Lietuvoje

2020.09.01 07:20

Veryga pripažįsta, kad rekomendacijos dėl mokslo metų pateiktos per vėlai – kalta nuolat besikeičianti COVID-19 situacija

didėja COVID-19 skeptikų gretos
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.09.01 07:20

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga LRT RADIJUI sako, kad siekiama kuo ilgiau išlaikyti mokymosi procesą mokyklose, mat jis svarbus tiek moksleivių ugdymui, tiek ir jaunų žmonių galimybe likti darbo rinkoje. Anot jo, perėjimas prie nuotolinio mokymosi vyktų tik tada, jei koronaviruso situacija taptų sudėtinga.

Ministras sako nerimaujantis ir dėl didėjančio jaunų žmonių įsitraukimo į sąmokslo teorijas, nukreiptas prieš vakcinas bei tikina, kad medikų mobingo problema nėra ir nebus pamiršta.

Galvoja apie termovizorių įdiegimą

Rugsėjo 1-oji šalies mokyklose bus kitokia, nei įprasta. Koronavirusas, rodos, baugina ne tik mokyklos vadovus ir mokytojus, bet ir moksleivių tėvus. Nuogąstaujama dėl tinkamo higienos reikalavimų užtikrinimo mokyklose.

Ne paslaptis, kad neretai švietimo įstaigose vaikams nepakanka kriauklių, jei visi nori nusiplauti rankas. Nuogąstaujama ir dėl galimo viešai paliekamo dezinfekcinio skysčio, mat pradinių klasių mokinys gali sugalvoti jo atsigerti ar tiesiog netyčia taip pasielgti. Taip pat neišspręstas sportavimo vienoje patalpoje klausimas.

Nebūtina juk pastatyti dezinfekcinio skysčio butelį su pompa. Yra įvairių dozatorių, iš kurių tikrai neatsigersi.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako nesijaučiantis ramus, kad mokslo metai prasideda klasėse, tačiau ir pripažįsta, kad nuotolinis mokymasis niekaip negali prilygti „tikram ir realiam kontaktui“.

„Kažkiek gali būti to nuotolinio mokymo, tačiau jis negali būti šimtaprocentinis, – įsitikinęs A. Veryga. – Visos dėl koronaviruso kylančios problemos mokyklose yra išsprendžiamos. Nebūtina juk pastatyti dezinfekcinio skysčio butelį su pompa. Yra įvairių dozatorių, iš kurių tikrai neatsigersi. Tiesiog reikia ieškoti sprendimų. Jei virusas užsibus ilgiau ir daugės pandeminių situacijų, tai atsiras ir sprendimai.“

Anot ministro, mokyklų vadovai nuogąstauja, kad nespės įgyvendinti visų saugumo reikalavimų įstaigose. Mokyklų direktoriai taip pat esą įsitikinę, kad pamatuoti mokinių temperatūrą yra neįmanoma, tačiau „kuomet išgirdo apie termovizorius, kuriuos galima pastatyti ir realiu laiku stebėti (moksleivių ir darbuotojų temperatūrą – LRT.lt), tai kai kas labai susidomėjo“.

Rekomendacijų sąrašas gali ilgėti

A. Veryga pripažįsta, kad rekomendacijos, kaip turėtų vykti mokymosi procesas mokyklose, buvo paskelbtos per vėlai, tačiau teisinasi nuolat besikeičiančia koronaviruso situacija šalyje. Anot jo, galima iš anksto pasiruošti keliolika scenarijų, tačiau vis tiek bus neaišku, kada kurio reikės laikytis atėjus laikui.

„Dabar, kada ta situacija darosi labiau prognozuojama, rekomendacijos darosi tikslesnės, jos labiau atitinka realijas. Deja, reikia priprasti prie to, kad keičiantis situacijai, mes neturėsime mėnesių, kada galėsime reaguoti į ją. Reikia suprasti ir tai, kad esamos rekomendacijos nėra baigtinis sąrašas. Jeigu keisis situacija ir ji drastiškai blogės, gali atsirasti naujų sprendimų. Yra padėliota įvairių variantų. Kuomet yra sakoma, kad neaišku, kaip čia viskas vyktų, nėra tiesa.

Įstaigoms nereikia daug žinoti. Reikia žinoti, kad atsiradus nustatytam atvejui, reikės informuoti nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Jis atliks tyrimą ir pasakys kaip ką toliau daryti. Reaguoti turės miestai, o jeigu reikės – ir Vyriausybė. Jeigu kokiame mieste, pavyzdžiui, iš 20 mokyklų staiga pusė pradeda neveikti, tai miestui reikės tam tikro lankstumo prisitaikyti, mobilizuoti mokytojus, kurie nėra užsikrėtę“, – galimų scenarijų veikimo būdus komentuoja sveikatos apsaugos ministras.

Pavasarį vyresnio amžiaus gyventojai, o tarp jų ir pedagogai, buvo įspėti vengti kontaktų su vaikais ir anūkais, mat tai gali būti rizikinga jų sveikatai. Dabar vyresnio amžiaus mokytojai jaučiasi pasimetę, mat išvengti kontakto su moksleiviais tiesiog negalės.

Jeigu ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, labai daug jaunų žmonių iš tos darbo rinkos tiesiog iškrenta.

A. Veryga sako keičiantis šią rekomendaciją, mat apie virusą pavasarį dar nebuvo žinoma tiek, kiek dabar. „Dabar žinojimo yra daugiau, tad ir tos rekomendacijos yra tikslesnės, aiškesnės ir yra mažiau dvejonių, – teigia jis. – Nebus įmanoma išvengti kontaktų. Turime dirbti, turime saugotis. Dėl to ir yra sudėlioti reikalavimai, kriterijai ir rekomendacijos.“

Vadina sąmokslo teorijomis

Pasigirsta kalbų, kad mokymosi procesas mokyklose tevyks iki Seimo rinkimų, mat nenorima pykdyti rinkėjų. Po rinkimų, esą, turėtų būti pereinama prie nuotolinio mokymosi. A. Veryga tikina apie tokius planus nieko nežinantis ir tokių kalbų net negirdėjęs.

Nuotolinis ugdymas neatstoja to tikrojo ugdymo, kuris vyksta realiai klasėse. Negalima be galo ir krašto rizikuoti vaikų ugdymo rezultatais.

„Tokio plano nei matęs, nei girdėjęs esu. Manau, kad čia dar viena sąmokslo teorija. Visų noras yra kaip galima ilgiau išlaikyti, kad ir kokia bebūtų sudėtinga situacija, tikrą, kontaktinį, nenuotolinį mokymą. Tai susiję su jauno amžiaus žmonių galimybe būti darbo rinkoje. Jeigu ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, labai daug jaunų žmonių iš tos darbo rinkos tiesiog iškrenta.

Ekspertai taip pat sutinka, kad ir vaikams nuotolinis mokymas yra nuostolingas. Dėl ugdymo. Nuotolinis ugdymas neatstoja to tikrojo ugdymo, kuris vyksta realiai klasėse. Negalima be galo ir krašto rizikuoti vaikų ugdymo rezultatais“, – tikina A. Veryga.

Mobingo problemos nepamiršo

Lietuva pagal europinę sutartį turėtų gauti milijoną aštuonis šimtus tūkstančių vakcinų nuo COVID-19. Anot sveikatos apsaugos ministro, dar nėra žinoma, ar vakcina bus saugi ir efektyvi, mat dar tebevyksta klinikiniai tyrimai. Kol kas tik vienas tiekėjas paskelbė apie vakciną, tačiau, anot A. Verygos, tiekėjų gali atsirasti ir daugiau.

Matau, kiek jaunų žmonių pasiduoda toms, vadinamoms, antivakcininėms idėjoms ir įvairioms sąmokslo teorijoms. Bus iššūkis įtikinti žmones skiepytis.

Ministras taip pat ramina visus tuos, kurie nuogąstauja, kad vakcinų neužteks visiems norintiesiems pasiskiepyti. „Duok Dieve, kad išskiepytumėme visas tas (vakcinas – LRT.lt), kurias gausime. Žiūrint į visuomenės nuotaikas, gali būti visaip – matau, kiek jaunų žmonių pasiduoda toms, vadinamoms, antivakcininėms idėjoms ir įvairioms sąmokslo teorijoms. Bus iššūkis įtikinti žmones skiepytis, – neabejoja A. Veryga. – Bus žmonių, kurie grūsis prie durų, tačiau bus ir tokių, kuriuos reikės paraginti pasiskiepyti.“

Kuomet šita situacija išsispręs, aš tikrai neabejoju, kad mes grįšime prie labiau dvasinių dalykų, kurie yra neabejotinai labai svarbūs sistemai.

Greitai bus metai, kuomet ligoninėje dirbęs medikas nusižudė dėl mobingo. Sveikatos apsaugos ministras pripažįsta, kad ši skaudi problema ir jos sprendimo būdai buvo užgožti koronaviruso pandemijos klausimais. Anot jo, buvo parengta darbo grupė, pateikta siūlymų ir rekomendacijų, tačiau „jų niekas neišgirdo ir niekas apie tai nekalbėjo“.

„Tos istorijos, kurios buvo gydymo įstaigose, tarsi nublanko. Tačiau aš manau, kad jos tikrai grįš. Dabar buvo tokie išgyvenimo dalykai, kaip apsisaugoti, kaip neužsikrėsti. Kuomet šita situacija išsispręs, aš tikrai neabejoju, kad mes grįšime prie labiau dvasinių dalykų, kurie yra neabejotinai labai svarbūs sistemai“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.