Lietuvoje

2020.09.07 23:16

Kandidatai į premjerus pažėrė kritikos Vyriausybei: patys karantino neįvedinėtų

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2020.09.07 23:16

LRT eteryje startavo Seimo rinkimams skirtų debatų maratonas. Pirmojoje naujojo sezono laidoje „LRT Forumas“ susirėmė politikai, kuriuos jų atstovaujamos partijos deleguotų premjerais, jei laimėtų rinkimus.

„LRT Forumas“ surengtas laikantis politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principo. Dalyvauti laidoje politikai pakviesti atsižvelgiant į LRT užsakytos ir rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos rezultatus.

LRT forumas. Vyriausybę dėl karantino ir COVID-19 suvaldymo kritikuoja: kandidatai į premjerus rinktųsi kitus kelius

Pirmojoje naujojo sezono „LRT Forumo“ laidoje kandidatai į premjerus reiškė pozicijas dėl COVID-19 suvaldymo – pamokos ir didžiausi iššūkiai, laukiantys būsimos Vyriausybės.

Dalyvauti atsisakė

Nors buvo kviestas į laidą, premjeras Saulius Skvernelis, kurį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) matytų premjeru ir ateityje, dalyvauti atsisakė. Jis taip pat atsisakė laidoje dalyvauti nuotoliniu būdu, nors tai jam buvo siūlyta. Jo atstovai perdavė laišką, kuris buvo perskaitytas laidos metu.

„Šiuo metu, kada premjeras eina tiesiogines pareigas, jo dalyvavimo debatuose užtikrinti negalime. Tačiau atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą visoms 17-ai partijų vienodai pasireikšti, prašėme jūsų sudaryti galimybes kitam LVŽS atstovui kompetentingai pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbus, partijos tikslus ir programines nuostatas.

Apgailestaujame dėl LRT neigiamo sprendimo ir dėl to, kad neturėsime galimybės pristatyti LRT žiūrovams darbų, kurių dėka Lietuvai pavyko bene sėkmingiausiai Europoje įveikti COVID-19 sukeltas neigiamas pasekmes ir neteko patirti tokio ekonominio smūgio, kokį šalis patyrė 2009 metais. Šiandien Lietuvą už tai giria kitos šalys, Lietuvos Respublikos prezidentas tai vadina kosmosu, o ekonomistai stebuklu.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dalyviams linki konstruktyvių debatų, o žiūrovams kritinio mąstymo“, – buvo rašoma laidai „LRT Forumas“ atsiųstame S. Skvernelio komandos laiške.

Kaip nurodė laidos vedėja Nemira Pumprickaitė, kitas LVŽS atstovas S. Skvernelio laidoje pakeisti negalėjo, nes apklausoje, kurios rezultatais remiantis kviesti laidos dalyviai, žmonės rinkosi konkretų asmenį – S. Skvernelį, o ne kažką abstraktų iš LVŽS partijos.

Pažėrė kritikos Vyriausybei

Kalbėdami apie tai, kaip dabartinė Vyriausybė susitvarkė su pirmąją koronaviruso banga, partijų kandidatai negailėjo kritikos tiek priimtiems sprendimams, tiek tam, kokiu keliu jie buvo priimti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Ingrida Šimonytė sakė negalinti teigti, kad situacijos suvaldyti nepavyko. Visgi, pasak jos, politikų priedermė yra ne tik sprendimus priimti, bet ir juos paaiškinti, o to, jos manymu, trūko.

„Natūralu, kai žmones ištinka kažkokia labai neapibrėžta padėtis, žmonės pirmiausia dairosi, kas čia gali ką paaiškinti ir tame netikrume pirma tokia gana griežta reakcija žmones, turbūt, mobilizavo. <...> Ką mes iš to išmokome, tai mes iš kitų valstybių patirties išmokome, kad ne ką blogiau situacija buvo suvaldyta tose šalyse, kur buvo daugiau tarimosi, kur daugiau patarimų ir pasiūlymų teikė ne politikai, o ekspertai ir kur visuomenė pasitikėjo žmonėmis, kurie rekomendacijas teikė“, – sakė I. Šimonytė.

Darbo partijos premjeru siūlomas Viktoras Uspaskichas sakė nuo karantino pradžios į visą situaciją žiūrėjęs kritiškai, nes nebuvo investuojama į informaciją ir pirmiausia pasigirdo tik draudimai. Be to, kaip pastebėjo V. Uspaskichas, kai kurie valdžios sprendimai lėmė išaugusį žmonių mirtingumą kovo-balandžio mėnesiais.

„Draudimas tai nėra valdymas. Draudimas tai nėra kūrimas. Tie draudimai dar atsilieps, jie dar nėra išanalizuoti. Tai, kas vyksta dabar, atsilieps šiek tiek vėliau. <...> Man visą laiką norisi, kad Vyriausybė pasakytų „suklydom, kad taip griežtai įvedėm, pažlugdėm šiek tiek ekonomiką, papildomai prisiskolinom pinigų, dabar galim šiek tiek kitaip elgtis“, – kalbėjo V. Uspaskichas.

Laisvės partijos kandidatas į premjerus, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigė, kad suvaldyti pirmąją koronaviruso bangą labiausiai padėjo pilietiški ir atsakingi žmonės. Visgi, jo manymu, Vyriausybei trūko drąsos laiku priimti sprendimus.

„Labai gerai atsimenu sausio ir vasario mėnesius, kai Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos asmenyje dangstė rezervo nebuvimą ir nuolat melavo visiems, įskaitant ir oficialiais laiškais, kad visko turime ir tai buvo labai didelė klaida. Buvo vengiama pasitelkti privatų sektorių ir buvo visiškai ignoruojama privati medicina ir nevyriausybinės organizacijos“, – teigė R. Šimašius.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis taip pat gyrė visuomenę ir Lietuvos medikus, kurių susitelkimas ir lėmė turimus rezultatus. Tiesa, politikas teigė pasigedęs vieno aiškaus koordinavimo centro, nes jo nebuvo: „Mes šiandien tokio praktiškai nematėme, nebuvo aišku, kas yra atsakingas, buvo chaosas, premjero patarėjas Malinauskas bandė kovoti su Veryga, kovoje krito vienas.“

Jis kalbėjo, kad tokia situacija negali būti sprendžiama tik įsakymais, o remtis reikia ne politikų, o ekspertų rekomendacijomis. Jei būtų remtasi būtent ekspertų rekomendacijomis, anot R. Žemaitaičio, chaosas nebūtų kilęs.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad žiūrint iš šiandienos perspektyvos matyti, jog valdžios pasirinkta strategija nebuvo teisinga. „Pasirinkta taktika, strategija nutylėti, manipuliuoti ir bauginti žmones, buvo skirta ne žmonių gelbėjimui, ne jų emocinės būklės, sveikatos gelbėjimui, o sistemos gynimui.

Sistemos, kuri neprisipažįsta klydusi, kuri mėgina išvengti atsakomybės, sistemos, kuri šiandien yra valdoma valdančiųjų. Tie sprendimai, kurie buvo priimti nediferencijuotai ir visiems iš karto, neleidžiant užduoti klausimų ir nepateikiant atsakymų, iš tikrųjų, padarė daugiau ekonominės žalos, nei galėjo būti.“

Galiausiai, Liberalų sąjūdžio vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen laidoje kalbėjo, kad akivaizdžios yra Vyriausybės problemos su pasitikėjimu – tiek pasitikėjimu žmonėmis, tiek privačiu sektoriumi, tiek savivalda, kuri buvo palikta pati dorotis su sudėtingomis situacijomis.

„Kalbant apie pirmosios bangos suvaldymą, mes turime užduoti klausimą, kieno sąskaita ji buvo suvaldyta, kokia to kaina ir kas dar už tai mokės. Pirmiausia, tie žmonės, kurie yra laiku negavę pagalbos, nors serga kitomis ligomis, taip pat ir lėtinėmis ligomis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Karantino dauguma nekartotų

Laidos dalyvių buvo klausiama, kokios turėtų būti aplinkybės, kad jie, jei būtų Vyriausybės vadovais, imtųsi kartoti Vyriausybės sprendimą ir šalyje įvesti karantiną. I. Šimonytė sakė sunkiai matanti, kokios aplinkybės tai galėtų būti.

„Mes turėtume neturėti iliuzijų. Žmonės sako, kad švedai aukojo žmonių sveikatą dėl ekonomikos ir todėl nepaskelbė karantino. Drįsčiau nesutikti. Manau, kad labiau nenorėjo aukoti įprasto gyvenimo būdo, o tikrai rekomendacijų buvo daug, žmonės jų laikėsi, o ekonominių didelių apribojimų nebuvo. Mažai ir atvirai ekonomikai nepasakysi, kad tai stipriai padėjo. Tas ketvirčio rezultatas yra blogesnis nei Lietuvos“, – kalbėjo konservatorių kandidatė, pridurdama, kad valdžią karantiną Lietuvoje įvedė be didelių apmąstymų.

V. Uspaskichas kalbėjo, kad koronavirusas, sprendžiant situaciją vien draudimais, neišnyks. Anot jo, vis tiek reikės priprasti viruso atžvilgiu, todėl nereikia savęs uždaryti: „Kuo mes daugiau uždarysime save, žmonės iš Lietuvos pradės važiuoti. Negalima gyventi tokioje situacijoje.“

Vilniaus meras R. Šimašius sutiko, kad yra situacijų, kai tokius sprendimus gali tekti priimti ir sakė gerai žinantis, kodėl jie buvo priimti kovo mėnesį. Pasak jo, du mėnesius prieš karantiną sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai buvo visiškai neaktualu aprūpinti gydytojus apsaugos priemonėmis.

„Kai savivaldybės ir visi kiti sakė „kur rezervas“, buvo raminimas, glostymas, imitavimas, kad viskas yra gerai, visko užtenka, nors iš tikro visko buvo nulis“, – sakė R. Šimašius.

Tuo metu R. Žemaitaitis teigė, kad didžiausia klaida buvo ne spręsti lokalias koronaviruso židinių problemas, o nutarimas į karantiną uždaryti visą valstybę. Jis sakė, kad tokioje situacijoje būtų kategoriškai prieš visos šalies uždarymą.

„Žinoma, neaišku, kokia būtų situacija, bet svarbiausia yra lokalūs sprendimai“, – sakė R. Žemaitaitis.

Socialdemokratas G. Paluckas teigė, kad karantino, bent suvaldant COVID-19, nebereikės, nes netrukus pasirodys populiacijos tyrimų rezultatai, kurie parodys, kokia tautos dalis persirgo besimptome ligos forma: „Karantino grąžinti tikrai nereikės, esu tuo tikras.“

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad dabar jau galima užtikrintai sakyti, jog visuotinis karantinas buvo perteklinė priemonė. „Tai galima tvirtinti, nes žiūrint į kovo mėnesio skaičius ir į dabartinius skaičius, akivaizdu, kad situacija yra nė kiek negeresnė, tačiau elgiamės visiškai kitaip, kur kas laisviau. Mane stebina šios Vyriausybės veiksmuose nuoseklumo stoka“. – teigė liberalų lyderė.

Nuo COVID-19 privalomai skiepytų mažuma

Paklausta apie tai, ar žmonėms skiepai nuo COVID-19, kai jie atsiras, būtų privalomi, liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad Liberalų sąjūdis pasisako prieš skiepų privalomumą, tačiau COVID-19 situacija yra išskirtinė.

„Turime vertinti ir tai, jog nenumaldomai kyla labai daug sąmokslo teorijų apie COVID-19, taigi, čia sakytume, kad švietimu, informavimu gyventojų šioje situacijoje reikėtų visų pirma kliautis ir taip, skiepas turėtų būti kompensuojamas visoms visuomenės grupėms“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

G. Paluckas sakė manantis, kad nebus problemų dėl tokių skiepų paklausos ir žmonės yra sąmoningi, todėl, nebūdami priešais nei sau, nei savo šeimai, tikrai rinksis skiepus: „Taip, mes turime nedidelę dalį visuomenės, kuri atsisako skiepytis ir nuo ne tiek modernių ligų, bet tai yra nedidelė dalis, todėl visuomenė jaučiasi saugi. Privalomumo nereikėtų jokio, nes žmonės yra suinteresuoti, ir taip, tai turėtų kompensuoti valstybė, nes gyvybės klausimas negali priklausyti nuo kišenės storio.“

R. Žemaitaitis sakė pats asmeniškai pasisakantis už tai, kad skiepai būtų privalomi ir valstybė tai garantuotų. „Žmogus, kuris nesutinka ir nepasiskiepija, o dėl jo veiksmų kitą žmogų gali ištikti nelaimė, mirtis ar pan., bus teisiamas už žmogžudystę. Reikėtų gerai pagalvoti“, – sakė R. Žemaitaitis.

Laisvės partijos atstovas R. Šimašius pastebėjo, kad planuojamas Lietuvai teksiančių vakcinų skaičius yra gerokai mažesnis, nei šalyje yra gyventojų, todėl skiepas nuo COVID-19 neturėtų būti privalomas: „Reikia apsispręsti kam ir kaip, nuo ko pradėti ir ką daryti. Reikėtų nedaryti klaidų, kurios buvo daromos pirmajame etape, bet pasikliauti išmintingais gydytojais epidemiologais, kad jie pasakytų, kam, kaip ir nuo ko pradedant, tai daryti preciziškai.“

V. Uspaskichas sakė pritariantis, kad skiepus nuo COVID-19 kompensuotų valstybė, bet jis yra kategoriškai prieš tai, kad skiepai būtų privalomi. „Turi būti laisvas pasirinkimas. <...> Žmogus pats atsako už savo sveikatą ir gyvenimą. Bet matau, kad skiepai ne visada atneša naudos“, – sakė V. Uspaskichas, pridurdamas, kad jei vakcina gali turėti šalutinį poveikį, ji negali būti privaloma.

I. Šimonytė teigė, kad mes dar kai ko nežinome apie virusą, pavyzdžiui, ar reikės vakcinuotis kasmet, ar užteks vienos vakcinos. Anot jos, mokslininkai turėtų pasakyti, kaip reikėtų skiepyti žmones, kad būtų įgyjamas didžiausias galimas imunitetas.

Parengė Modesta Gaučaitė

Populiariausi