Lietuvoje

2020.09.14 05:29

Valinskas apie darbą Seime: mes buvom daug kuo unikalūs – mums pirmiems langus daužė

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.09.14 05:29

„Mes, ta kadencija, apskritai buvome daug kuo unikalūs – mums langus pirmiems ir vieninteliams daužė“, – kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Interviu portalui LRT.lt jis papasakojo, kaip nustebino Andrių Kubilių ir kodėl nesitraukė iš posto, nors žinojo, kad dienos jame – suskaičiuotos.

Geriausiai žmonėms iš televizijos ekranų pažįstamas A. Valinskas Seime dirbo vieną kadenciją, tačiau tuos ketverius metus daugelis greičiausiai atsimena iki šiol. Lietuvą, kaip ir visą pasaulį, užgulė krizė, valdžia priėmė skaudžius ir nepopuliarius sprendimus, o ir politinių intrigų tuomet nestigo.

Su Tautos prisikėlimo partija į Seimą atėjo aktoriai, atlikėjai, laidų vedėjai. Nors jos gretose buvo ir daugiau ryškiausių scenos žvaigždžių – būti tik parlamentarais panoro ne visi. Rinkimai partijai atnešė sėkmę ir ji tapo valdančiosios koalicijos dalimi, o pirmininkas – ir Seimo vadovu. Tiesa, šiame poste A. Valinskas išbuvo mažiau nei metus, kol kiti parlamentarai nutarė jį iš pareigų atleisti.

2020-ieji – Seimo rinkimų metai. Todėl, artėjant vienam svarbiausių politinių įvykių, portalas LRT.lt publikuoja interviu ciklą, kuriame – pokalbiai su Lietuvos Seimo pirmininkais, pareigas ėjusiais nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

– Jūs buvote pirmasis ir kol kas vienintelis Seimo pirmininkas, kurio parlamentas nepatvirtino pirmuoju balsavimu. Kodėl susiklostė tokia situacija?

– Tai buvo tiesiog elementarūs užkulisiniai žaidimai. Kažkas, matyt, matavosi savo tvirtumą koalicijoje. Buvo, matyt, duotas nurodymas, kad ne visi palaikytų ir kad tų balsų pritrūktų.

Mes, ta kadencija, apskritai buvome daug kuo unikalūs – mums ir langus pirmiems ir vieninteliams daužė, daug visokių kitokių dalykų buvo. Taip ir čia.

Nenurašė, nes puikiai žinojo, kad jei su manimi susitaria, tai aš nemeluoju ir neapgaudinėju.

– Ar galima sakyti, kad jus ir jūsų partiją senieji politikos vilkai kiek nurašė, nes jūsų gretose nebuvo jau buvusių Seimo nariais žmonių ir apskritai jus dažnai įvardindavo kaip šoumenų partiją?

– Kad atvirkščiai buvo. Nenurašė, nes puikiai žinojo, kad jei su manimi susitaria, tai aš nemeluoju ir neapgaudinėju. Spalio 12 dieną buvo rinkimai ir 16 val. aš pakviečiau Andrių Kubilių susitikti „Šarūno“ viešbutyje. Jis labai nustebo gavęs mano skambutį ir mes su juo susitikome.

Aš jam surašiau būsimosios koalicijos apmatus ir viskas lygiai taip ir buvo, kaip surašiau. Mus, galbūt, buvo galima vadinti politikos naujokais, bet mes nebuvome naujokai visuomeniniame gyvenime. Aš Andriui net pasakiau, kiek bus žmonių mūsų koalicijoje ir kokios keturios partijos tai bus. Sakiau, kad bus apie 85 žmones. Lygiai taip ir buvo. Jis iki šiol nelabai supranta, kaip aš taip suskaičiavau. Bet taip buvo.

– O kaip suskaičiavote?

– Labai nesunkiai. Po pirmo rinkimų turo tu jau žinai, kiek yra išėjusių, kiek būsimų koalicijos partnerių išėjo į antrą turą ir kovoja vienas prieš kitą. Tai realiai ar išeis vienas, ar kitas į Seimo narius po antro turo – tai jau koalicijos nekeis. Tai pagal tuos dalykus buvo suvesta ir pasakyta: „Manau, kad turi būti tiek.“ Tiek ir buvo.

– Turbūt viena žinomiausių jūsų frazių iš to laikotarpio buvo: „Aš jūsų kolega, bet nebe Arūnas Valinskas. Aš esu vienas iš trijų valstybės pareigūnų. Mielieji, turėkit tai omeny.“ Kaip jūs jautėtės būdamas vienu iš trijų? Turbūt reikėjo pakelti nemenką spaudimą.

– Tai buvo sunkus ir įtemptas darbas, ypač tokioje situacijoje, nes sutikite, kad Valinskas, kuris televizijos žaidime dalina prizus, yra labiau simpatiškas nei Valinskas, kuris kaip Seimo pirmininkas pasirašo įstatymus, kai valstybei norinti išlikti reikia karpyti pensijas, algas ir t. t.

Žinant, kokia krizė buvo, galima pasakyti, kad tai buvo žiauriai įtemptas laikotarpis, bet buvo labai įdomu.

Aš nelabai paisau tų dalykų, bet aš tuos vienerius metus, kai dirbau Seimo pirmininku, ko gero, buvau labiausiai Lietuvoje dėl visko kaltas žmogus. Po to estafetę perėmė A. Kubilius. Aš Andriui ir sakiau, kad supratau, jog jie nubalsuos (dėl A. Valinsko atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų – LRT.lt), kad tai jų reikalas. Bet pasakiau, kad tada jis pats ir taps tuo žaibolaidžiu. Jis puikiai suprato, kaip viskas bus.

Bet, nepaisant tų dalykų, yra faktas – nuo Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo nė viena koalicija, nė viena Vyriausybė neišbuvo visos ketverių metų kadencijos, mes buvome patys pirmieji. Žinant, kokia krizė buvo, galima pasakyti, kad tai buvo žiauriai įtemptas laikotarpis, bet buvo labai įdomu.

– Jūs minėjote, kad Seimo pirmininku buvote metus, dar nebaigus pirmųjų metų Seimas balsavo dėl jūsų atleidimo iš pareigų. Kaip tuo metu matėte tą situaciją? Tikėjotės, kad gali taip nutikti?

– Aš nenujaučiau – aš žinojau. Kai kurie, pavyzdžiui, Gintaras Steponavičius, Liberalų sąjūdis, klausė, kaip mes elgsimės (jei atleis A. Valinską iš pareigų – LRT.lt), ar mes trenksime durimis ir išeisime iš koalicijos. Aš sakiau, kad ne, bet ten buvo visai kitas dalykas.

Ten buvo principinis stovėjimas iki galo ne tikintis, kad Seimas nubalsuos už atleidimą ar ne. Bet šitą žinią Seimui ištransliavo Dalia Grybauskaitė, viešėdama Švedijoje, – neva Seimui reikia keisti pirmininką. Tai aš ir pasakiau, kad ne prezidentė diktuos Seimui, kaip elgtis. Sakiau „jūs mane išrinkote, tai jūs mane ir atstatydinkit. Viskas.“

Štai kodėl buvo einama iki galo. Tai buvo principinė pozicija prieš D. Grybauskaitės diktatą.

– Jus Seimo pirmininko poste pakeitusi Irena Degutienė yra sakiusi, kad 2008–2012 metų Seimas buvo toks margas, kaip Lietuvos gyvenimas. Tas margumas labiau padėjo ar pakenkė?

– Jeigu mes išdirbome visus ketverius metus su ta pačia Vyriausybe, tai rodo, kad buvo susirinkę žmonės, kurie mąsto atsakingai. Tikrai tai nebuvo labai marga (koalicija – LRT.lt), kur kas margesnė yra dabartinė dauguma su „lenkais“ ir visais kitais, ji ima visus, kurie tik sutinka.

Mūsų buvo dvi liberalų atšakos – Zuoko ir Masiulio, Tautos prisikėlimo partija ir konservatoriai. Tai kur čia tas margumas? Ką rodo faktai, o ne vertinimai? Tai, kad tai buvo viena iš rimtesnių koalicijų. Tai, kad žmonės buvo įdomūs, tai irgi faktas.

Kai mūsų didžioji frakcija suskilo ir mūsų liko aštuoni, kurie buvo koalicijoje, tai mūsų visi frakcijos nariai turėjo savo personažus „Dviračio šou“ laidoje. Visi buvo vaizduojami. Vadinasi, žmonės buvo kažkuo įdomūs.

– O ar buvo Seimo narių, su kuriais susitikęs nei „labas“ pasakydavote, nei ranką ištiesdavote?

– Iš pradžių su visais sveikinomės, bet kai jie pradėjo badyti peiliais į nugarą apsisukę, nors iš vakaro sutardavome vieną, o ryte, ieškodami sau naudos, padarydavo visiškai priešingai, tai tokių žmonių atsirado.

Ir dabar aš su jais nesiruošiu nei bendrauti, nei sveikintis, nes jie yra, pasakykime, ne tik laiko vagys.

– Tai laikote nuoskaudas?

– Oi ne, tikrai ne. Kai pradėjo drožti per visus televizijos kanalus, per visas laidas – aš pratęs. Man labiausiai nepatiko, kai į viską pradėjo painioti mano tėvus, pasakoti visokias netikras istorijas. Tada teko pasišnekėti, kad tai baigtųsi.

– Dar ir šiandien dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad Kubilius blogas, Šimonytė pavogė pensijas ir t. t. Jūs kartu su jais buvote valdžioje, tai kaip pats žiūrite į tokius pasisakymus?

– Taip gali šnekėti žmonės, kurie apskritai neturi sąžinės ir meluoja. Pasakykite man, jei mes tokie blogiukai buvome, blogus sprendimus dėl PVM priėmėme, padidinome jį iki 21 proc., kodėl iki šiol niekas nesumažino jo iki 18 proc.? Todėl, kad nesusirinktų biudžetas.

Loti kaip šunys ant karavano jie gali, bet realiai daryti – nieko. 2012–2016 metų Seimas ką pirmiausia padarė? Jie negrąžino PVM į ankstesnį dydį, nors visą laiką rėkė, jie antrą mėnesį po išrinkimo pasididino Seimo narių algas iki buvusio lygio. Tai čia yra kas?

O tas lojimas... Kubilius turbūt tuoj bus apkaltintas ir kad koronavirusą Lietuvoje padarė. Problema yra, kad kai neturi, ką pasakyti, visą laiką kartoji tuos pačius žodžius „Kubilius, konservatoriai, Šimonytė, Kubilius, konservatoriai, Šimonytė.“

Klausimas – jei krizė pasibaigė, kodėl negrąžinate PVM į ankstesnį lygį. Niekas to nedaro, visi tyli. Vadinasi, tai, kas buvo padaryta, yra gerai, bet loti vis tiek reikia ant tos kadencijos. Žmonės, kurie taip daro, yra neadekvatūs ir visų pirma galvoja apie savo politinę ateitį, bet ne apie valstybę.

– Buvo laikotarpis, būnant Seime, kad pagalvotumėte „kam man to reikia“?

– Nebuvo. Aš ir ten būdamas jaučiausi savo rogėse. Galiu pasakyti tiems, kurie įsivaizduoja, kad Seimo nario darbas yra svajonių viršūnė – taip, žmogui, kuris nekūrybiškas, nežino, ką daryti gyvenime, atrodo „vajėzau, patekau į Seimą, dabar virš manęs tik dangus.“

Bet ne. Paprasčiausiai mes buvome išrinkti ketveriems metams ir dantis sukandę, kad ir kaip sunku būtų, turėjome tai atidirbti. O šiaip buvo tikrai nuostabi patirtis. Didžiuojuosi tais bendražygiais, su kuriais teko atidirbti iki pabaigos. Didžiuojuosi ir tais žmonėmis, kuriuos visi menkina ir aiškina, kad jie buvo dėl visko kalti.

Iki šiol galiu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog man teko dirbti su A. Kubiliumi, I. Degutiene, I. Šimonyte, su Gediminu Kazlausku, mūsų ministru, ir daugeliu kitų žmonių, dėl kurių galiu pasakyti – ačiū gyvenimui, kad aš juos sutikau. O visi, kurie labai nori kažką pasakyti, gal pažiūrėkite į veidrodį, ar snukis nekreivas.

– Neretai šeimos nariai, kurie kartu yra politikoje, sako, kad namuose apie politiką nekalba ir politika įtakos šeimos gyvenimui nedaro. Jūs Seime dirbote kartu su žmona Inga. Kaip buvo jūsų atveju? Kalbėdavote namuose apie politiką?

– Ne, nėra, ką kalbėti, nes viską išsiaiškini, kai esi darbe. O po to gauni darbotvarkę ir dirbi pagal ją. Viskas labai paprasta.

O dėl politikavimo, užtekdavo, kad susirinkdavome bendražygiai pas mane namuose, nes namai dideli, visiems vietos užtekdavo. Ten politikuojančių vyriškių būdavo daugiau, negu reikia. Tai su žmona mes apie tai nešnekėdavom.

Kai 2008 metais šventėme mano gimtadienį, susirinko mano bičiuliai, bendražygiai, tai kol mes politikavome, Valinskienė sako „mielos moterys, čia mums nieko neišeis“ ir pasikvietė apsaugos darbuotojus, kad pašokdintų. Čia buvo pliusas.

– Kai jūsų kandidatūra buvo keliama prezidento rinkimuose, jūs pareiškime, kurį įteikėte VRK, rašėte, kad valstybėje yra „daug nelygybės, melo, susvetimėjimo, visuotinio pesimizmo, nepasitikėjimo valdžia ir vienų kitais“ ir kad tai buvo „moralinė visuomenės krizė“. Kaip manote, ar šiandien visuomenė vis dar išgyvena tą moralinę krizę?

– Taip, be jokios abejonės. Tai rodo, kad mes ne visai galime patys susitvarkyti su iššūkiais, kurie ištinka šalį. Moraline prasme mes nesame pasiruošę kai kuriems dalykams, visada ieškome kaltų ir dažniausiai mes jų ieškome praeityje.

Pažiūrėjus į dabartinę politikų moralinę kartelę, tai ji niekada nebuvo taip žemai nuleista. Valdančiojoje daugumoje esanti, pasakysiu tiesiai šviesiai, Lietuvos nedraugų partija, kalbu apie Lenkų rinkimų akciją, vietomis dirba gaujos principu. Jų pasisakymai dabartiniams valdantiesiems yra visiškai normalūs. Tai klausimas, kur dar žemiau galima nuleisti kartelę?

Manau, kad mes tuos egzaminus vis laikome, ir galima pasakyti, kad visi Seimai, kurie ateis, bus neišvengiamai blogesni už tuos, kurie jau buvo.

– Kodėl jūs taip pesimistiškai nusiteikęs?

– Taip visą laiką yra. Paskaitykite tarpukario Lietuvos laikraščius, tik pakeiskite kai kurias raides ir, perrašius šiuolaikine retorika, nesuprasite, ar kalbama apie tarpukario Seimą, ar dabartinį. Pamėginkite padaryti tokį pokštą. Kokie skandalai yra tų metų laikraščiuose? Vėl išrinkti ne tie.

Visiems rinkėjams sakau – mažiau tikėkitės iš valdžios, mažiau ir nusivilsite, nes, nepaisant valdžios pastangų, žmonės gyvena vis geriau ir geriau.

– O pats ar dar turite politinių ambicijų?

– Ne. Aš iš karto pasakiau, kad ketverius metus nuoširdžiai atidirbau Tėvynei Lietuvai, o daugiau – užtenka. Sovietiniais metais į kariuomenę imdavo dvejiems metams, tai aš savo Tėvynei paaukojau dvigubai daugiau. Aš kitaip to nevertinu – darbas Seime yra daugiau laiko aukojimas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.