Lietuvoje

2020.08.26 05:30

Neįleisi per duris ar langą, įlips per kaminą: net ir blokuojama rusiška žiniasklaida randa būdų veikti

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.08.26 05:30

Uždarysi duris – įlips per langą, o, uždarius langą, įlįs per kaminą. Taip Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos veikimo principą apibūdina politologas Nerijus Maliukevičius. Lietuva jau yra blokavusi Lietuvoje veikiančias rusiškas žiniasklaidos priemones, tačiau ribojimas nėra absoliutus.

Tiesa, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Mantas Martišius sako, kad nieko nedaryti – ne išeitis, nes geriau užkardyti kelią kai kuriems, negu leisti laisvai veikti bet kam.

„Mes turime Valstybės sienos apsaugos tarnybą, ji gaudo kontrabandininkus. Galėtume sakyti, kad panaikinkime tarnybą, nes kontrabandinių cigarečių vis vien pas mus patenka. Tačiau jei mes panaikintume Sienos apsaugos tarnybą, tų patekimų skaičius būtų gerokai didesnis.

Kadangi tie ribojimai yra, sumažinama tų patekimų apimtis, sumažinama galimybė patekti“, – kalbėjo M. Martišius.

Kadangi kartais Rusijos žiniasklaida tuos draudimus peržengia ir padaro tai, kas civilizuotoje visuomenėje yra nepriimtina, tenka imtis veiksmų ir stabdyti tai.

Blokuojama dėl skirtingų priežasčių

Kaip pasakojo M. Martišius, blokuoti žiniasklaidos priemonę galima dėl keleto priežasčių. Viena svarbiausių – įstatymų nesilaikymas. Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad žiniasklaidai draudžiama kurstyti karą, nesantaiką, neapykantą.

„Kadangi kartais Rusijos žiniasklaida tuos draudimus peržengia ir padaro tai, kas civilizuotoje visuomenėje yra nepriimtina, tenka imtis veiksmų ir stabdyti tai“, – komentavo M. Martišius.

Jis kalbėjo, kad kiekvienas atvejis, kai Lietuvoje yra blokuojama žiniasklaida, yra skirtingas. Per pastaruosius metus mūsų šalyje buvo blokuojamos dvi rusiškos žiniasklaidos priemonės. Pirmiausia 2019-ųjų liepą teismas leido blokuoti svetainės „Sputnik“ lietuvišką versiją.

Tokia sankcija Rusijos valstybinės naujienų agentūros lietuviškai versijai buvo pritaikyta dėl to, kad ji neteisėtai perspausdino LRT turinį. Kaip kalbėjo M. Martišius, toks „Sputnik“ elgesys laikomas intelektine vagyste.

„Kadangi teisių turėtojas, šiuo atveju LRT, kreipėsi į „Sputnik“ ir iš jų nesulaukė jokios reakcijos, tada jis kreipėsi į LRTK, kuri gina autorių teises internete, ir „Sputnik“ buvo sustabdytas“, – sakė LRTK pirmininkas.

Taip, visi šie ribojimai, vystantis technologijoms, nėra absoliutūs, jie turi savo ribas ir juos apeiti galima kaip ir bet kokį kitą dalyką.

Tiesa, šios svetainės sustabdymas ilgai netruko, mat norėdamas tęsti veiklą „Sputnik“ vogtą turinį pašalino. Anot M. Martišiaus, tiek iš LRT, tiek iš kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių pasisavintų publikacijų buvo daugiau nei tūkstantis.

„Grubiai tariant, jis pripažino, kad buvo nudžiovęs tas publikacijas, ir buvo grąžintas į veiklą. Toliau galima rodyti, jis nebus blokuojamas“, – sakė M. Martišius.

2020-ųjų vasarą LRTK nusprendė blokuoti dar vieną Rusijos valdomą žiniasklaidos priemonę – „RT“ kanalų grupę. Tiesa, jos blokavimo priežastis yra visiškai kitokia nei anksčiau minėto „Sputnik“.

Kaip aiškino M. Martišius, „RT“ kanalų grupė priklauso koncernui „Rossija segodnia“, kuriam vadovauja Dmitrijus Kiseliovas. Pasak LRTK pirmininko, galima sakyti, kad D. Kiseliovas šiuo atveju yra ekonominės naudos gavėjas.

Tačiau D. Kiseliovas nuo 2014-ųjų taip pat yra Europos Sąjungos sankcionuotų asmenų sąraše, todėl iš ES valstybių ekonominės naudos gauti negali.

„Kitaip pasakius, D. Kiseliovas negalėtų atsidaryti banko sąskaitos, pasiimti paskolos ar vykdyti verslo nei vienoje ES šalyje. „RT“ kanalas parduoda savo produkciją Lietuvoje ir kitur kabelinėms televizijoms ir kaip galutinis naudos gavėjas Kiseliovas į savo kišenę gaudavo kažkokią sumą.

O to daryti negalima. Už sankcijų režimą atsakinga Užsienio reikalų ministerija pasakė, kad taip yra negalima ir „RT“ kanalas yra stabdomas“, – kalbėjo M. Martišius.

Pasak jo, „RT“ vėl galėtų būti transliuojamas Lietuvoje, jei D. Kiseliovas nustotų būti jo savininku, nes baudžiamas yra ne kanalas, o jo savininkas. Transliacija vėl vykti galėtų, jei D. Kiseliovas būtų išbrauktas iš asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo.

Ribojimą galima apeiti

Apeiti tokį ribojimą, anot M. Martišiaus, technologiškai įmanoma, tačiau tai nereiškia, kad LRTK turėtų nustoti blokuoti rusiškos žiniasklaidos, pažeidžiančios numatytas sąlygas ir taisykles, veiklą.

„Taip, visi šie ribojimai, vystantis technologijoms, nėra absoliutūs, jie turi savo ribas ir juos apeiti galima kaip ir bet kokį kitą dalyką. <...> Nereikia žiūrėti taip, kad galutinis tikslas yra „viskas, panaikinom, daugiau nebėra“. Skaičius yra gerokai mažesnis, nei būtų, jei mes nieko nedarytumėm“, – teigė M. Martišius.

Apie tai, kad Rusijos žiniasklaida randa būdų apeiti Lietuvoje taikomus blokavimus, kalbėjo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ekspertas N. Maliukevičius.

„Rusijos, ypač Kremliaus, kontroliuojamos žiniasklaidos veikimo principas yra apibūdinamas, sakyčiau, tokia banalia teze: jei uždarai duris – įlips per langą, o jei uždarai langą, tai įlįs per kaminą“, – sakė VU TSPMI ekspertas.

Pasak jo, teisinga strategija yra bandyti apsunkinti, riboti ar kitaip užkardyti agresyvią smurto propagandą, dezinformaciją, ypač kai tai aiškiai įvardyta mūsų teisės aktuose.

Rusijos, ypač Kremliaus, kontroliuojamos žiniasklaidos veikimo principas yra apibūdinamas, sakyčiau, tokia banalia teze: jei uždarai duris – įlips per langą, o jei uždarai langą, tai įlįs per kaminą.

„Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad nėra prasiveržiama kitais būdais. Kai buvo pirmieji užkardymai agresijos Ukrainoje kontekste, tai gana aktyviai buvo bandoma apeiti per internetines transliacijas, žmonės buvo pakibę ant jų, bandė naudoti visokias piratines transliacijas“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Ieško būdų žiniai pasiųsti

Be to, VU TSPMI politologas pasakojo, kad propagandinė žiniasklaida ieško būdų, kaip plėsti savo auditoriją. Anot N. Maliukevičiaus, rusiškos propagandos sklaidą apsunkina tai, kad vis mažiau jaunimo kalba rusiškai. Todėl imamasi priemonių, kaip savo turinį skleisti kitomis kalbomis.

„Jau prieš kurį laiką buvo galima stebėti, kad buvo bandoma pateikti savo produkciją, pavyzdžiui, PBK (Pirmasis Baltijos kanalas – LRT.lt) bandė titruoti lietuviškai savo laidas, naujienas. Buvo bandoma išlaikyti tą pasiekiamumą“, – sakė N. Maliukevičius.

Jis taip pat kalbėjo pavojų matantis tam tikruose uždaruose burbuluose, neapykantos bendruomenėse, kurių nariai yra nusivylę viskuo – pradedant savo gyvenimu, baigiant visa valstybe. Ten, kaip sakė N. Maliukevičius, tarp įvairių žinučių, kurios gali būti nutaikytos, pavyzdžiui, prieš skiepus ar 5G ryšį, gali būti įterpiamos ir, tarkime, Aliaksandro Lukašenkos palaikymo žinutės.

N. Maliukevičius papasakojo, kaip propagandinė žiniasklaida pateikia savo informaciją. Anot jo, tokiose priemonėse retai bus randamas akivaizdus melas, nes jį lengva dekonstruoti. Dažniau aptinkamos žinutės, kuriose kasdienės naujienos yra įkomponuojamos į tam tikrą naratyvą.

„Pavyzdžiui, žinutės apie nusikalstamumą įpakuojamos į tokį nepavykusios valstybės, išsivažinėjančios Lietuvos vaizdinį ir pateikiamos skaitytojui. Retai būna toks akivaizdus, tiesmukas melas, nes jį galima iš karto dekonstruoti ir taip prarandamas patikimumas, o tiems kanalams patikimumo iliuzija yra labai svarbi“, – komentavo politologas N. Maliukevičius.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt