Lietuvoje

2020.09.01 21:11

Monkevičius mano, kad situaciją dėl COVID-19 mokyklose bandoma dramatizuoti, o nemokamo bakalauro idėją laiko pavykusia

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.09.01 21:11

Išaušo neeilinė rugsėjo 1-oji. Kaip atrodys naujieji mokslo metai? Kokios užduotys keliamos pedagogams – ar mokyti, ar koridoriuose sekti mokinių srautus? Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Mindaugas Jackevičius kalbėjosi su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi.

– Ministre, visų pirma sveikinu su švente.

– Ačiū, aš taip pat noriu pasveikinti jus ir visą mūsų visuomenę, ypač mokinius, pedagogus, tėvelius. Mano galva, tikrai sudėtingomis aplinkybėmis pradėjome labai svarbų etapą.

– Praėjusią savaitę sakėte, kad galite atvežti japonus, prancūzus su vokiečius ir kitus užsieniečius parodyti mokyklų, esą jos labai gerai pasiruošusios pandemijai. Tačiau klausantis mokytojų nepanašu, nes jie sako, kad yra palikti vieni ir kad baiminasi COVID-19. Kaip vertinate mokyklų pasiruošimą?

– Manau, kaip ir visada. Visuomenė skirtinga ir mokyklos skirtingos, turbūt galime sutikti ir tame pačiame kolektyve įvairių mokytojų. Kiek man teko bendrauti nuo rugpjūčio pradžios su mokyklų vadovais, mačiau tą įvairovę, nes visi jaučiame tą patį nerimą, yra ir tam tikro nežinojimo, nes situacija labai greitai keičiasi. Tačiau pagrindiniai principai, kuriuos pateikė sveikatos specialistai, epidemiologai, yra gana aiškūs, turbūt nesikeičia nuo pat pandemijos pradžios. Kaip jie įgyvendinti mokyklose, situacija tikrai nėra vienoda.

Lankydamasis mokyklose ir turėjau mintyje, kad turime mokyklų, kurios įprastos ir niekuo nesiskiria nuo kitų, tačiau susitelkimas, bendruomeniškumas, darbas kartu su tėvais, gimnazistais ar moksleiviais leidžia tinkamai pasirengti ir, jeigu ne numatyti visų aplinkybių iki galo, tai pasiruošti bet kokioms aplinkybėms. Dabar matydamas, kokia situacija yra Prancūzijoje, Lenkijoje, kitose šalyse, galiu pasakyti, kad iš esmės mūsų švietimo įstaigos yra šaunuolės: ir vadyba, ir mokytojai, ir bendruomenės daugeliu atvejų yra pasiruošusios gerai.

– Premjeras, sveikindamas ir kreipdamasis į mokytojus, antradienį pasakė, kad jų svarbiausias darbas yra ugdyti mūsų vaikus, o ne rūpintis, kas ir kokiu atstumu prasilenkia koridoriuje. Tačiau iš rekomendacijų, kurias pateikėte mokykloms, atrodo, kad mokytojai turi prižiūrėti, o ir patys mokytojai sako, kad nuo šiol sėdės per pertraukas ir žiūrės, kad vaikai nesusitiktų tarpusavyje. Kurio dabar klausyti – jūsų ar premjero?

– Galima šitaip interpretuoti mokyklų misiją ir šitaip dramatizuoti situaciją.

– Mokytojai kelia klausimų.

– Pašnekinkime ir kitus mokytojus, kurie tikrai susitelkę ir puikiai supranta. Netikiu, kad yra mokytojų, kurie į mokyklą eina tik reguliuoti srautų. Aš pats mokytojas ir visą gyvenimą dirbau mokytoju arba mokyklos vadovu, arba dėstytoju ir turiu ilgametę darbo mokykloje patirtį, ir nuomonės išsiskiria, nes nuomonių įvairovė natūrali.

Einame į mokyklą ugdyti vaikų, jų sėkmė mums svarbiausia, bet šitoje situacijoje turime susitarti ir konsultuodamiesi su sveikatos specialistais galvoti, kaip reikia ugdyti vaiką kitokiomis sąlygomis, kaip turėtume užtikrinti saugumą ir taip toliau.

Žinoma, tai nelengva, tai kelia nerimą, bet tikslo niekas nepakeičia: mokykla, ikimokyklinė įstaiga, universitetas yra ugdymo įstaigos ir visur tikslas – tas pats. Aplinkybės sudėtingos, yra daug rūpesčių ir mokytojams, ir vadovams, ir mums kartu nepalikti nė vienos mokyklos be dėmesio. Šiandien negavau signalų, kad kur nors kas nors būtų labai blogai. Taip, klausimų kyla, bet į juos reaguoja steigėjai, mokykla, bendruomenė, ministerijos ir, jeigu reikės, Vyriausybė. Padėsime kiekvienai mokyklai, jeigu bus ypatinga situacija ir reikės tokios pagalbos. Šiandien mokyklos iš tikrųjų gražiai pasitinka šitą neįprastą ir ne tokią masišką šventę, yra atskiros grupės, kad būtume saugesni. Manau, tos rekomendacijos, kurios pateiktos, įgyvendinamos gana kūrybiškai.

– Pagrindinė kritika jums – kad rekomendacijos pateiktos per vėlai. Kyla klausimas: ką ministerija veikia vasarą?

– Jeigu pradėsime apie tai kalbėti, turėčiau pasakyti, kad jau nuo pavasario, nuo birželio kartu su mokyklų vadovais, pavaduotojais tarėmės, dirbome. Visos tos rekomendacijos svarstytos jau rugpjūčio 6 dieną ir aptartos, kaip praktiškai įgyvendinti. Taip, situacija dinamiška, matome, kaip keičiasi taisyklės, atsižvelgiant į aplinkybes. Matyt, daug kas gali kisti, tačiau principai išlieka tie patys.

Visada esu atviras kritikai, jeigu ką nors padarėme ne taip, iš klaidų mokomės, tačiau, mano galva, sąveika yra rimta, gera, tą visada jaučiu kalbėdamasis su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais. O jeigu kur nors suklysta, tai pasitaisysime.

– Ką pasakytumėte vyresnio amžiaus pedagogams, priklausantiems rizikos grupei? Daug mėnesių buvo kalama į galvą: likite namuose, niekur neikite, jums virusas ypač pavojingas. Vyresni mokytojai, kurių tikrai yra nemažai ir kurie priklauso rizikos grupei, eina į mokyklas ir sako, kad bijo.

– Žiūrėkime, ką sako sveikatos specialistai, epidemiologai, ir laikykimės tų reikalavimų, kurie pateikti. Rizikos grupė nėra aiškiai apibrėžta, bet yra individualių dalykų. Ne tik mokyklų darbuotojai, kurie turi lėtinių ligų, gali kreiptis į darbdavį, jis pasirūpintų, pasižiūrėtų, galbūt reikėtų pasiūlyti nuotolinį darbą. Sprendimai yra konstruojami, randami.

Kaip pilietis iš šalies matau, kad norime dramatizuoti situaciją, užuot susitelkę, labai rimtai, atsakingai pasirūpintume, kad tiek mokykloje, tiek kitose viešosiose įstaigose ir versle sąmoningai užtikrintume žmonių saugumą. Tuo rūpinamasi, yra ir įstatymų bazė, ir finansų skiriama papildomai. Manau, reikalingas bendradarbiavimas, įsiklausymas, dialogas, jį šiuo metu ir užtikriname: kiekvieną savaitę turime pasitarimą su savivaldybių, mokyklų vadovais, profsąjungomis.

– Jūs – matematikas, dirbęs matematikos mokytoju. Kaip paaiškintumėte tokį dramatiškai nesėkmingą matematikos egzaminą, kurio neišlaikė daugiau negu 32 proc. abiturientų?

– Į tai žiūriu kaip į objektyvų reiškinį. Matau tas tendencijas, kurios jau daug metų klostosi dėl gamtos mokslų, ir tai nėra situacija, kuri būtų būdinga tik Lietuvai. Kliūva ir kiti gamtos mokslai – informatika, kuri buvo ne tokia, kokia galėtų būti. Mokslams, kurie grindžiami matematika arba kuriems reikia matematikos, reikia greičiau vystyti STEAM projektus, kuriuos turime, ir tą pradėjome daryti labai greitai.

Dabartiniams abiturientams arba gimnazistams nuo rugsėjo 1 dienos numatyta tikrai daug priemonių. Yra priemonių pasižiūrėti mokytojų didaktiką, padėti perimti patirtį tų mokytojų, kurie turi daugiau patirties. Rudenį numatyta finansuoti tokį projektą, kad galėtume suteikti pagalbą mokytojams. Matydami pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatus, nieko nelaukdami galime identifikuoti mokinius, kuriems reikia pagalbos.

– Bet ir šie buvo identifikuoti prieš dvejus metus, kai buvo dešimtokai, ir specialistai sako, kad mokiniai mokykloje dykai praleido tuos metus.

– Mes ir kalbame, kad mokyklai reikia padėti, kad, matydama mokinių silpnybes ne tik matematikoje, laiku padėtų vaikams geriau rengtis, matytų atotrūkį. Apie tai ir rudens konferencijoje kalbėjome, yra specialių priemonių ir pagalba pirmiausia mokytojui ir mokyklai.

Matydami, ką per trumpiausią laiką turime pakeisti, matydami sisteminius pokyčius, galime pasirūpinti, kad Lietuvoje matematika, informatika, gamtos mokslai būtų labiau motyvuojami šiek tiek kitomis priemonėmis, padedant mokiniams įdomiai mokytis. Be šito mes niekaip negalėsime pakeisti rezultato.

– Valdantieji labai didžiuojasi nemokamomis bakalauro studijomis, tačiau pažiūrėkime, kas išėjo. Šiemet padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius, tačiau apie 4 tūkstančiai vietų liko neužpildyta, dauguma todėl, kad daug moksleivių neišlaikė matematikos egzamino. Specialistai sako, kad matematikos egzamino dažniausiai neišlaikė provincijoje, kur mokyklos silpnesnės arba negalima pasisamdyti korepetitorių. Ar teisinga tokia valstybės politika, kad už brūkšnio liko tie galbūt socialiai pažeidžiamesni mokiniai?

– Visiškai tendencingai iškreipiate vaizdą. Ne 4 tūkstančiai, o žymiai mažiau.

– Po pirmojo priėmimo etapo buvo tiek.

– Šiuo metu yra ne tik pirmas, bet ir antras etapas. Noriu pasakyti, kad pirmiausia yra neteisingi skaičiai ir dabar tie skaičiai bus kitokie. Be to, principas yra ne nemokamas bakalauras, bet apversti ydingą sistemą, kai buvo prognozuojama pagal darbo rinkos poreikius, neva ten reikės specialistų, ir tik ten buvo nemokamos vietos. Pakeitėme šitą situaciją siūlydami patiems asmenims, kurie norėtų studijuoti aukštosiose mokyklose, rinktis, o ten, kur valstybei reikia, – skatinti. Tarkime, pedagogų – tai pavyko ar nepavyko? Pavyko.

– Bet liko daugybė laisvų vietų.

– Bet ne 4 tūkstančiai, mažiau, nes pirmas priėmimas niekada nebūna taškas. Dabar, matyt, vietų liks mažiau, bet tuos pinigus mes panaudosime labai tikslingai. Tai buvo siūlymas piliečiams rinktis, o kur valstybei reikia – skatinti. Manau, pradžia yra gera. Aišku, kitais metais turėtume tartis su šakinėmis ministerijomis, kad jos irgi laiku ir efektyviau skatintų rinktis tai, ko reikia verslui, pramonei, tarkime, ta pati informatika, matematika. Kartu padėti geriau pasirengti mokiniams mokykloje – visas paketas priemonių leistų stabilizuoti situaciją ir grįžti į tą laiką, kai tarp aukštojo mokslo ir profesinio rengimo buvo tam tikra dermė.

Šiandien džiuginantis dalykas yra tai, kad į profesines mokyklas keturi tūkstančiai daugiau stojančiųjų, net pusantro tūkstančio gimnazistų renkasi modulinį mokymą profesinėse mokyklose. Tie pokyčiai, mano galva, yra labai svarbūs, kai kalbame apie piliečių galimybę mokytis.

– Prezidentūra jums nuolat reiškia kritiką ir sako, kad strateginių permainų greičiausiai imsis kitas ministras. Ar nesijaučiate nurašytas ir ar nesigailite, kad vėl bridote į šitą balą, dar kartą tapote ministru?

– Ne. Esu pakviestas dirbti Vyriausybėje, kuri turi savo programą, ir tikrai numatėme daug pokyčių, pradėjome juos įgyvendinti. Tai sisteminiai pokyčiai, orientuoti į 2030 metus: ugdymo turinio pakeitimas, įtraukties projektas, kuris išjudintas ir pakeistas, tas pats aukštasis mokslas.

Labai svarbu, kad kalbame apie tą patį, ką ir prezidentas sako, tai yra apie mokslo ankstinimą. Taigi daugeliu atvejų reformos pradėtos, bet sutinku, kad jas reikės tęsti kitam ministrui, nes mano kadencija baigiasi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.