Lietuvoje

2020.09.02 09:36

Meluoja ne skaičiai, o žmonės: statistika nepasitikime, nes jos nesuprantame ir pasiduodame manipuliacijoms

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.02 09:36

Minimalus darbo užmokestis padidėjo kone 40 proc., nors pokytis į rankas tesiekia 9 proc. Partijos reitingas smuko beveik perpus, nors iš tikrųjų sumažėjo nuo 5 iki 3 proc., o pokytis gali būti statistiškai nereikšmingas. Ekspertai sako, kad skaičiai nemeluoja, tačiau meluoti gali žmonės, kurie juos interpretuoja. 

Garsus JAV rašytojas Markas Twainas dar 19 a. mėgo vartoti frazę (klaidingai priskiriamą jam), kuri neretai minima iki šių dienų: „Egzistuoja trys melo rūšys: melas, įžūlus melas ir statistika.“ Kiek vėliau savo nuomonę apie statistiką yra išreiškęs Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis – jis teigė tikintis tik ta statistika, kurią pats išgalvojo.

Išties, skaičių žiniasklaidoje, iš politikų, ekspertų lūpų išgirstame labai daug: vidutinis šalies atlyginimas kilo iki 1 381 euro, šalyje pasiektas rekordinis nedarbas, Lietuvos BVP antrą ketvirtį smuko 5,5 proc., partijos reitingas šoktelėjo ir t. t.

Ar visada galime pasikliauti skaičiais ir ar mokame juos interpretuoti? Pavyzdžiui, Registrų centras skelbia, kad, 2019 m. sausio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti 3,03 mln. gyventojų, o Statistikos departamento duomenimis, nuolatinių gyventojų 2019 m. Lietuvoje buvo 2,79 mln.

Kuo tikėti ir kas meluoja? Nemeluoja nė vieni, bet minimų įstaigų nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičiavimo metodika skiriasi, todėl skiriasi ir duomenys.

LRT.lt domisi, kaip nepasiklysti skaičių miške ir netapti už virvučių tampomomis marionetėmis.

Minimalus darbo užmokestis augo net 40 proc.!

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis pažymi, kad statistika nemeluoja, tačiau tai sąmoningai arba atsitiktinai gali daryti ją interpretuojantis asmuo.

Pavyzdžiui, 2019 metais Europos Sąjungos šalių kontekste pagal minimalų darbo užmokestį Lietuva šoktelėjo iš priešpaskutinės vietos net per 8 pozicijas, o minimalus atlyginimas popieriuje nuo 400 eurų 2018 m. didėjo iki 555 eurų 2019 m.

Šiuo atveju valdantieji gali teigti, kad per metus minimalų atlyginimą padidino net 38 proc., o mažai pokyčiais mokesčių sistemoje besidomintys asmenys gali tuo ir patikėti.

Tačiau tikroji tiesa yra kitokia – atlyginimai į rankas per metus padidėjo ne 38 proc., o 9,4 proc. (vietoj 361 euro 2018 m. iki 395 eurų 2019 m.). Toks didelis atlyginimų popieriuje skirtumas įvyko todėl, kad 2019 m. įsigaliojus mokesčių reformai darbuotojo ir darbdavio mokesčiai buvo sujungti ir skaičiuojami nuo padidėjusio darbuotojo darbo užmokesčio.

Apgauti gali ir akys

Būdų, kaip galima manipuliuoti statistika, yra ir daugiau. Pateiksime keletą pavyzdžių, su kuriais kada nors galėjote susidurti ir jūs.

Pavyzdžiui, 2001 metais tuometis JAV prezidentas George`as W. Bushas pasirašė mokesčių reformos aktą (angl. EGTRRA), kuris lėmė, kad aukščiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas buvo sumažintas nuo 39,6 iki 35 proc. 2012 m., kai imta kalbėti apie šios mokesčių lengvatos panaikinimą, „Fox News“ tiesioginiame eteryje pasirodė grafikas, kaip 2013 m. atrodytų aukščiausias pajamų mokesčio tarifas, jei būtų panaikintos dar G. W. Busho kadencijos metu priimtos lengvatos.

Tyčia ar ne, bet grafikų atvaizdavimas buvo pasirinktas ne nuo nulio. Tokiu atveju atrodo, kad grįžimas prie senojo tarifo būtų katastrofiškas, kadangi vaizduojami grafikų dydžiai stipriai skiriasi, nors realus pokytis siekia 4,6 proc. Šalia taip pat galite matyti, kaip atrodytų grafikas, jei reikšmės būtų pateiktos nuo nulio.

Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kurį galima išvysti įvairiuose tyrimuose ir žiniasklaidos tekstuose, – sudėjus atsakymų procentus gaunama didesnė negu 100 proc. reikšmė.

Pavyzdžiui, įsivaizduokite klausimą ir galimus atsakymo variantus.

Ką valgote pusryčiams?

A Kiaušinius

B Košę

C Sausus pusryčius

D Sumuštinį

Tarkime, apklausoje dalyvavo 1 000 žmonių, o pasirinkti buvo galima net keletą variantų. 800 žmonių atsakė, kad pusryčiams valgo sumuštinį, 600 žmonių pažymėjo, kad valgo košę, 400 – kiaušinius, 100 – sausus pusryčius.

Jeigu apibendrinant duomenis būtų sakoma, kad net 80 proc. apklaustųjų pusryčiams valgo sumuštinį, o kiti apklausos rezultatai būtų neminimi ir neatkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo galėjo pasirinkti net kelis atsakymo variantus, tai galėtų būti bandymas manipuliuoti statistika. Rezultatą matantys žmonės manytų, kad kitiems trims atsakymo variantams teko likę 20 proc.

Skaičiai be konteksto realybės neparodo

Bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas atkreipia dėmesį, kad neretai viešojoje erdvėje pateikiami tik skaičiai neaiškinant konteksto, todėl atsiranda vietos manipuliacijoms.

„Pavyzdžiui, pastaruoju metu vis būdavo atsigręžiama į JAV ir rodoma, kaip ten išaugo nedarbo lygis, o Lietuvoje jis taip greitai neaugo. Galima paimti faktus ir neišmanant konteksto atrodys, kad Lietuvoje nedarbas išties tiek daug neaugo, kiek JAV. Tačiau retas įvertina, kad JAV ir Lietuvoje darbo santykių sistema labai skiriasi. JAV labai lengva atleisti žmogų ir jį įdarbinti, o Lietuvoje įdarbinti ir atleisti – sunku. Nevertiname konteksto. Skaičiai gali būti teisingi, tačiau be konteksto jie gali neparodyti realybės“, – mano I. Zokas.

Kitas pavyzdys: turbūt daugeliui yra tekę girdėti, kokie esą dideli atlyginimai užsienyje. „Pažiūrėkite, kaip ispanai gerai gyvena. Ten minimalus darbo užmokestis siekia 1 050 eurų popieriuje, o Lietuvoje kone perpus mažiau – 607 eurus.“ Panašių palyginimų, kokio dydžio atlyginimai vyrauja kitose šalyse, galima rasti daug, o manipuliuoti tokiais duomenimis nėra sudėtinga.

Tačiau nereikia pamiršti, kad lyginant atlyginimus šalyse A ir B vertėtų atkreipti dėmesį ir į valstybių kontekstą. Kokios kainos vyrauja, kiek prekių ir paslaugų žmogus už savo atlyginimą gali įsigyti.

2019 m. Eurostato duomenimis, faktinis prekių ir paslaugų vartojimas (atsižvelgus į kainų skirtumus) Lietuvoje siekė 90 proc. ES vidurkio. Lygiai toks pat jis buvo Ispanijoje. Vadinasi, statistinis ispanas ir lietuvis už atlyginimą gali įsigyti tokį pat kiekį prekių ir paslaugų, nors atlyginimai Ispanijoje yra didesni.

Interpretuoti skaičius reikia atsargiai

Politologas M. Jastramskis teigia, kad statistika Lietuvoje pasitikėti galima, tačiau visada reikia atskirti du dalykus – pačius skaičius ir tai, ką jie rodo apie realybę.

„Jeigu kalbame apie pačius skaičius, kiek žmonių pasitiki Seimu, kiek žmonių balsuotų už tam tikrą kandidatą prezidento rinkimuose, koks yra nedarbo lygis, kiek paaugo BVP, šiais skaičiais mes tikrai galime pasitikėti, kadangi Lietuva yra demokratinė valstybė. Nėra pagrindo manyti, kad kas nors tuos skaičius klastoja. Kitas aspektas, kuris labai svarbus, – kiek skaičiai atspindi realybę“, – sako M. Jastramskis.

Jo teigimu, būna atvejų, kai skaičiai nebūtinai atspindi realybę, todėl juos interpretuoti reikia atsargiai. Pavyzdžiui, labai dažnai viešojoje erdvėje kalbama apie vidutinį atlyginimą. Kai skelbiama, kiek šalyje paaugo vidutinis darbo užmokestis, žmonės puola baksnoti pirštu, kad tai melas. M. Jastramskio teigimu, toks nuogąstavimas yra visiškai pagrįstas, nes atlyginimų vidurkis gali būti labai iškreiptas.

„Jeigu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 700 eurų, tai gali būti, kad visi tiek ir uždirba, skaičius atspindi tikrąją situaciją. Tačiau gali būti ir taip, kad vieni uždirba tik 1 eurą, o kiti – po 10 tūkstančių, todėl vidurkis šiuo atveju realybę atspindės mažiau. Geresnės praktikos pavyzdys būtų pateikti medianą arba kvartilius, tai labiau atspindėtų realybę“, – sako politologas.

Būtina didinti statistinį raštingumą

LRT.lt kalbinti ekspertai išskiria ir pagrindines klaidas, kurias Lietuvoje daro žmonės, interpretuodami duomenis. Tiek M. Jastramskis, tiek I. Zokas pabrėžia, kad bene dažniausiai pasitaikanti klaida kalbant apie sociologinių tyrimų statistinius duomenis – neatsižvelgiama į paklaidą.

„Įsivaizduokime, kad reprezentatyvi apklausa parodė, jog partijos reitingas padidėjo 0,5 proc. Tuomet ateina koks žurnalistas ar politologas ir komentuoja tą 0,5 proc. padidėjimą, kurio nėra. Toks padidėjimas patenka į paklaidos ribas. Tai tas pats, kas pasakyti, kad rungtynės baigėsi lygiosiomis, bet komanda A laimėjo, nes pirmoji įmetė taškus.

Kitas dalykas, kai mes apklausiame 1 000 žmonių ir pateikiame rezultatus, manoma, kad tai parodo tikrąjį rezultatą. Tačiau ta apklausa parodo tik apytikslį rezultatą. Tai yra kaina, kurią mes mokame, jei apklausiame 1 000 žmonių ir darome apibendrinimą apie visą Lietuvą“, – sako politologas M. Jastramskis.

Jam antrindamas I. Zokas teigia, kad neretai, jei partijos reitingas smuko nuo 5 iki 3 proc., toks sumažėjimas statistiškai nebūtinai yra reikšmingas, tačiau duomenų pokytį interpretuojantys asmenys gali sakyti, jog partijos reitingas sumažėjo kone perpus: „Toks pasakymas gali atrodyti efektingai, tačiau interpretuojant korektiškai pokytis yra statistiškai nereikšmingas.“

Politologas M. Jastramskis atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvairios politinės grupės savo interneto svetainėse atlieka apklausas ir jų duomenis pateikia kaip visos visuomenės bendrą nuomonę, tačiau tai nėra reprezentatyvu.

„Ne toks ir senas pavyzdys Lietuvoje, kai viena iš šalyje veikiančių tradicinių partijų pasiėmė vieno garbaus leidinio darytą apklausą ir rodė, kokie ten gauti rezultatai. Tai yra pavyzdys, kaip skaičiais manipuliuoja politikai“, – sako politologas.

Jo teigimu, mokykloje mažai dėmesio skiriama statistikai, todėl mažai žinome ir apie pagrindinius jos principus, pasiduodame manipuliacijoms. Kad to išvengtume, M. Jastramskis pataria stiprinti statistikos žinias, nes klaidingas skaičių interpretavimas gali lemti ir klaidingą pasaulio suvokimą.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt