Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai tarptautinę kovos su korupcija dieną 15min.lt teigė, kad šiuo metu tiriama apie 160 korupcinių bylų. Kalbos, kad pradėti tyrimai subliūkšta teismuose, taip pat nedaug vertos. Statistika rodo, kad teismus pasiekia apie 80 proc. tyrimų. Panaši dalis bylų teismuose baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.
Šiais metais pradėta didžiulė farmacininkų ir medikų byla. Joje figūruoja 11 farmacijos bendrovių ir 30 medikų. Pasak STT pareigūnų, tyrimai rodo, kad keičiasi visuomenės požiūris į korupciją. Nuolatos auga skaičius žmonių, kurie kyšių neduoda, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams.
Dėmesys gydymo įstaigoms
STT kiekvienais metais pradeda apie 70 tyrimų. Didžioji jų dalis baigiasi teismuose apkaltinamaisiais nuosprendžiais.
2015 metais vienas didžiausių ikiteisminių tyrimų, kurį pradėjo STT, – farmacininkų ir medikų byla. STT duomenimis, 11 farmacijos įmonės atstovų buvo susitarę su savo aptarnaujamų daugiau kaip 30 Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti brangius jų įmonės produktus ir nesiūlytų konkuruojančių įmonių platinamos panašios pagal sudėtį farmacinės produkcijos. Gydytojams papirkti vien per 2014 metus kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 0,5 mln. litų (apie 145 000 eurų).
Ne tik siūlomi pinigai, bet ir materialios dovanos, paslaugos už neva kokybiškesnį gydymą ar geresnį būtinų paslaugų prieinamumą yra kyšis. Jei gydytojas dirba valstybės ar savivaldybės įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje), „dovana po operacijos“ yra laikoma kyšiu. Dovana yra privataus asmens gyvenimo faktas – perduodama kitam asmeniui kokia nors proga, nenorint gauti naudos, o kyšis yra neteisėtas atlygis už kažką (veiksmą ar neveikimą tarnyboje).
Visuomenės požiūris į korupciją keičiasi
Pasak STT atstovų, visuomenės pakantumą korupcijai galime stebėti ir vertinti iš sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“. 2001 m. 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad kyšių neduoda, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams. 2014 m. Tokių buvo jau 24 proc.
Per 10 metų ženkliai sumažėjo verslininkų, kurie pateisina korupciją versle. Priežastį „tai sutrumpina administracinių procedūrų laiką“ mininčių respondentų skaičius krito nuo 50 iki 27 proc., tų kurie mano, kad tai „sutepa“ neefektyviai veikiančius valstybinius mechanizmus, sumažėjo nuo 41 iki 24 proc.
Remiantis 2015 m. Ekonominės laisvės indeksu, kurio viena iš dalių yra laisvė nuo korupcijos, Lietuva užima 15 vietą tarp 178 valstybių, o jos laisvės nuo korupcijos indeksas šiais metais pakilo nuo 49 iki 57 balų, ir šis rodiklis yra geriausias nuo 1996 metų.
Remiantis Lietuvos korupcijos žemėlapio 2014 m. duomenimis, mažėja verslininkų, turėjusių korupcinę patirtį, dalis. Per 2014 metus kyšius yra mokėję 6 proc. sociologiniame tyrime dalyvavusių verslininkų. Tai yra geriausias rezultatas nuo 2001 m. (tuomet tokių verslininkų buvo net 26 proc.).
Pastebima tendencija, kad auga verslo neigiamas požiūris į korupciją, be to, mažėja įmonių vadovų, kurie mano, kad norint sutvarkyti reikalus, tenka „primokėti“ (taip manančių 2014 m. buvo 13 proc. mažiau nei 2011 m.).
Padeda žurnalistiniai tyrimai
STT atstovai pastebėjo, kad kovoje su korupcija labai padeda žiniasklaida. Pasak jų, žurnalistų tiriamieji straipsniai neabejotinai padeda ne tik STT, bet ir kiekvienai teisėsaugos institucijai atskleisti ir išnagrinėti problemas.
Kaip tikrai gerą žiniasklaidos pateiktą informaciją STT paminėjo 15min.lt tyrimą apie Vilniaus miesto savivaldybės įmonės ,,Start Vilnius“ aferas, kuomet vienas iš Vilniaus miesto nekilnojamojo turto įmonės vadovų galėjo neteisėtai įgyti teisę į didelės vertės Vilniaus mieste esantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus).
Dėl publikuoto straipsnio į STT su pareiškimu kreipėsi Vilniaus miesto meras, o STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir svetimo turto iššvaistymo.
