Lietuvoje

2015.12.21 11:35

Afrikinis kiaulių maras: kaip sumažėjo šernų populiacija

LRT.lt2015.12.21 11:35

Per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje sumedžiota beveik 28 tūkst. šernų, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas. Pasak jo, pirmenybė, medžiojant šiuos žvėris, teikiama patelėms, kurių per šių metų rugsėjį ir spalį sumedžiota daugiau nei 2 tūkst.

Šernų populiaciją Lietuvoje mažinti prireikė dėl prieš porą metų šalį užgriuvusio afrikinio kiaulių maro (AKM). Numatyta, kad šernų populiacija turi sumažėti iki 0,5 šerno kvadratiniame medžioklės ploto kilometre. Numatytas gyvūnų tankumas reiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje šernų populiacija turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų. Šį tikslą Lietuva numatė pasiekti iki 2017 m. balandžio 15 d.

Užsikrėtusių šernų – 105 Lietuvos vietose

VMVT specialisto teigimu, AKM užkratas iki šiol rastas 105 laukinės faunos vietose, užkratas nustatytas 125 šernams: 56 iš jų buvo nugaišę gyvūnai, 69 – sumedžioti.

„Paskutiniai atvejai užfiksuoti Molėtuose, Kaune, Kėdainių rajone. Šiose vietose jau buvo aptiktas AKM, tačiau užkratas šiose vietovėse vėl fiksuojamas. Daugiausia AKM ir juo užsikrėtusių žvėrių randama Kupiškyje, Rokiškyje, Varėnoje, Ignalinoje“, – teigia P. Bušauskas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius sumedžiota beveik 28 tūkst. šernų. 2015 m. rugsėjį jaunesnių nei 24 mėn. šernų patelių sumedžiota 577, spalį – 841, vyresnių nei 24 mėn. – atitinkamai 315 ir 615.

Prioritetas – šernų patelėms

Anot P. Bušausko, šiuo metu tikslios statistikos apie šernų populiaciją stinga. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje iki jauniklių atsivedimo buvo suskaičiuojama apytiksliai 30 tūkst. šernų. Įvertinus kasmetinį prieauglį, būtų galima manyti, kad šiuo metu skaičius dvigubai didesnis.

„Palikuonys, jei populiacija nebus mažinama, gali užsikrėsti AKM. Todėl, mažinant šernų populiaciją, prioritetas teikiamas patelėms.

Nors šerno patelė lytiškai subręsta dvejų metų, turėdamos galimybę gerai maitintis, 8–10 mėn. patelės jau gali atsivesti jauniklių. Todėl išmokos, mokamos už sumedžiotas 12–24 mėn. pateles, siekia 50 eurų, o už sumedžiotas pateles, kurioms daugiau nei 24 mėn., – 100 eurų“, – aiškina VMVT specialistas.

Pasak pašnekovo, medžiotojai šiuo metu yra pateikę daugiau nei 500 prašymų gauti kompensaciją už sumedžiotas šernų pateles.

„Buvo manoma, kad medžiotojai bus abejingi, tačiau 500 paraiškų vien dėl patelių – tikrai geras rezultatas“, – pažymi P. Bušauskas.

Medžiotojų pareigos

Aplinkos ministerija, siekdama reguliuoti šernų populiaciją, įpareigojo medžioklės plotų naudotojus teikti ataskaitas apie praėjusį mėnesį sumedžiotus šernus. Informaciją medžiotojai privalo teikti tam tikro regiono Aplinkos apsaugos departamentui, medžioklės plotų naudotojui išdavusiam leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Siekiant reguliuoti šernų populiaciją, šernų viliojimų vietų skaičius sumažintas iki ne daugiau kaip 10 kiekviename medžioklės ploto vienete (10 kvadratinių kilometrų). Vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudojamo natūralaus pašaro ar masalo kiekis neturi viršyti 100 kg.

Kad mėginiai būtų ištiriami operatyviau, medžiotojams, medžiojantiems užkrėstose teritorijose, sudaryta galimybė patiems pristatyti mėginius į teritorinį VMVT padalinį arba tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.

Radę nugaišusį šerną, medžiotojai turi nedelsdami informuoti VMVT. Medžioklės ploto vieneto dalyje, kurioje buvo nustatytas AKM (ne mažesniu kaip 3 km spinduliu), kartą per savaitę medžiotojai kartu su VMVT teritorinio padalinio pareigūnu turi organizuoti nugaišusių šernų paiešką.

Populiariausi