaltimą savo tautai ir valstybės aneksiją.

Rezoliucijos turinį Seimo nariams pristatydamas konservatorius Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad situacija Baltarusijoje, po to kai rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu, į gerą nepasikeitė.

„Kaip žinoma, situacija šalies viduje nė kiek nepagerėjo: smurtas, kraujas, jokio dialogo. Ir kas dar blogiau – šiuo metu Lukašenka baigia iš esmės parduoti savo šalį, baigiamos derybos su Rusija dėl paskutinių sąjunginės sutarties straipsnių, po kurių iš šalies neliks nieko... Tik butaforinė valstybė su keliomis iškabomis užsienyje. Mes to negalime leisti“, – teigė Ž. Pavilionis.

Rezoliucijos tekste pabrėžiama, kad, jei visgi būtų ryžtasi neteisėtomis priemonėmis ir prieš baltarusių tautos valią apriboti Baltarusijos suverenitetą, būtų siekiama taikyti papildomas sankcijas tiek Rusijai, tiek dabartinio A. Lukašenkos režimo atstovams.

Galiausiai dokumento tekste reiškiamas raginimas tarptautinei bendruomenei remti buvusios kandidatės Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlanos Cichanouskajos ir Koordinacinės tarybos atstovų reikalavimą surengti naujus, skaidrius ir demokratines procedūras atitinkančius parlamento ir prezidento rinkimus.

Priimant rezoliuciją diskusijų ir kritikos neišvengta

Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Povilas Urbšys ir Petras Gražulis reiškė nepasitenkinimą, kad diskusijai dėl rezoliucijos buvo nuspręsta skirti 15 minučių.

„Mes priiminėjame tikrai svarbią rezoliuciją, kuri nulemia mūsų santykius su Baltarusija ir su Rytų valstybe, kuri mums yra priešiškai nusiteikusi. Jūs eilinį kartą rezoliucijos priėmimą paverčiate spektakliu, kuriame yra parašytas iš anksto scenarijus (...) Kodėl jūs bijote Seimo narių, kodėl bijote jų nuomonės? (...) Jūs eilinį kartą darote lygiai taip pat, kaip Lukašenka, tik „softiniu“ variantu“, – kalbėjo P. Urbšys.

Į tai bematant sureagavo posėdžiui pirmininkavusi „valstietė“ Rima Baškienė.

„Gerbiamas kolega, už savo žodžius reikia atsakyti. Tai yra jūsų asmeninė nuomonė – nekaltinkite Seimo“, – teigė R. Baškienė.

Sukritikavo Vyriausybę

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nepraleido progos sukritikuoti Sauliaus Skvernelio vadovaujamo ministrų kabineto. Opozicijos lyderio teigimu, kol kas tik Seimas Baltarusijos atžvilgiu yra taręs svaresnį žodį.

„Prieš mokydama parlamentą, Vyriausybė pati galėtų atlikti šiokius tokius namų darbus: užtikrinti paramą opozicijos atstovams, kurie yra Lietuvoje. Bent jau tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Užtikrinti humanitarinį koridorių, realiai pakviesti tuos, kurie nori dirbti Lietuvoje. Tai būtų žingsniai, kuriais mes galėtume pasidžiaugti ir matyti, kad ne tik parlamentas taria svaro žodį, bet yra ir kitų pasisakančių“, – kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad Lietuvos kartu su kitomis Baltijos valstybėmis patvirtintas sankcijų sąrašas Baltarusijos režimo atstovams nėra pakankamas.

„Kol kas Lietuva be parlamento yra padariusi labai nedaug. 30 žmonių, kuriuos mes įtraukėme į sąrašą, paskelbimas yra pirmas žingsnis, bet labai nedidelis žingsnis. Atrodo, kad jis net juokingas, netinkantis prie mūsų parlamente išsakytų žodžių. Aš tikiuosi Seimo narių palaikymo šiai rezoliucijai, nes istorija šiuos priimamus dokumentus vertins toje pačioje šviesoje, kurioje 1940 m. buvo vertinamas vienas ar kitas laisvosios Europos premjeras“, – prieš balsavimą iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Landsbergis.

Konservatoriui antrino ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, Lietuva turi inicijuoti kur kas griežtesnį atsaką Baltarusijai nei kad yra sutarta dabar.

„Užsienio reikalų ministerija pasiūlė 118 asmenų įtraukti į sankcijų sąrašą. Lietuva viso labo patvirtino 30. Neoficialias duomenimis ES įtrauks tik 17 asmenų. Tai nėra tinkamas atsakas režimui. Režimas ir toliau bujos jei Lietuva ir Europa tik tviterio ir feisbuko įrašais smerks režimą, bet nesinaudos mūsų realiai turimais veiksmingais politiniais įrankiais“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Rezoliuciją inicijavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Rezoliuciją palaiko ir taip pat teikia parlamentarai Aušrinė Armonaitė, Juozas Bernatonis, Rasa Budbergytė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gediminas Kirkilas, Valerijus Simulikas ir Gintaras Vaičekauskas.

Tai jau antroji Lietuvos Seimo iniciatyva priimti rezoliucija, reaguojant į įvykius Baltarusijoje, po suklastotų prezidento rinkimų. Neeiliniame Seimo posėdyje rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Tuomet rezoliuciją palaikė 122 parlamentarai, susilaikė 2 Seimo nariai.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė S. Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.

Pirmadienį žiniasklaida pranešė apie Baltarusijos opozicijos atstovės ir Koordinacinės tarybos narės Marijos Kalesnikovos pagrobimą Minsko centre. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius pareiškė, kad Baltarusijos valdžia bando ciniškai susidoroti su opozicija.

Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.

Po kilusių protestų A. Lukašenka atsigręžė į Maskvą, kuri, nepaisant procedūrinių pažeidimų ir prasiveržusio valdžios smurto, vykusius prezidento rinkimus pripažino teisėtais. Baltarusijos pilietinė visuomenė ir ekspertai būgštauja, kad susiklosčiusią situaciją Kremlius gali išnaudoti dar giliau integruojant Baltarusiją į Rusijos struktūras. Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginę valstybę.

Populiariausi

Covid-19 tyrimo punktas Radviliškyje

Lietuvoje

2020.09.30 10:49

NVSC skelbia pašalinusi trikdžius savo sistemoje: specialistai gali pasiekti informaciją apie COVID-19 atvejus Registrų centras: sutrikimai ne e.sveikatoje, o NVSC; atnaujinta 17.25

Vilniaus oro uostas

Lietuvoje

2020.09.30 13:37

Daliai užsieniečių atvykti į Lietuvą taps paprasčiau: Vyriausybė supaprastino tvarką atsisakyta reikalavimo užsieniečiams atsivežti neigiamą COVID-19 testą likus 72 valandoms iki kelionės