Lietuvoje

2020.09.07 15:08

Širvintose dirbusią savanorę vaizdas sukrėtė: išvydo ne tik varganomis sąlygomis laikomus šunis, bet ir kupranugarį

Paulius Šironas, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2020.09.07 15:08

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlieka tyrimus dėl gyvūnų laikymo sąlygų penkiose savivaldybėse, kurios sukėlė abejonių po to, kai socialiniuose tinkluose pasklido nuotraukos ir pranešimai apie netinkamas sąlygas arba nelegalias veisyklas. Kai kuriuos atvejus aiškinasi ir policija. VMVT atstovas sako, kad įstaigos specialistai negali nuolatos tikrinti kiekvieno veislyno, todėl tokių atvejų išaiškinimo sėkmė priklauso nuo neabejingų žmonių.

Laura Kiršinaitė, budėjusi prie nelegalių veisyklų Širvintose, LRT RADIJUI pirmadienį sakė buvusi sukrėsta vaizdų – ji su kitais savanoriais išvydo ne tik varganomis sąlygomis laikomus šunis, tačiau ir kupranugarį.


„Įspūdžiai yra labai tragiški ir sunku kalbėti. Kai per vieną naktį tiek visko pamatai, tiesiog tai nebetelpa galvoje. Pirmiausia kas labiausiai nustebino, tai kupranugaris tarp malkų atvirame tvarte, lietuviškame klimate. Ir, aišku, visi šunys – gyvi, numirę, ten buvo visko labai daug“, – sakė L. Kiršinaitė.

Jos teigimu, savanoriai susiorganizavo naudodamiesi socialiniais tinklais. „Buvo keletas merginų, kurios tai suorganizavo ir visa tai atrado, buvo privačios grupės, kur buvo kiekvienas žmogus labai atidžiai patikrintas pagal jo profilį ir tik tada priimamas į grupę. Visi dalijomės vietomis, kur ir kiek žmonių važiuoja, kur stovės, kiek lauks ir panašiai“, – aiškino L. Kiršinaitė.

Savanorė teigė iš pradžių pasigedusi ir atsakingesnės pareigūnų reakcijos, esą jos pritrūko.

„Pirmieji pareigūnai, kaip supratome, buvo vietiniai, iš Širvintų. Jie visiškai mus ignoravo, nesuprato mūsų, kodėl mes ten, visiškai jokio gailesčio ir supratimo, o šiandien ryte atvažiavo ekipažas iš Vilniaus, tai labai matėsi skirtumas tarp jų“, – tvirtino L. Kiršinaitė.

VMVT specialistas, Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis LRT RADIJUI sakė, kad tarnyba pastarosiomis dienomis vyko į patikrinimus Kretingos, Tauragės, Širvintų, Marijampolės ir Šiaulių savivaldybėse.

Pasak Tauragės policijos atstovės Gretos Kesminaitės, šiame rajone „dauguma gautų pranešimų apie neprižiūrimus augintinius nepasitvirtino“. Visgi, sureagavusi į pranešimus apie gyvūnų sąlygas Lauksargių seniūnijoje, policija ir VMVT specialistai čia laikytus augintinius nusprendė perduoti į kitas rankas.

G. Blekaitis sako, kad nelegaliai dirbantys veisėjai atidžiai dangsto savo veiklą, todėl juos susekti sudėtinga. Vis dėlto, norint įsigyti gyvūną, atskirti teisėtai ir neteisėtai laikomo gyvūno augintojus nėra sudėtinga, o apie tokius atvejus reikėtų pranešti.

„Legaliai vykdantis veiklą subjektas viešina savo duomenis, registruoja gyvūnus, rūpinasi jų gerove, perduodamas gyvūnus kitiems laikytojams arba suradęs naujus savininkus, parduodamas gyvūną, perduoda ne tik jį, bet ir visą informaciją apie gyvūną“, – aiškino specialistas.

Savo veislyną turinti Samojedų klubo prezidentė Nomeda Baušienė sakė, kad sutiktų pasirūpinti šios veislės šunimis, rastais nelegaliuose veislynuose, tačiau esą ne visos gyvūnų globos organizacijos linkusios bendradarbiauti.

„Mes nuo pat ryto bandome kreiptis į visas gyvūnų globos draugijas, ieškodami samojedų arba panašių į samojedus, – tikrai žinome, kad ir Marijampolėje buvo du paimti. Siūlome savo pagalbą, norime užsiimti laikinąja globa, bet visos organizacijos mums sako „ne“ – mes negalime ir jums neduosime. Labai tikimės, kad šita situacija šiek tiek pasitaisys ir jie bendradarbiaus su mūsų klubu. Mes tikrai su mielu noru pasiimtume visus samojedus arba samojedų mišrūnus į savo globą – juos globoti, sterilizuoti, kastruoti, laikyti iki teismo, daryti viską, kas įmanoma“, – LRT RADIJUI sakė N. Baušienė.

Jos teigimu, atsakingi veisėjai visuomet rūpinsis ne tik gyvūnu, tačiau ir tuo, kokiose sąlygose jis gyvens parduotas naujiems šeimininkams.

„Iš mano veislyno nė vienas negauna šuniuko neatvažiavęs pas mane. Mano pirmas kriterijus – susitikti su žmogumi, su juo pabendrauti, išsiaiškinti, ar jam tinkama šita veislė. Veislyno noras ir suinteresuotumas nėra parduoti bet kam, jie domisi, kaip jų šunys gyvena. Aš visada juokaudama sakau: nepamirškite, kad prie šito šuns jūs dar 15-ai metų gausite moterį, kuri klaus „o kaip mano šuo gyvena? Ką jis valgo, ką veikia?“ – kalbėjo N. Baušienė.

Pasak G. Blekaičio, per pastarąjį pusmetį VMVT fiksavo arti 40-ies administracinių nusižengimų dėl gyvūnų laikymo, nuo metų pradžios išaiškino keturias nelegalias veisimo vietas, o naujausi pastarųjų parų atvejai – skirtingo pobūdžio.

„Kretingos atveju kad ir nustatėme gyvūnus, yra kai kurie ženklinti, jie nėra registruoti savininko vardu, reikia atrasti, iš kur jie, galbūt yra kitokio pobūdžio nusikalstama veikla. Nes prasidėjo visa ši informacijos sklaida nuo dingusio gyvūno paieškos, jį surado būtent toje veisimo vietoje. Tos informacijos labai daug, susidomėjimas iš visuomeninių organizacijų ir veisėjų didelis“, – sakė G. Blekaitis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt