Lietuvoje

2020.09.03 13:18

Politinės partijos apie kaimo mokyklas – jas reikia uždaryti ar leisti gyvuoti?

Mitalas iš Laisvės partijos siektų švietimo ministro portfelio
Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.09.03 13:18

Apie mokyklų tinklo pertvarką šnekama ne vienus metus. Mažas mokyklas regionuose reikia palikti ar uždaryti sudarant galimybę vaikams mokytis didesnėse mokyklose? Politinės partijos artėjant rinkimams išsakė savo požiūrį Ateities švietimo forumo surengtoje diskusijoje apie švietimą.

Dauguma partijų nenorėjo atskleisti, kas taptų jų švietimo ministru. Tai atskleidė tik Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas. Jis sakė, kad jei partija pritartų, pretenduotų į šias pareigas.

Kone sutartinai partijos kalba apie mažiausiųjų ugdymą – jiems saugiau būti ugdomiems netoli namų. O dėl pagrindinio ugdymo mokyklų ir gimnazijų mažesnėse vietovėse partijų atstovų nuomonės išsiskiria.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas mano, kad sprendimą dėl mokyklų tinklo turi priimti bendruomenės. Ši partija yra kategoriškai nusiteikusi prieš mažų mokyklų uždarymą. V. Ąžuolas sakė, kad vaikams tenka jau šeštą ryto laukti autobuso, vežančio į atokiau esančią mokyklą.

„Gaila, kad ugdymo kokybę matuojame tik balais. Turime kaimo mokyklą, kur vaikai nerūšiuojami į gerus ir blogus“, – sakė V. Ąžuolas, paklaustas, ar partijos požiūrio nekeičia tyrimai, rodantys, kad kaimo vaikų mokymosi rezultatai dažnai būna prastesni.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas mano, kad savivaldybės pačios susitvarko spręsdamos problemas ir, jei reikia, uždaro mokyklas, o „Vilniaus didieji ekspertai“ neturėtų kištis.

„Ką mes padarėme? Pakeitėme apmokėjimo sistemą, kad vaikai nebūtų prekės. Nes vaikai buvo prekės – kuo daugiau krepšelių susirinkti. Įvedėme etatinį apmokėjimą“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Darbo partija užsimojusi naikinti jungtines klases. Anot jos atstovės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, tokio žingsnio derėtų imtis, jei klasėje nėra 12–16 vaikų.

„Savo programoje pabrėžiame, kad turėtų būti sklandžiai organizuojamas pavėžėjimas“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ji pabrėžė tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Edita Tamošiūnaitė, atstovaujanti Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, pabrėžė, kad regionuose mokykla ne tik atlieka ugdymo funkciją, bet ir telkia bendruomenę.

„Noriu pabrėžti – didesnis savarankiškumas turėtų būti suteikiamas savivaldybėms“, – sakė politikė.

Anot jos, kas tinkama vienai savivaldybei, tas netinkama kitai.

Nijolė Putrienė, Liberalų sąjūdžio atstovė, įsitikinusi kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų būti ugdomi greta namų, jų nereikėtų vežioti į toliau esančias mokyklas.

„Kalbant apie gimnazijas, šio amžiaus vaikai gali pavažiuoti į atokiau esančias mokyklas. Čia jau svarbus vaiko pasirinkimas, ar jis norės labiaus tiksliuosius, ar humanitarinius mokslus mokytis“, – sakė ji.

Politikė atkreipė dėmesį, kad regione būna taip, kad greta yra dvi mokyklos tik todėl, jog viena priklauso vienai savivaldybei, o kita – kitai. Anot N. Putrienės, reikėtų stiprinti savivaldybių bendradarbiavimą, mat kartais savivaldybės tarpusavyje nesusišneka.

Laisvės partija mano, kad pirmiausia reikia atlikti nacionalinę studiją ir išsiaiškinti realią padėtį.

„Atskaitos taškas yra tas, kad mes norime ir privalome siekti, kad visos mokyklos būtų geros. Finansai yra antras siekis, po to, kai užtikriname, kad visos mokyklos geros.

Sutinku, kad mažesni vaikai gali gauti gerą išsilavinimą mažesnėse prie namų esančiose mokykloje, jei ten išties teikiamas geras išsilavinimas“, – kalbėjo Laisvės partijos atstovas V. Mitalas.

Jis pabrėžė, kad vyresniems vaikams netinkamos jungtinės klasės, galvojant apie gerą mokymosi kokybę.

Anot V. Mitalo, ministerija turėtų atlikti nacionalinę studiją, kokio mokyklų tinklo mums išties reikia. Jis pabrėžė, kad reikėtų politiškai įsipareigoti laikytis studijos rezultatų padiktuotų sprendimų.

Jei savivaldybės nepaisytų numatomų tinklo audito rezultatų, pasak V. Mitalo, būtų galima kalbėti apie nuobaudas – būtų taikomas mažesnis finansavimas.

Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Raslanas pabrėžė mokyklų savarankiškumą.

„Mokyklų bendruomenė gali spręsti absoliučią daugumą klausimų. Mes už tai, kad ir mokytojas būtų laisvesnis“, – įsitikinęs A. Raslanas. Jis pasidžiaugė, kad pedagogikos studentams skirta 300 eurų stipendija.

„Mes manone, kad pradinis ir ikimokyklinis ugdymas turėtų vykti vietoje. Renovuotos mokyklos paliekamos likimo valiai. Išėjus mokyklai iš kaimo gyvenimas pablogėja“, – pabrėžė A. Raslanas.

Jis pabrėžė, kad vyresni vaikai turi būti pavežami ne tik į pamokas, bet ir į papamokinės veiklos užsiėmimus. Jungtinės klasės, anot jo, nėra išeitis.

Anot jo, mokykla yra kultūros židinys.

Politikas sakė, kad gerai, kai kaimuose greta mokyklos įsikuria bibliotekos, teikiamos medicinos paslaugos. Politikas pabrėžė, kad, esant skaitmeninėms mokymo priemonėms, jos pasiekiamos tiek miestui, tiek kaimui.

Jurgita Šiugždinienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė, pabrėžė, kad reikėtų esamos padėties analizės. Ji pabrėžė, kad visiems vaikams turi būti prieinamos kokybiškos paslaugos, kad nebūtų atskirties tarp miesto ir kaimo vaikų.

Politikė sakė, kad mokyklos turėtų atlikti įsivertinimą.

„Jei uždarysime mokyklas, kardinaliai niekas nepasikeis. Mes manome, kad reikia tam tikro skatinimo mokykloms. Reikia rajonuose steigti tūkstantmečio gimnazijas, jos galėtų būti ugdymo pokyčių katalizatoriais“, – kalbėjo politikė.

Ji sakė, kad visi vaikai, taip pat kaimo, turi turėti galimybę dirbti su modernia technika. Įkūrus tokią mokyklą, jos baze galėtų naudotis ir kitos mokyklos.

Tokios mokyklos galėtų būti steigiamos konkurso būdu, savivaldybėms duodant tam tikrą paketą infrastruktūrai ir daugiau laisvės. Ji pabrėžė, kad turėtų būti stiprinami konkurencingi mokytojų rengimo centrai. Turėtų būti didinamas finansavimas mokslo tyrimams edukologijos srityje.

Politikė mano, kad mokyklų mažose vietovėse klausimas turėtų eiti drauge su regionų politika. J. Šiugždinienė sakė, kad ten, kur negalima palikti mokyklos, esamose patalpose galėtų kurtis kultūros centrai, tarkim, kino teatrai.

„Laisvės ir teisingumo“ atstovas Regimantas Čiupaila pabrėžė, kad klasės neišvengiamai mažės, jis mano, kad mokyklos regionuose galėtų turėti po kelis skyrius.

Anot jo, esant tokiai centrinei mokyklai, būtų sprendžiama ne tik tinklo problema, bet ir būtų galima išspręsti ir mokytojų etatinio apmokėjimo problemas – mokytojai dirbtų keliuose skyriuose. Anot jo, mokyklos galėtų apsispręsti, kuri kurios skyriumi taptų.

„Mokykla, be viso kito, yra nekilnojamasis turtas. Būtų išlaidu, neišmintinga to turto atsisakyti, kai joje yra dvi jungtinės klasės“, – sakė R. Čiupaila.

Populiariausi

Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.10.19 13:17

Po COVID-19 protrūkių Skvernelis siunčia žinią žmonėms: atėjo laikas padaryti pauzę visuomeniniame gyvenime visos savivaldybės pagal sergamumą bus suskirstytos į zonas; medikai gaus priedus

7
Valdemaras Tomaševskis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjunos rinkimų štabas

Lietuvoje

2020.10.19 12:44

Prokuratūra dėl Valinsko žodžių apie Tomaševskį pradėjo ikiteisminį tyrimą Tomaševskis: žodžius įvertins teismas; atnaujinta 17.57

5
Mokykla (asociatyvi)

Lietuvoje

2020.10.19 10:55

Didžiausi COVID-19 protrūkiai fiksuojami darželiuose, mokyklose, įmonėse ir asmeninėse šventėse per parą – 205 nauji atvejai, atnaujinta 12.20

11
Koronavirusas; ligoninė

Lietuvoje

2020.10.19 09:22

Šilutėje baiminamasi naujo COVID-19 židinio ir imamasi veiksmų: uždrausti visi renginiai, dvi mokyklos išleistos atostogų per savaitgalį šoktelėjo užsikrėtusiųjų skaičius; mero komentaras; atnaujinta 10.35

5
Išankstinis balsavimas Lūkiškių aikštėje (asociatyvi)

Lietuvoje

2020.10.19 06:33

Antrasis rinkimų turas: sostinėje rinkėjai balsuoti renkasi nuo apylinkės atsidarymo pradžios saviizoliacijoje esantys asmenys gali balsuoti specialiose vietose, atnaujinta 11.12

9
COVID-19 testavimas

Lietuvoje

2020.10.19 14:58

Razmuvienė pranešė – COVID-19 nusinešė dar tris gyvybes Veryga: neatmestina, kad Vyriausybė ims riboti konkrečias sritis; atnaujinta 16.16