Lietuvoje

2020.09.07 15:45

COVID-19 keičia rinkimų kampanijas: be rinkėjų lankymo ar miesto ištapetavimo plakatais, daugiau nėra, ką parodyti?

Milda Vilikanskytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.09.07 15:45

Koronavirusas koreguoja spalio 11-ąją vyksiančių Seimo rinkimų tvarką, bet ne tik – koreguoja ir partijų rinkimų kampanijas. Atsisakoma masinių agitacinių renginių, retas politikas ryžtasi lankyti rinkėjus namuose ar spausti rankas. Politinės erdvės stebėtojai daro išvadą, kad agitacijos apribojimai atskleidė politikų ribotumą, kai be rinkėjų lankymo ar miesto ištapetavimo reklaminiais plakatais, daugiau nėra ko parodyti.

Labai tikėtina, kad kitokia rinkimų kampanija gali lemti ir kitokius rinkimų rezultatus. Ir mažiausiai palanki tokia padėtis ne parlamentinėms partijoms ar Seimo senbuvėms

Apvalūs, kampuoti, paprasti ar įmantrių formų - raktai būna įvairiausi ir skirti daug kam: atrakinti automobilį, seifą, namų duris. Tačiau meistras negali sukurti rakto, atrakinančio rinkėjų simpatijas. Jį rasti turi patys politikai.

Agitacijos apribojimai dėl pandemijos rodo politikų ribotumą – nepalanki padėtis ne parlamentinėms partijoms ar Seimo senbuvėms

Ilgus metus jie manė turintys visraktį kiekvienai rinkimų kampanijai: masiniai susitikimai su rinkėjais, vaikščiojimas į namus ar rankų spaudimas sutiktiems praeiviams. Tačiau šiemet tai netiks. Koronaviruso pandemija koreguoja ne tik beveik po mėnesio vyksiančius rinkimus, bet ir agitacinę kampaniją.

„Reikia kitaip organizuoti procesą - nesurinkti pilnos salės žmonių, jeigu norime kalbėti didelei auditorijai vis tik, tai tą daryti rekomenduojama lauke vienareikšmiškai. Nespausti rinkėjams rankų, nesiglebėsčiuoti, išlaikyti bent 2 metrų atstumą nuo rinkėjų ir neturėti jokio fizinio kontakto“, – sako NVSC atstovė Rolanda Lingienė.

Politikai sako, kad rinkimų kampaniją teko keisti iš esmės dar gerokai anksčiau, nei pasirodė bet kokios rekomendacijos.

„Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad daugelis partijų rinkimų startą buvo susiplanavę jau pavasarį, mes taip pat. Tai mūsų partija tą pavasario dalį visiškai atšaukė ir viskas persikėlė į tokį trumpą laiką jau prieš pat rinkimus, štai šiuo metu“, – tikina TS-LKD narys Andrius Vyšniauskas.

„Tai, aišku, yra tam tikras trūkumas, nes laiko sąnaudos yra didesnės bendraujant, susitikinėjant, nes anksčiau galima buvo surinkti 100-150 žmonių, dabar tos galimybės nėra. Dabar susitikimai vyksta tik iš anksto suderinus. Tiesiog taip neįspėjus atvažiuoti ir sakyti „labas, aš toks ir toks ir dabar aš jums kažką pasakosiu“ - tikrai mes bent jau taip nedarome, galbūt tai daro kiti“, – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Kiti tuo metu įsitikinę, kad bet kokį meistrą geriausiai pristato jo darbai ir dėl pasikeitusių rinkimų kampanijos aplinkybių nesijaudina.

„Nėra didelio pokyčio. Mes planavome gana daug bendrauti su žmonėmis tiesiogiai, tai užuot ėję nuo durų prie durų, dabar tiesiog gatvėje bendraujame, savo idėjas pristatome, susipažįstame su žmonėmis visoje Lietuvoje, lauke, kol orai tą leidžia. Taip pat planavome ir tą darome - socialiniuose tinkluose žmones pasiekti“, – savo požiūrį išsako „Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Kampanija, matyt, bus daugiau distancinė. Tai yra, vyks internete, facebook'e, bus platinami leidiniai, bet vėlgi saugiai, kreipiantis išnešiojimo paslaugų. Ir be abejo, mes visąlaik pabrėžiam ir sakom savo kandidatams, kad reikia kalbėti apie darbus. Ir šiuo atveju darbai kalba už mus“, – teigia LVŽS tarybos narė Agnė Širinskienė.

Tačiau ne visų darbai aiškiai matomi, kai kurie - dar net nespėjo daug nuveikti. Galbūt dėl to Seimo rinkimų naujokai savireklamai linkę išnaudoti visas, kad ir nerekomenduojamas, agitacijos formas.

„Vyksta ir nuo durų iki durų. Gal ne tiek aktyviai, bet jau šią savaitę suaktyvinsim pilnai. Ir vienmandatininkai asmeniškai keliauja nuo durų iki durų. Mes rekomenduojam aktyvistams, aišku, naudoti apsaugos priemones. Nesekam, nekontroliuojam taip griežtai, nespaudžiam jų“, – sako „Nacionalinio susivienijimo“ atstovas Arnas Simutis.

„Tikrai nereikėtų. Juo labiau, kad yra įrodyta, kad dažnai liečiami paviršiai kelia didesnę riziką: durų skambučiai, rankenos - visi paviršiai, kuriuos liečiame dažnai. Tai namuose lankytis tikrai nereikėtų, tuo labiau, kad pas rinkėjus gali būti žmonių, kurie turi didesnę riziką, turi lėtinių susirgimų“, – tokius veiksmus kritikuoja NVSC atstovė R. Lingienė.

Kas yra rinkimų kampanija, ko ja siekiama ir kaip ją vertinti rinkėjams pataria net Valstybės pažinimo centras. Tačiau kaip politikams agituoti per pandemiją - patarimų nėra. Pasak politologės Rimos Urbonaitės, koronaviruso ribojimai apnuogino liūdną realybę - politikai neturi fantazijos, o rinkimų kampanijos - skurdžios ir ribotos.

„Visos kampanijos buvo orientuotos į kelis dalykus: į būtent tą tokį pasivaidenimą fiziškai rinkėjams, t.y. rankų paspaudimą ir pan., ko jau dabar nelieka, tai yra tas susitikimas akis į akį. Orientuota į pažadų davimą, na ir dar tokį klasikinį dalyką, kaip tapetavimą perkeltine prasme, t.y. kuo daugiau plakatų iškabinėjimą visuose reklaminiuose stenduose arba skrajučių dalijimą“, – mano politologė R. Urbonaitė.

Viešųjų ryšių specialisto Arijaus Katausko teigimu, ši koronaviruso paženklinta kampanija turėtų dar kartą politikams priminti, kad rinkėjų agitacija reikia užsiimti gerokai anksčiau, nei likus keliems mėnesiams iki rinkimų.

„Dabar jau mes turėtume kalbėti apie tai, kad tie politikai, kurie iki kaukių užsidėjimo nespėjo padaryti įdirbio, iš tikrųjų nespėjo padaryti daug dalykų ir prieš tai. Tad aš matyčiau čia tam tikrose situacijose ir pliusus, nes tokių greitai iššokančių naujų politikų bus mažiau“, – tvirtina A. Katauskas.

Nuomonei, kad artėjančiuose rinkimuose kur kas mažiau balsų gali surinkti politikos naujokai, pritaria ir politologė Rima Urbonaitė. Esą rinkimų debiutantams gyvybiškai svarbu, kad rinkėjai įsidėmėtų jų veidus, o dabar juos slepia kaukės.

„Senbuviams tai yra pakankamai patogu: veidai tie patys, veidai atpažįstami, netgi tarp premjerų galimų ar norimų vėlgi matome tuos pačius veidus – kaip ir niekas beveik nesikeičia. Žinoma, naujokams įeiti dabar į tą politinę areną arba ryškiau kažkaip sušviesti yra sudėtinga, taip. Dėl to šiemet tas atsinaujinimas jis vis tiek bus, bet jis toks, koks buvo praėjusiuose rinkimuose, manau, kad jau nebebus“, – sako R. Urbonaitė.

Patekti į Seimą taikosi 17 partijų sąrašų su keliais šimtais kandidatų. Tačiau vietų skaičius parlamente ribotas - tik 141 kėdė. Atrodo, bent jau taip prognozuoja politinės erdvės stebėtojai ir apžvalgininkai, šiemet naujokų Seime išvysime mažiau nei įprastai. Bet ne dėl senbuvių įdirbio, o dėl koronaviruso.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt