Lietuvoje

2020.08.31 05:30

Graužinienė – apie garsųjį „tuti tuti“, samdytus politikus ir parlamentarų vyrišką ego

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.08.31 05:30

Viešumo kaina. Taip sulauktą kritiką, kartais primenančią patyčias, dabar vadina buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kaip interviu portalui LRT.lt sako ji, klaida tariant žodį „konstitucingumas“ tapo pirmuoju memu apie politikus ir labai stipriai paveikė. L. Graužinienė atvirauja, kad jai einant Seimo vadovo pareigas prasimušdavo ir kolegų vyrų ego.

L. Graužinienė Seime dirbo tris kadencijas – nuo 2004-ųjų iki 2016 metų. 2013 metais, kai Vilniaus apygardos teismas vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje kaltais pripažino tris tuomečius partijos narius, iš Seimo pirmininko pareigų atsistatydino Vydas Gedvilas. Tada Seimo pirmininke buvo išrinkta tuometė Darbo partijos narė L. Graužinienė. Šias pareigas ji ėjo iki kadencijos pabaigos.

2020-ieji – Seimo rinkimų metai. Todėl, artėjant vienam svarbiausių politinių įvykių, portalas LRT.lt publikuoja interviu ciklą, kuriame – pokalbiai su Lietuvos Seimo pirmininkais, pareigas ėjusiais nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

– Seimo pirmininke tapote iš pareigų atsistatydinus V. Gedvilui. Ar galėtumėte prisiminti tą laiką? Buvo sudėtinga perimti darbus?

– Taip, buvo labai trumpas laikotarpis apsispręsti, labai trumpas laikotarpis perimti visą darbą, kai Seimas suteikė tokį pasitikėjimą ir buvau išrinkta pirmininke. Tos dienos buvo įtemptos ir laiko pasirengti darbui tikrai nebuvo, reikėjo viską daryti greitai. Juo labiau kad buvo suplanuota ir suderinta Vydo komandiruotė į renginį Gruzijoje. Turėjau greitai jį pakeisti ir įsilieti į ritmą nestabtelėjusi.

Pradžioje viskas vyko gana sklandžiai, mes su Vydu draugiškai vienas perdavėme, o kitas perėmėme tas pareigas, toliau dirbome kartu. Seimo darbe galbūt nebuvo tokio didelio pokyčių pajautimo, nes išliko tęstinumas.

– Jūsų kandidatūrai į Seimo pirmininko pareigas pritarė 77 parlamentarai, Eugenijaus Gentvilo kandidatūrą tada palaikė 39 Seimo nariai. Jautėte Seimo narių – pozicijos ir opozicijos – palaikymą?

– Tai buvo ganėtinai sunki diena Seime, kadangi daug kas nesuprato, kodėl vyksta toks greitas ir staigus pasikeitimas. Be abejo, buvo visokių nuotaikų ir nuomonių, bet turiu pasakyti, kad tie 77 balsai buvo ne tik iš pozicijos – tikrai žinau, kad keletas balsų buvo ir iš opozicijos.

Labai džiaugiuosi, kad kolega (E. Gentvilas – LRT.lt) iškėlė kaip alternatyvą savo kandidatūrą, nes nereikėjo balsuoti dėl manęs vienos ir Seimas turėjo pasirinkimą, kaip dažnai nebūna.

Vyriškas solidarumas prieš moterišką vadovavimą kartais prasimuša ir tai jaučiasi.

– Seimo nare dirbote nuo 2004-ųjų iki 2016-ųjų – 12 metų. Kaip keitėsi Seimas per tuos metus ir kaip atsimenate tą kadenciją, kai buvote Seimo pirmininkė? Kokie santykiai tada vyravo Seime?

– Buvau tris kadencijas ir kiekviena kadencija buvo tikrai skirtinga. Pirma kadencija buvo nelengva, ypač pirmieji metai, nes iš karto patekau į aukščiausią politinį lygmenį, teko dalyvauti politinėse tarybose. Kadangi buvau frakcijos vadovė, turėjau dirbti ne tik su Seimu, bet ir su Vyriausybe, su premjeru Algirdu Brazausku. Išliko daug gyvenimo pamokų, supratau, kas yra politika. Galbūt labai greitai supratau, kas yra ta politika.

Antrą kadenciją, kai buvau Seime, buvo ekonomikos krizė. Buvo sunkūs procesai, drastiški mažinimai, karpymai, pensijų atėmimai. Mes, kaip opozicija, tikrai daug oponavome ir sakėme, kad reikia rinktis kitą kelią, na, bet valdantieji visada turi savo sprendimus.

Trečia kadencija daugiau asocijuojasi su Seimo pirmininkės darbu. Visą kitą laiką dirbau Audito komitete, labai džiaugiuosi, kad jame dirbau, nes kartu su Valstybės kontrole bendromis jėgomis galėjome siekti, kad lėšos, pinigai, kuriuos taip sunkiai surenka į valstybės biudžetą, būtų naudojami tikslingai. Prisidėjau ta linkme ir profesinėmis žiniomis, kurių turiu kaip auditorė.

Iš Seimo pirmininkės darbo, aišku, išliko labai geri ir šilti prisiminimai – startas užsienio politikoje, Lietuvos pirmininkavimo momentai Europos Sąjungos Taryboje. Buvo labai daug renginių parlamente, buvo labai gera proga susipažinti su visų parlamentų pirmininkais. Ta nuoširdi draugystė ir pažintis išliko iki pat kadencijos pabaigos. Tuo labai džiaugiuosi.

– Baigusi kadenciją kaip svarbiausius kadencijos darbus įvardijote tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, šauktinių grąžinimą, socialinės reformos įstatymus. Sakėte, kad ši Seimo kadencija buvo politiškai stipri, svarbiausiais Lietuvai klausimais vieningai priėmusi bendrus sprendimus. Seimas tada buvo vieningas?

– Ir šiandien galiu pasidžiaugti, kad svarbiausiais klausimais, kuriuos reikėjo priimti valstybėje, tarėmės, kartu dirbome ir pozicija, ir opozicija – nebuvo oponavimo tik dėl oponavimo. Svarbūs klausimai buvo priimti, vyravo bendras susitelkimas, požiūris tikrai buvo ganėtinai stiprus į bendrystės pusę, o ne skirtingumo tarp tų, kurie dirba opozicijoje ir pozicijoje.

Nenešioju skaudulių ir manau, kad jų nereikia nešioti, nes dirbant visko pasidaro bet kuriame darbe, o politikoje tuo labiau.

Gal didesnės įtakos turėjo įvykiai Ukrainoje, kurie taip pat sutelkė ne tik mūsų tautą, bet ir politikus bendram darbui. Visi pradėjome galvoti, kokius darbus būtinai turime nuveikti, vykdydami savo pareigas, kad ko nors nepaliktume nepadaryto, jei iškiltų labai svarbūs įvykiai, dėl kurių turėtume priimti sprendimus. Manau, ir tai davė stimulą susitelkti ir bendrai dirbti.

– Iš tiesų ta kadencija Seime buvo įsimintina – jūs užsiminėte apie įvykius Ukrainoje, galime kalbėti ir apie „MG Baltic“ korupcijos skandalą, jautėsi įtampa su prezidente. Kokius didžiausius iššūkius išskirtumėte jūs?

– Tas skandalas praėjo. Taip, iš pradžių visiems buvo sukrėtimas, bet kad tai įnešė didelį sąmyšį į Seimo darbą, negalėčiau pasakyti. Galbūt Seimo nariai nelabai suprato, kas buvo ne taip įstatymų leidyboje. Iki šiol tas klausimas liko neatsakytas, nes aš kaip pirmininkė dar domėjausi (...), man buvo atsakyta, kad jie (priimti įstatymai ir nutarimai – LRT.lt) gali toliau galioti, jie turi galią, nes ir prezidentės pasirašyti. (...)

Galbūt nemalonų kartėlį jautė kiekvienas Seimo narys, nes nebesuprato, ar čia gerai balsavo už kelią Vilnius–Utena, ar blogai. Atrodė, kad prisipynęs visas Seimas, nors iš tiesų taip tikrai nebuvo.

– O įtampa su prezidente jautėsi? (L. Graužinienė nevengdavo aršiai kritikuoti D. Grybauskaitės, priekaištavo dėl nenoro bendrauti su parlamentu, prezidentė kurį laiką neslėpė neplanuojanti susitikti su Seimo vadove, o renginyje Katedros aikštėje jodvi nepasisveikino – LRT.lt).

– Galbūt iš pradžių įtampos buvo, bet po to tiesiog dirbome taip, kaip turime dirbti, nes negali būti kažkokių asmeniškumų, kai valstybėje reikia spręsti svarbius klausimus. Tikriausiai pradžioje visada būna, kaip ir visur, bet susidėlioja pozicijos, kol vieni prie kitų priprantame. Kiekvienas žmogus yra asmenybė, kiekvienas politikas turi ir savo pažiūras, matymą. Nebūtinai visi būna be nuomonės.

– Reikėjo laiko prisiderinti?

– Taip, politika yra diplomatijos menas ir kalbėjimasis. Kai atsiranda bendra kalba ir susikalbėjimas, tada ir įvykiai, procesai juda daug greičiau, rezultatas būna geresnis.

– Baigiantis kadencijai kalbėdama apie tai, kas galėtų eiti Seimo pirmininko pareigas, sakėte, kad tai galėtų daryti Rima Baškienė. Tada sakėte: „Bet aš ją suprantu ir kaip moterį, ir vis dėlto tai labai sunkus darbas. Turbūt Rima, matydama mano pavyzdį, nelabai to ir nori.“ Ką turėjote omenyje sakydama, kad, matydama jūsų pavyzdį, R. Baškienė gali nenorėti tapti Seimo pirmininke?

– Galbūt taip moteriškai pasakiau, nes vyrams galbūt paprasčiau nei moterims kiekvieną dieną būti kaip kareiviui – visada pasiruošusiam, pasitempusiam, visada tvarkingam. Niekada negali pagalvoti, kad ko nors nepadarei šeimai, neišlyginai marškinių vyrui ar dar ko nors. Moters, mamos pareigos atsiduria lyg ne pirmame plane – turi viską derinti lygiagrečiai, viskas atsistoja į vieną liniją, tada tampa labai sunku (...).

Galbūt daugiau iš moteriškos pusės tai pasakiau, nes taip dar yra – iki tol, kol Lietuvoje bus visiškas lygiateisiškumas tarp moterų ir vyrų aukštose pozicijose, kol jie bus panašiai vertinami, panašiame kontekste... Paprastai vyrai sako: ai, ką čia moteris. Toks požiūris dar gajus.

– Dirbdama Seimo pirmininke jautėte tai iš kolegų Seimo narių, ministrų ar premjero?

– Nesakau, kad kiekvieną dieną taip buvo, bet kartais tai jautėsi. Kartais vyrams pramušdavo tas vyriškas ego. (...) Vyriškas solidarumas prieš moterišką vadovavimą kartais prasimuša ir tai jaučiasi. Ar tai jaučiau kasdien? Tikrai ne.

Tikrai buvo labai draugiškų kolegų, kurie daug padėjo. Galiu tik pasidžiaugti, nes vienas nieko nepadarysi, turi turėti daug palaikančių stiprių politikų tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, kad galėtum tinkamai atstovauti. Bet kartais – taip, jutau.

Tai buvo viešumo kaina. Ne prieš kiekvieną žmogų buvo naudojamos tokios priemonės, kaip prieš mane buvo naudojamos.

– Nors su tokiu požiūriu susidūrėte ne kiekvieną dieną, tai trikdė?

– Gal tą trumpą laikotarpį pajunti. Jei tai sakau šiandien, praėjus ketveriems metams, matyt, tuo momentu tą pajutau. Bet esu toks žmogus – niekada nesidairau atgal. Praėjo, aš išanalizavau tą situaciją, kodėl taip buvo, įvertinau, kodėl kitas taip pasielgė ir kur mano galbūt pasielgta ne taip, kur galėjau pasielgti kitaip, ir judu į priekį.

Nenešioju skaudulių ir manau, kad jų nereikia nešioti, nes dirbant visko pasidaro bet kuriame darbe, o politikoje tuo labiau. (...) Reikia į viską žiūrėti pozityviai ir negalvoti, kad kažkas buvo, todėl visą gyvenimą tą prisiminsiu.

– Jūsų kalbos neretai sulaukdavo daug dėmesio, viešojoje erdvėje pasigirsdavo ne tik kritikos, bet ir pajuokavimų, ironizavimų, primenančių patyčias. Ar jautriai į tai reaguodavote, ar priimdavote kaip tam tikrą viešumo, Seimo pirmininkės darbo kainą?

– Tai buvo viešumo kaina. Pasakysiu tik viena – ne prieš kiekvieną žmogų buvo naudojamos tokios priemonės, kaip prieš mane buvo naudojamos. Dabar, po tiek metų, galiu pasakyti, kad tas garsusis „tuti tuti“ buvo ne žodis „konstitucija“, tai buvo žodis „konstitucingumas“. Tai buvo pirmas memas, padarytas apie politikus, jis labai stipriai suveikė.

Nesuprantu samdytų politikų, kurie nėra partijos nariai. (...) Jei eini su partijos sąrašu, turi būti partijoje.

Ar tai paveikė mane? Mane galbūt paveikė mažiausiai, bet tą dainelę dainuodavo mokyklose vaikai, manau, tai labai prisidėjo prie patyčių skatinimo tarp vaikų. Tai nepalietė tiek manęs, kiek pakenkė ugdymo procesui prieš patyčias, nes tai buvo populiariausia tarp moksleivių.

Aišku, kai kas iš to uždirbo didelius pinigus, nes buvo daug peržiūrų, daug reklamų. Tai kiti klausimai, aš visa tai suprantu. Tikriausiai skaudžiau buvo žmonėms, kurie mane mylėjo, o aš žinojau, kas yra politika, kaip tai vyksta.

– Sakėte, kad ne prieš kiekvieną žmogų tokie dalykai būdavo daromi. Kodėl, jūsų manymu, taip nutiko jums?

– Leiskite į šį klausimą neatsakyti – jis dar ankstyvas. Net po ketverių metų jis dar ankstyvas. Gal kada nors gilioje senatvėje parašysiu prisiminimus, bus labai įdomu skaityti. (Juokiasi.)

– Jums tapus Seimo pirmininke, apžvalgininkai kalbėjo, kad Viktoras Uspaskichas jums darys didesnę įtaką nei V. Gedvilui, kalbėjo, kad esate politinės kovos įrankis. Kiti sakė, kad jiems jūsų gaila, kadangi esate lėlė šefo rankose. Interviu LRT.lt V. Gedvilas sakė jautęs spaudimą kritikuoti prezidentę, premjerą, todėl ir atsistatydino – nenorėjo vykdyti V. Uspaskicho prašymų ar įsakymų. Jūs jautėte tokį spaudimą?

– Turiu pasakyti, kad per visus tuos metus, kai buvau Seimo pirmininkė, galiu suskaičiuoti rankų pirštais, kiek kartų su V. Uspaskichu buvome susitikę ir kalbėjęsi politiniais klausimais, neskaitant tų, kuriuos spręsdavome politinėje taryboje. Sąžiningai galiu pasakyti, kad Viktoras man jokio spaudimo nedarė ir jokios įtakos man, kaip Seimo pirmininkei, vienu ar kitu politiniu klausimu absoliučiai nebuvo.

Man buvo labai juokinga, kai sakė, kad aš jo lėlė, marionetė ir taip toliau. Ne, su ponu Viktoru buvo kitokie darbiniai santykiai ir visą laiką iš jo pusės kaip Seimo pirmininkė jaučiau pagarbą, jis visada sakydavo, kad jūs turite pati priimti sprendimus, jei man ir būdavo kas nors neaišku, norėdavau pasitikslinti. (...)

Energetikos ministro keitimas, kai pasiūliau Roką Masiulį, labai akivaizdžiai parodo, kad Viktoras nesikišo net į tą procesą, nes aš tada buvau partijos pirmininkė. Jis nesikišo į tą procesą ir nedarė įtakos tolesniems frakcijos ar kitiems sprendimams.

Jis pasakė: jei yra toks siūlymas, jei matai, kad tai geriausias variantas, jei pritars kiti kolegos, toliau darome tą procesą. Tai akivaizdžiai rodo, kad jei jis būtų kišęsis, daręs įtaką, tokių sprendimų aš tikriausiai nebūčiau galėjusi priimti. (...) Kad buvo tokio spaudimo ir konkrečių nurodymų – tikrai ne.

– Kalbėdama apie priklausymą Darbo partijai, esate sakiusi, kad jūs pastovus žmogus: jei priklausote partijai, vadinasi, ta komanda tikite. Vis dėlto vėliau iš partijos pasitraukėte, o tuo, nors nesutarimų partijoje buvo dar anksčiau, bent jau viešojoje erdvėje stebėjosi ir partijos bendražygiai. Daugiau nebetikėjote komanda?

– Pavyzdžiui, savo skyriaus ir kitais žmonėmis aš tikėjau. Bet turbūt buvo pribrendęs momentas, kai tiesiog turėjau išeiti. Į šį klausimą dar negaliu atsakyti. Iš tiesų man buvo sunku padaryti tą žingsnį, nes daug metų buvo atiduota partijai, daugumą partijos žmonių gerai pažinojau asmeniškai, bet vis tiek priėmiau sprendimą, nes supratau, kad savęs negerbsiu, jei to nepadarysiu.

– Užsiminėte labai paslaptingai. Ar galėtumėte išplėsti šią savo mintį?

– Ne, dar negaliu.

– Jūs, kaip ilgametė Darbo partijos narė, buvusi partijos pirmininkė, tikite šios partijos ateitimi? Jei pateks į parlamentą, kiek įtakos ji gali turėti po Seimo rinkimų?

– Viskas priklauso nuo to, kaip jie dalyvaus rinkimuose. Pergalė priklauso nuo to, kiek jie įdės kruopštaus darbo dirbdami vietose, vienmandatėse apygardose. Mes labai daug dirbdavome su žmonėmis visą tą laikotarpį.

Turbūt buvo pribrendęs momentas, kai aš tiesiog turėjau išeiti.

Taip, Viktoro charizma pergalių lentelėje galbūt buvo numeris vienas, tai jau Dievo duota dovana žmogui, bet iš tiesų mes labai daug dirbdavome – dirbdavome su žmonėmis, todėl buvo rezultatas. Priklausys nuo to, kiek jie įdės širdies, bendravimo su žmonėmis, kiek įdės noro būti parlamentine partija.

Aš jiems linkiu tik paties geriausio, nes ten yra nuostabių žmonių, galinčių savo žinias pritaikyti Seimo darbe, įstatymų leidyboje. O vertinti partijoje vykstančių procesų tikrai nenorėčiau. Galbūt buvo labai daug sukrėtimų, partijos pirmininkų pasikeitimų, manau, jei Viktoras nebūtų grįžęs į partijos pirmininko poziciją, šiandien mes nebekalbėtume apie tai, kad jie gali būti parlamentine partija.

– Vis dėlto į partiją negrįžote, kartu dalyvauti rinkimuose nenorėjote.

– Dabar priėmiau sprendimą kandidatuoti tik vienmandatėje apygardoje. Aš, pavyzdžiui, niekaip nesuprantu samdytų politikų, kurie nėra partijos nariai. Aš taip juos vadinu. Kaip tu būsi šalia partijos? Jei eini su partijos sąrašu, turi būti partijoje, turi pažinti skyriaus žmones, turi dirbti, bendrauti. Man kyla klausimas, kodėl tie žmonės bijo įsipareigoti kaip partijos nariai.

Man tai labai neskaniai atrodo, nes tie patys žmonės, kurie įdeda labai daug darbo, eiliniai partijos nariai, jie to irgi nesupranta. Aš nenorėjau būti tokia, o išėjusi iš karto vėl stoti. Dar nepraėjo tiek laiko, kad galėčiau pradėti partinį kelią iš naujo.

– Atvejų, kai politikai remia partiją, kartu su ja dalyvauja rinkimuose, tačiau į partiją neįstoja, dabar matome nemažai. Kaip manote, kodėl?

– Viena, jie tikriausiai nori išlikti nepriklausomi ir laisvi priimti sprendimus. Bet, mano vertinimu, jie elgiasi nesąžiningai partijos narių atžvilgiu. (...) Jei esi šiek tiek partijoje, šiek tiek ne, esi nesąžiningas su partijos žmonėmis, kurie įdeda daug darbo ir dūšios, kad parašytų programas, siektų jas įgyvendinti. Man tai atrodo nesąžininga. Tie politikai elgiasi nesąžiningai tos partijos narių atžvilgiu. Rinkėjų – taip pat.

Taip pat skaitykite

Populiariausi

VUL Santaros klinikos; gydytojai; ligoninė

Lietuvoje

2021.01.15 09:32

1149 COVID-19 atvejai: naujas protrūkis Pagėgiuose, po tris asmenis mirė 50–59 ir 60–69 amžiaus grupėse nuo pandemijos pradžios pasveiko daugiau nei 100 tūkst. žmonių; atnaujinta 11.22

5