Lietuvoje

2015.12.21 11:35

Ką svarbu žinoti medžiojantiems šernus

LRT.lt 2015.12.21 11:35

Biologinės saugos reikalavimai sukelia medžiotojams didelių nepatogumų, tačiau tik tada, kai laikomasi visų be išimties reikalavimų, afrikiniam kiaulių marui neleidžiama plisti, aiškina Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis.

„Medžiotojams kyla didžiulių nepatogumų. Reikia ir transportuoti prižiūrint, kad neištekėtų skysčiai, šūvio vietas reikia dezinfekuoti, patiems laikytis sugriežtintų biologinės saugos reikalavimų.

Išdorotų šernų negalima naudoti žmonių maistui, kol negautas atsakymas iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, kad šernas nėra užsikrėtęs“, – apie tai, kaip dėl afrikinio kiaulių maro pasunkėjo medžiotojų darbas, pasakoja S. Miškinis.

Tik laikantis visų reikalavimų, pasak pašnekovo, užtikrinama tinkama biologinė sauga, kad afrikinis kiaulių maras neplistų.

Medžiotojai turi laikytis atsargumo priemonių

Sumedžiotus šernus į jų dorojimo vietas medžiotojai privalo gabenti sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai.

Išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius,  pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją aplink gyvūnų atliekų duobes reikia išdezinfekuoti medžiagomis, veikiančiomis afrikinio ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat būtina atlikti taros, kurioje buvo gabenami mėginiai, avalynės ir kitų daiktų dezinfekciją.

Specialistai reikalauja šernų atliekas, išskyrus trofėjus, sudėti į gyvūninių atliekų duobes. Duobę pripildžius pusantro metro iki žemės paviršiaus, ją reikia išvalyti arba užkasti. Valomos duobės turinys užkasamas ne mažesniame negu dviejų metrų gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo.

Išmestos galimai afrikinio kiaulių maro virusu užkrėstos šernų mėsos ar jos gaminių atliekos gali sukelti grėsmę, kad virusas plis toliau.

Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas medžiotojai gali tik gavę VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą.

Medžiotojai, kurie patys pristato mėginius afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu, ir tinkamai užpildyti dokumentus.

Radę šerno gaišeną, medžiotojai jokiu būdu negali jos liesti ir privalo nedelsdami apie tai pranešti VMVT.

„Vykdome pakankamai griežtą kontrolę, vykstame į medžiojimo aikšteles, žiūrime, kur skerdenos laikomos, kol gaunami atsakymai, prižiūrime, kad jos nebūtų išvežamos iš medžioklės plotų teritorijos“, – kalba S. Miškinis.