Lietuvoje

2020.09.20 07:00

Per pandemiją lietuviai panikavo labiausiai iš Baltijos šalių, o suvaldyti ją padėjo klusnumas

Daiva Repečkaitė2020.09.20 07:00

Lietuva dažnai minima kaip viena iš Europos sėkmės istorijų kovoje prieš pirmąją koronaviruso bangą. Tačiau šalyje ir vėl didėjant užsikrėtimų skaičiui, galime paklausti: kokias pamokas iš tiesų išmokome?

„Tai nėra krizė, kurią herojiškai galėtų įveikti vienas žmogus. Negalime priversti žmonių plauti rankas – galime tik juos įtikinti“, – apie COVID-19 pandemiją rugpjūtį vykusiame Alpbacho Europos forume kalbėjo politologas Ivanas Krastevas.

Jo nuomone, priimdamos naujus sveikatos apsaugos įstatymus valstybės susiduria su dviejų tipų nepasitikėjimu. Vieni žmonės nepasitiki mokslu, sakydami, kad neva mokslininkai nesutaria tarpusavyje. Kitiems abejonių kelia tai, kad valdžia kliaunasi tik tais medikais, kurie pateisina politikų požiūrį ir sprendimus.

„Aš apakęs. Nustokite pasidavinėti šiai masinei psichozei [...]. Atsipalaiduokite, šito viruso nėra, ligos nėra“, – kovo viduryje savo „Facebook“ paskyroje liejosi „antivakseris“ Andrius Lobovas, kai policijos buvo priverstas uždaryti savo tatuiruočių saloną. Tuo metu Lietuvoje jau buvo patvirtinti 36 koronaviruso atvejai.

Kitame įraše A. Lobovas, kaip ir verslininkas Ugnius Kiguolis, teigė, kad Italijos pacientai miršta ne nuo COVID-19, bet nuo šalutinių ligų, todėl jokio karantino Lietuvoje, pasak vyrų, neturėjo būti.

Tokių pareiškimų fone žiniasklaidos priemonės susidūrė su dilema. Jos turėjo nuspręsti, ar nekreipti į įrašus dėmesio ir leisti koronaviruso neigimui plisti visuomenėje, ar tikrinti abejotinus faktus, tačiau tokiu būdu didinti sąmokslo teorijų sklaidą.

Nederlinga dirva populizmui

Ekspertų teigimu, žiniasklaida vaidina lemiamą vaidmenį, skatindama visuomenę laikytis taisyklių. Kardifo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės jautėsi pasimetę dėl vienas kitam kartais prieštaraujančių teiginių apie koronavirusą ir tikėjosi didesnio žiniasklaidos įsitraukimo tikrinant faktus.

Rūta Bagdanavičiūtė, tyrinėjanti vartotojų visuomenę ir medijų filosofiją Vytauto Didžiojo universitete, teigia, kad žurnalistai Lietuvoje elgėsi teisingai ir kalbėjo tiek apie asmeninę, tiek apie politinę atsakomybę.

„Žurnalistai atsakingai elgiasi, kai tiria ir atskleidžia visuomenei [...] tokius atvejus, kai izoliacijos vis dėlto nesilaikoma. Žurnalistų indėlis buvo teigiamas, nes jie nušvietė atvejus, kai žmonės piktybiškai atsisakydavo laikytis izoliacijos“, – sakė pašnekovė, nepamiršdama paminėti ir žiniasklaidos kritikos neveiksmingiems Vyriausybės sprendimams.

„Pavyzdžiui, kai atvykusieji iš užsienio priverstinai izoliuojami viename viešbutyje, neapmąsčius, kad jie gali užsikrėsti vienas nuo kito“, – minėjo R. Bagdanavičiūtė. Žiniasklaidos dėmesys paskatino atsakingus asmenis pergalvoti ir pakeisti sprendimus.

Kaip rodo kitų valstybių patirtis, sąmokslo teorijos greičiausiai plinta tose visuomenėse, kuriose trūksta pasitikėjimo institucijomis bei žiniasklaida. Pavyzdžiui, Kazachstane nuomonės formuotojai įtikinėjo žmones, kad koronavirusas tėra apgaulė, kuria siekiama kontroliuoti jų elgesį.

Tačiau kaip teigia politinio elgesio tyrėja Jogilė Ulinskaitė, „pagrindinė diskusija tarp pasaulio mokslininkų ir apžvalgininkų šiuo metu yra, ar pandemija sudaro geras sąlygas populistams politikams, ar vis dėlto juos nustumia į pakraštį ir neleidžia pasireikšti“.

Kai kuriais atvejais sąmokslo teorijų skleidėjai sulaukė paramos ir iš politikos elito. Vasario mėnesį aktyvistai, tikėję sąsajomis tarp naujojo koronaviruso ir 5G technologijų, buvo šiltai sutikti Seime. Parlamentaras Dainius Kepenis, atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, sukvietė 5G skeptikus išsakyti savo nuogąstavimus, nors šalies bei tarptautiniai ekspertai jau anksčiau skelbė, kad 5G tinklai nekelia pavojaus žmonėms.

Vis dėlto ši ir panašios konspiracijos nerado daug pritarimo tarp politikų. J. Ulinskaitė pažymi, kad radikalesni politikai bei mažesnės partijos per pandemiją beveik dingo iš viešosios erdvės.

„Tačiau tai veikiausiai trumpalaikis pokytis“, – sakė pašnekovė. Jos teigimu, spalio mėnesį vyksiantys rinkimai bus išbandymas su koronavirusu kovojančioms Lietuvos institucijoms, nes tuomet išryškės nuomonių skirtumai bei susiskirstymas į politines grupes.

Mažiau kritikos Vyriausybei

„Vykdomoji valdžia per karantiną iš tiesų turėjo daug galios sprendimams priimti, o visuomenė bei žiniasklaida sprendimus jeigu ne palaikė, tai priėmė be didesnio pasipriešinimo ir kritikos“, – sakė J. Ulinskaitė.

Kovo mėnesį beveik visi apklausų respondentai (94 proc.) palaikė nepaprastosios padėties įvedimą Lietuvoje. Balandžio pabaigoje keturi iš penkių atliktos apklausos dalyvių jautė turintys pakankamai informacijos apie pandemijos valdymo mechanizmus, o devyni iš dešimties palaikė karantino pratęsimą bent iki gegužės vidurio. Tuo tarpu premjero ir sveikatos apsaugos ministro reitingai išliko stabilūs viso karantino metu.

„Opozicijos politikams […], esant visuomenės palaikymui karantino priemonėms, valdančiųjų kritikavimas reikštų riziką, kad visuomenė pasipiktins pačiais kritikais“, – pažymėjo J. Ulinskaitė.

Per birželio mėnesį vykusį konferencinį skambutį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovas Frederico Guanais gyrė Lietuvos veiksmus kovoje su virusu. Pasak jo, šalis buvo gerai pasiruošusi pandemijai, nes medikų skaičiumi bei intensyvios terapijos skyrių pajėgumais lenkė EBPO vidurkį.

Vis dėlto kovo mėnesį LRT.lt portale pasirodė politologo Vitalio Nakrošio komentaras, kuriame jis teigė pasigedęs vyriausiųjų šalies epidemiologų bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro lyderystės, o taip pat lankstumo bei mažesnio biurokratizmo.

Straipsnyje V. Nakrošis minėjo, kad, nors sprendimas dėl karantino buvo priimtas žaibiškai, apsauginių priemonių pirkimas gerokai vėlavo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuomet gynėsi, sakydamas, kad, jeigu priemonių pirkimai būtų buvę pradėti dar sausį, jis būtų buvęs apkaltintas bereikalingu išlaidavimu.

Kovo mėnesį leidinys „Politico“, pasitelkdamas „žiniasklaidos dėmesio, pirkimo manijos bei kitų indikatorių lygį“, įvertino dėl pandemijos kilusią paniką įvairiose šalyse. Lietuvos panikos lygis buvo įvertintas 6 balais iš 10, Estijos – 3, o Latvijos – 1. Tad lietuviai labiau negu kaimyninių šalių gyventojai buvo linkę kaupti atsargas ir ruoštis blogiausiam.

J. Ulinskaitės teigimu, pranešimai apie apsauginių priemonių trūkumą šalies ligoninėse buvo rimtas išbandymas A. Verygai. Tačiau net ir tokių aplinkybių fone valdančioji partija mėgavosi išaugusiu visuomenės palaikymu, nors Vyriausybei išsaugoti reputaciją padėjo ir savanoriškos iniciatyvos.

„Buvo didelis visuomenės mobilizavimasis patiems organizuoti apsaugines priemones ir pagalbą vieni kitiems, ypač senjorams“, – sakė tyrėja.

Kovo viduryje Vyriausybė įkūrė koordinacijos centrą, skirtą padėti pagalbos karantino metu ieškojusiems žmonėms. Prie iniciatyvos prisijungė įvairios labdaros organizacijos bei kitos firmos, o savanoriai teikė pagalbą Lietuvos regionams.

Paklaustas, kaip Lietuvai pavyko pasiekti gerų rezultatų, A. Veryga gyrė žmonių supratingumą, taisyklių laikymąsi, savanoriškas iniciatyva bei žiniasklaidos atsakingumą.

Liepos mėnesį sveikatos apsaugos ministerija apdovanojo skautų bei Šaulių sąjungos savanorius, kurie padėjo patruliuoti gatvėse ir užtikrinti, kad jose nebūtų susibūrimų, išvežiojo maistą senyvo amžiaus žmonėms bei atsakinėjo į karštosios linijos skambučius. Kitos savanorių grupės padėjo atsekti užsikrėtusiųjų kontaktus, konsultavo į šalį atvykstančius žmones.

Tačiau antroji koronaviruso banga atrodo jau visai čia pat, o J. Ulinskaitė įspėja, kad Vyriausybė ir jos kritikai gali vėl iškasti karo kirvius.

„Manau, galima teigti, kad tokia bendra tyla ir palaikymas jau baigėsi ir pereinam į etapą, kai tolesni ir jau anksčiau priimti sprendimai bus tikrinami ir atidžiai stebimi“, – prognozavo tyrėja.

Visuomenei pavargus nuo karantino ir izoliacijos, valdžia negali būti garantuota, kad viruso valdymas rudenį netaps daug ginčų keliančiu klausimu.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2020.10.26 15:01

Stulbinamai kylant COVID-19 kreivei, didžiuosiuose šalies miestuose skelbiamas karantinas: griežtėja taisyklės kaukės taps privalomos, jų nereikės tik negyvenamose vietose, padėtis blogėja ir Šiauliuose

35