Lietuvoje

2020.09.17 05:30

Rinkimų kompasas. Kurios partijos uždarytų apytuštes mokyklas, o kurios jas išlaikytų?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.09.17 05:30

Regionuose mažėjant gyventojų, o kartu – ir į mokyklas ateinančių vaikų skaičiui, ne kartą keltas klausimas, ar nereikia imtis pertvarkyti mokyklų tinklą ir uždaryti arba sujungti mažai vaikų turinčias mokyklas. Ir nors vieni politikai tokiai idėjai pritartų, kiti mano, kad mokykla – tai ne tik vaikų mokymosi vieta, o kaimiškose vietovėse tai yra ir bendruomenių kultūros židinys.

Nežinote, kuri partija geriausiai atspindi Jūsų pažiūras? Portalas LRT.lt pradeda straipsnių ciklą „Rinkimų kompasas“, kurio tikslas – padėti geriau pažinti spalį vyksiančiuose rinkimuose dalyvausiančias partijas ir suprasti, kurios jų yra artimiausios Jūsų pažiūroms. Portalas LRT.lt prašė, kad į klausimus atsakytų partijų pirmininkai arba rinkimų sąrašo lyderiai. Į klausimus atsakė ne visos partijos.

Klausimas partijoms – ar reikėtų peržiūrėti mokyklų tinklą, uždarant mažai mokinių turinčias rajonines ar kaimiškose vietose esančias mokyklas?

Tai, kad mokyklų tinklas traukiasi savaime, nėra naujiena. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį bendrojo ugdymo įstaigų skaičius sumažėjo 265 mokyklomis, kurių 187 buvo kaimuose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šalyje ugdymo įstaigų, kur vaikų – mažiau nei 50, šių metų sausį buvo 57-ios. Ekspertai skaičiuoja, kad išlaikyti mažas, neretai kaimiškose vietovėse esančias mokyklas yra brangu, o ūkio išlaidos ten neretai lenkia ugdymui skiriamas lėšas. Be to, papildomi iššūkiai kyla pedagogams, kuriems tokiose mokyklose nesusidaro pakankami darbo krūviai ir jie yra priversti dirbti keliose mokyklose vienu metu.

Visgi uždarinėti mokyklas imamasi retai, nes tai – nepopuliarus sprendimas, galintis pakenkti politikų reitingams, ypač, kai ant nosies rinkimai.

Atsakymai pateikiami abėcėlės tvarka pagal partijos pavadinimą.

Centro partija – Tautininkai

Ne.

Darbo partija

Vienintelė mokyklos paskirtis – suteikti geriausią įmanomą išsilavinimą vaikams. Tai ne infrastruktūros, ne darbo vietų, o vaikų ateities klausimas. Jei mažos mokyklos gali suteikti čia besimokantiems vaikams gerą išsilavinimą, jei jos išnaudoja nuotolinio mokymosi galimybes, pritraukia mokytojus – jos turi dirbti kaip dirbusios. Jei ne – turėsime rasti sprendimus.

„Drąsos kelias“ politinė partija

Ne – reikia sustabdyti regioninių mokyklų naikinimą, nes tai yra bendruomenių naikinimo instrumentas. Kiekvienam mokiniui turi būti užtikrintas deramas švietimo lygis.

Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai

Mokyklų tinklo peržiūra ir tikslinimas, tai tęstinis procesas, kuris turi būti vykdomas, atsižvelgiant į kiekvienos savivaldybės seniūnijų ir bendruomenių realius poreikius, bet be dažnai daromo spaudimo dėl santykinai pernelyg didelio ploto mokyklose, tenkančio vienam mokiniui.

Turimų patalpų perteklius gali būti sėkmingai panaudojamas ne tik mokymo tikslams, bet ir įvairių kitų bendruomenei būtinų ir naudingų paslaugų ar kitų poreikių teikimui. Suvokime pagaliau, kad mokyklų tinklas – tai ne šiaip sau „tinklas“, o bendruomenės gyvybingumo šaltinis ir prasmė. Mažos provincijos mokyklos – būtina regionų vystymo sąlyga, gaivinant regionus, sudarant tinkamas sąlygas vaikų auklėjimui šeimose.

Krikščionių sąjunga

Tinklo optimizavimas visada vyks keičiantis demografinei situacijai. Tai turėtų spręsti savivaldos institucijos. Būtina garantuoti tinkamą transportą, skirtą mokiniams pasiekti mokyklas.

Laisvės partija

Taip. Svarbiausia nepamiršti, jog švietimo paslaugos tikslas yra gerai išsilavinęs, kūrybiškas, kritiškai mąstantis, laisvas ir atsakingas moksleivis. Tokiems vaikams ugdyti reikia gerų mokyklų, todėl apytusčių mokyklų finansavimas ar skirtingo amžiaus vaikų mokymas vienoje klasėje yra nusikaltimas prieš pačius vaikus. Mokykla yra skirta pirmiausiai jiems, o ne rajono politikams ir mokyklų direktoriams.

Šiandien regioninėse savivaldybėse nėra prasminga išlaikyti didelę dalį mažų mokyklų, ypač tų, kurias lainko vyresni vaikai, gimnazijų lygio. Daug efektyviau išteklius švietimo srityje naudotume konsoliduodami mokyklas, o visų pirma gimnazijų tinklą.

Tai leistų sudaryti sąlygas mokiniams lankyti geresnes mokyklas, įvairesnes neformalaus ugdymo veiklas, mokytis geriau įrengtose laboratorijose, socializuotis su daugiau bendraamžių, turėti didesnį užsienio kalbų pasirinkimą. Tam taip pat būtina investuoti į vaikų transportą iš atokesnių vietų į didesnius miestus, rajonų centrus.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Siekiame sukurti tvarų mokyklų tinklą, todėl prioritetą skiriame kokybiškam piliečių išsilavinimui, o ne pastatų išlaikymui. Kiekvienoje Lietuvos mokykloje turi būti sudarytos sąlygos visaverčiam ugdymui(si) įvairius poreikius turintiems vaikams.

Taip pat, svarbu nepamiršti ir nuotolinio mokymo, kuris karantino metu parodė, kad nepaisant iškilusių problemų, tai vis tiek yra puiki, iki galo neišnaudota priemonė, leidžianti „priartinti“ atokiausias mokyklas prie kokybiško ir įdomaus ugdymo proceso.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija

Negalima uždaryti kaimiškų mokyklų, nes jos atlieka ne tik švietimo, bet ir kultūros centrų funkcijas. Jos turi būti vystomos kaip bendri švietimo ir kultūros centrai (su bibliotekomis, laisvalaikio, saviveiklos organizavimu).

Lietuvos socialdemokratų partija

Ne. Mokiniai, bent jau pradinių klasių, išsilavinimą turi gauti kaip įmanoma arčiau namų. Vyresniesiems gali būti organizuojami pavėžėjimai iki artimiausios mokyklos, kurioje yra tinkamos sąlygos ugdymo procesui. Peržiūrint mokyklų tinklą nebūtina uždaryti mažai mokinių turinčias – jas galima pertvarkyti į filialus, taip sumažinant administravimo kaštus ir sutaupytas lėšas nukreipiant į švietimo turinio gerinimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Ne.

Lietuvos žaliųjų partija

Jaunoji karta yra mūsų ateitis, todėl kokybiškas švietimas turėtų būti vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Turime užtikrinti, kad ugdymas švietimo įstaigose būtų vykdomas šiuolaikiškai, jose dirbtų geriausi ir kūrybiškiausi, savo darbu besididžiuojantys ir oriai gyventi galintys mokytojai.

Mokykla turi tapti asmenybės ugdymo, kūrybiškumo auginimo, o ne vien tik žinių teikimo įstaiga. Jei dalis mokyklų kaimiškose teritorijose negali išlaikyti valstybės nustatyto, pakankamai aukšto švietimo lygio, reikia įgyvendinti mokyklų tinklo pertvarką, tačiau turi būti apibrėžti labai aiškūs pertvarkos kriterijai.

Nacionalinis susivienijimas

Taip. Bet mechaniškai nesivadovaujant ta pačia neoliberalia grynai ekonominio „optimizavimo“ nuostata. Mokykla yra ne tik mokinių ugdymo vieta, bet ir bendruomenės kultūros židinys, mokinių ankstyvas vežiojimas į toliau esančias mokyklas yra sveikatai ir mokymosi rezultatams kenksmingo streso ir nuovargio šaltinis, kasdienis ėjimas į čia pat esančią mokyklą kuria ir stiprina gimtųjų namų pajautą, ugdydamas platesnį tėviškės ir Tėvynės jausmą, todėl mažas mokyklas, kur tik įmanoma, būtina išsaugoti, jos turi būti uždaromos tik kai tai visiškai neišvengiama.

Partija „Laisvė ir teisingumas“

Mokyklų tinklą reikia peržiūrėti, nustatant protingus ir finasiškai pagrįstus kriterijus jų veiklai skatinti ir remti. Siekiame stabilumo švietimo sistemoje. Ugdymo institucijų tinklo optimizavimo klausimais savivaldybės turi tartis su bendruomenėmis, o valstybė turi nustatyti minimalius reikalavimus ugdymo kokybei ir tvarumui. Išlaikant mažesnes ugdymo įstaigas, atskirais atvejais jos galėtų būti pertvarkomos į stambesnių ugdymo įstaigų padalinius.

Partija „Lietuva – visų“

Mokyklų tinklo peržiūros sprendimai priklausys nuo to, kur šiame sakinyje bus padėtas kablelis: uždarinėti negalima išlaikyti. „Lietuva – visų“ kablelį deda čia: uždarinėti negalima, išlaikyti.

Nuo 2016 iki 2019 m. bendrojo ugdymo mokyklų skaičius sumažėjo nuo 1193 iki 1 056, arba beveik 12 proc. Tuo pat metu mokinių skaičius mažėjo nuo 335 iki 325 tūkst., arba mažiau nei 3 proc. Mokytojų mokyklose skaičius mažėjo nuo 32256 iki 28 570, arba apie 11,5 proc. Tad mokyklų ir mokytojų mažėjimas ženkliai lenkia mokinių skaičiaus sumažėjimą.

Net atsižvelgiant į regioninius mokyklų tinklo netolygumus, ne mokyklų skaičiaus sumažinimas, o lygus startas ir lygios galimybės ne tik siekti, bet ir įgyti visų lygių išsilavinimą visiems, turi būti švietimo politikos prioritetas. Šis konstitucinis principas per trisdešimt laisvos Lietuvos metų nėra įgyvendintas. Jokių kompromisų dėl jo negali būti ir ši Lietuvos piliečių teisė turi būti įgyvendinta. Tam reikia nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos.

Sprendimus dėl mokyklų tinklo pirmiausia turi formuluoti vietos savivalda. Taip pat veiksmingai švietimo politikai yra būtina nauja regionų politika. Regionų dimensija šalia vietos savivaldos turėtų atsirasti bendrojo ugdymo politikoje. Regionų balsas turi būti svarbus profesiniame mokyme ir aukštajame moksle. Ypač tai svarbu dėl akis badančių regionų ekonominės ir socialinės galios skirtumų. Kitaip regionų tuštėjimas nebus sustabdytas. Ne tik Vilnius nusipelnė gyventi gerai, visa Lietuva turi gyventi gerai. Tame tarpe ir švietimo srityje.

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Mokyklų tinklu rūpintis būtina nuolatos. Kiekvienos nedidelės mokyklos klausimas turėtų būti sprendžiamas tik įvertinus visas kultūrines, socialines, ekonomines aplinkybes.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Tinklo optimizavimas yra tik priemonė, o ne tikslas. Tikslas yra švietimo kokybė, padedanti užtikrinanti vienodas galimybes miesto ir mažesnių miestelių mokiniams nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. Todėl akcentuojame ne mažų mokyklų naikinimą – bet tūkstantmečio gimnazijų kūrimą kiekvienoje savivaldybėje.

Gimnazijų, kurios mažintų mokinių galimybių nelygybę visoje Lietuvoje. Tūkstantmečio gimnazija – tai motyvuoti ir aprūpinti pedagogai, moderni mokymo įranga, išspręsta mokinių pavėžėjimo logistika. Tokia alternatyva gali tapti mokykloms, kuriose trūksta mokytojų, o mokiniai priversti mokytis jungtinėse klasėse.

Partijos, kurių atsakymų nėra, arba atsisakė atsakyti į portalo LRT.lt pateiktus klausimus, arba to nepadarė nurodytu laiku.

Taip pat skaitykite

Populiariausi

Mokykla

Lietuvoje

2020.11.30 12:42

Dėl koronaviruso siūloma paankstinti moksleiviams Kalėdų atostogas svarstys dėl būriavimosi ribojimo griežtinimo, atnaujinta 13.46

23