Lietuvoje

2020.09.11 15:23

Įsisenėjusi Lietuvos lenkų problema – Nausėdos rankose: ko imsis prezidentas?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.09.11 15:23

Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė mokslo metų pradžią šventė mokyklose su vaikais. Tiesa, skirtingose – vienas Vilniaus rajone, o kitas Šalčininkuose. Abu šie rajonai gausiai gyvenami Lietuvos lenkų, tad netruko kilti klausimas, ar taip pirmoji šalies pora siunčią žinią apie didesnį dėmesį Lietuvos tautinėms mažumoms.

Portalo LRT.lt kalbinti politologai pastebi, kad tobulėjimui santykiuose su tautinėmis bendrijomis prezidentui erdvės netrūksta. Tiesa, pastebima, kad dabartinė situacija jau yra geresnė, nei prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metais, nes, anot ekspertų, dėmesys tautinėms mažumoms tuomet visai nebuvo skiriamas.

Palyginti su buvusia prezidente Dalia Grybauskaite, tai yra skirtumas. Ji labai retai lankydavosi ir išvis jokio dėmesio (nerodė – LRT.lt).

Bandė pasiųsti žinią?

Tačiau panašu, kad prezidentui augti dar yra kur. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Andžejus Pukšto portalui LRT.lt komentavo, kad prezidento ir pirmosios ponios apsilankymas Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose buvo simbolinis, bet nepakankamas žingsnis.

„Aš manau, kad bandoma žinią siųsti. Jie kažkiek supranta, kad Pietryčių Lietuvos regionas yra ypatingas ir svarbus. Bet žinote, vienas vizitas į mokyklą, būkime atviri, nieko neišspręs“, – sakė A. Pukšto.

Tai, kad G. Nausėdos ir pirmosios ponio Dianos Nausėdienės vizitai mokyklose buvo tam tikra žinia, patvirtino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Marijuš Antonovič.

„Tai, be abejo, turi reikšmę. Tai yra signalas. Palyginti su buvusia prezidente Dalia Grybauskaite, tai čia yra skirtumas. Ji labai retai lankydavosi ir išvis jokio dėmesio (nerodė – LRT.lt).

Tokių gestų tautinių mažumų atžvilgiu yra, rodomas jiems dėmesys, rodoma pagarba. Reikia pridėti, kad jis susitiko su Tautinių mažumų tarybos atstovais, o tai buvo labai retas atvejis prie ankstesnės prezidentės“, – kalbėjo M. Antonovič.

Jaučiasi šiek tiek įsipareigojęs toliau palaikyti šitą ryšį.

VU TSPMI politologas sakė matantis, kad dabartinis Lietuvos prezidentas bando išlaikyti santykius su šalies tautinėmis mažumomis. M. Antonovič taip pat priminė, kad 2019-ųjų gegužę vykusio antrojo prezidento rinkimų turo metu G. Nausėda sulaukė gausaus palaikymo gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose.

„Jaučiasi šiek tiek įsipareigojęs toliau palaikyti šitą ryšį“, – sakė VU TSPMI politologas.

Jis kalbėjo manantis, kad po Seimo rinkimų turėtų paaiškėti, ar tokie pirmieji G. Nausėdos žingsniai yra ilgo kelio gerinant santykius su tautinėmis bendrijomis pradžia, ar tik vienetiniai atvejai.

„Viskas paaiškės, <...> kai vėl iškils klausimai dėl tautinių mažumų įstatymo, dėl asmenvardžių rašybos. Tada ir paaiškės, kas tai yra, nes svarbi bus prezidento pozicija, ar jis palaikys, ar ne, nes D. Grybauskaitė buvo pasirengusi bet kokį veiksmą vetuoti, kuris bent kokią nuolaidą darytų tautinėms mažumos“, – komentavo M. Antonovič.

Kai kurių dalykų stinga, bet situacija gerėja

Politologas A. Pukšto komentavo tautinių bendrijų klausimu matantis vieną bendrą G. Nausėdos prezidentūros bruožą – aiškios pozicijos trūkumą. Jis svarstė, kad kai kuriais momentais atrodo, lyg bandoma imtis kažką daryti tautinių mažumų klausimu, bet kartais atrodo, lyg nedaroma nieko.

„Taip yra ne tik su tautinėmis mažumomis, bet ir kitose srityse. Aiškumo, stuburo, aiškios tapatybės man be galo trūksta“, – kalbėjo A. Pukšto

Bet prezidentas turi siųsti reguliarus signalus dėl žmogaus teisių, dėl tautinės tolerancijos, dėl tam tikros tautinės santalkos.

Visgi VDU politologas taip pat pastebėjo, kad tvirtesnių veiksmų turi imtis ir Vyriausybė, mat prezidento vaidmuo yra daugiau simbolinis, o pagrindiniai sprendimai priimami Ministrų kabinete: „Bet prezidentas turi siųsti reguliarus signalus dėl žmogaus teisių, dėl tautinės tolerancijos, dėl tam tikros tautinės santalkos. Taip pat susitikinėti su tautinėmis mažumomis, globoti tam tikrus labai svarbius renginius, kurie stiprina pilietinę visuomenę. Šito yra stokojama.“

Palyginti su D. Grybauskaite, situacija gerėja

Tačiau, kaip svarstė VDU politologas A. Pukšto, dėmesio tautinėms bendrijoms stygius nėra tik dabartinio prezidento problema. Anot jo, šiuo klausimu ne itin ką nuveikė ir buvusi prezidentė D. Grybauskaitė, o tų, kurie nuveikė, pastangos turėjo simbolinę reikšmę.

„Dalia Grybauskaitė save pozicionavo kaip politinės dešinės atstovę, o politinės dešinės atstovai kontaktų su tautinėmis bendrijomis nelaiko prioritetu“, – teigė A. Pukšto.

Kritikos šiuo klausimu buvusiai prezidentei turėjo ir M. Antonovič. Jis kalbėjo, kad anksčiau tautinių mažumų tema tarsi neegzistavo: „Jai tai buvo visiškai neįdomu.“ Tuo metu G. Nausėda, anot politologo, aiškiai nepasako, kad yra už tautinėms mažumoms aktualių klausimų sprendimą, bet yra linkęs leistis į diskusijas šiais klausimais.

„Reikėtų palaukti kitos Seimo kadencijos. Jei jis palaikys, po truputį bandoma dirbti, judėti, o jei nepalaikys, tai bus [siekiama] palaikyti kažkokį santykį ir paruošti dirvą perrinkimui“, – kalbėjo M. Antonovič.

Anot politologo, pirmiausia tikimasi, kad naujoje Seimo kadencijoje bus priimtas tautinių mažumų įstatymas, taip pat sprendimas dėl asmenvardžių rašybos, o G. Nausėda juos pasirašys. Kaip sakė M. Antonovič, prezidentas galėtų naudoti turimą autoritetą ir pradėti kalbėti, jog laikas priimti sprendimus dėl tautinių mažumų.

Tuo metu A. Pukšto prisiminė, kad prezidentų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus valdymo metais buvo tradicija reguliariai susitikinėti su Tautinių mažumų taryba, veikiančia prie Tautinių mažumų departamento.

„Ne kaži ir čia koks gestas, bet vis tiek tokia simbolika buvo svarbi. Po D. Grybauskaitės buvo tam tikras vakuumas G. Nausėdai pasireikšti, bet jis tikrai jo arba nepastebėjo, arba nenorėjo pastebėti“, – komentavo VDU politologas.

Komentuodamas tautinių bendrijų ir Lietuvos vadovų santykius, A. Pukšto sakė, kad problema dėl to yra iš tikro įsisenėjusi, o ir tikrai ne vienintelė. Apie įsisenėjusią problemą kalbėjo ir M. Antonovič: „Aš manau, kad taip. Problema tai, kad didžioji dalis politikų žino, kokios yra problemos, žino, kokių sprendimų reikėtų, bet jie yra įsivarę sau tam tikras baimes. Trūksta konkretesnių sprendimų.“

Mato problemų, kurias reikia spręsti

Portalas LRT.lt su klausimais kreipėsi į prezidento komandą. Jie nurodė, kad suprantama, jog yra nemažai darbų, kuriuos reikia nuveikti tautinių mažumų klausimais, tačiau religinė ir tautinė tolerancija buvo ir yra skiriamasis Lietuvos bruožas dar nuo kunigaikščio Gedimino laikų.

„Švietimo srityje tai yra kokybiškesnio lietuvių kalbos mokymo poreikis siekiant, kad tautinių mažumų kalbomis ugdomi mokiniai galėtų gerai išlaikyti lietuvių kalbos egzaminus ir sėkmingai studijuoti norimas specialybes, turėti plačias galimybes ateities karjerai. Šiuo metu nėra patenkintas neformalaus vaikų ugdymo poreikis.

Turime puikių pavyzdžių, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje asmenys aptarnaujami net keturiomis kalbomis. Tai gera praktika.

Turime puikių pavyzdžių, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje asmenys aptarnaujami net keturiomis kalbomis. Tai gera praktika. Tačiau nors tokie sprendimai yra naudingi tvarkantis kasdieninius, buitinius ar verslo reikalus, tačiau tai nesprendžia daugelio kitų lietuviškai nekalbančių asmenų problemų – tokių, kaip sėkminga konkurencija darbo rinkoje, visavertis dalyvavimas šalies kultūriniame bei politiniame gyvenime. Galiausiai tai riboja jų galimybes gauti visavertę informaciją“, – apie kylančias problemas raštu komentavo prezidento komanda.

Jie taip pat nurodė, kad prezidentas pats atkreipia dėmesį, kad itin svarbu, jog visos tautinės bendruomenės turėtų galimybę gauti informaciją iš kokybiškos apie Lietuvos aktualijas rašančios ir transliuojančios žiniasklaidos jų gimtąja kalba.

Anot prezidento atstovų, šalies vadovas laikosi pozicijos, kad ne lietuvių kalbos kalbinėje aplinkoje augantiems vaikams svarbu sudaryti sąlygas išmokti lietuvių kalbą lygiaverčiai su kitais Lietuvos vaikais.

Be to, G. Nausėdos atstovai nurodė, kad jis pritaria lenkiškų pavardžių su lenkiškais rašmenimis rašymui nepagrindiniame paso puslapyje: „Tačiau sprendimą dėl to turi priimti Seimas. Jame šiuo metu nėra vieningos nuomonės. Prezidentas pritartų, jog ši diskusija būtų atnaujinta ir galiausiai būtų priimtas sprendimas šiuo klausimu.“