Lietuvoje

2020.09.06 17:22

Odų Karalius išgarsino Šiaulių vardą: pirmojo Lietuvos milijonieriaus ir lietuviškų louboutinų kūrėjo istorija

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.09.06 17:22

Odų Karalius, pirmasis Lietuvos milijonierius ir lietuviškų louboutinų kūrėjas, kitus aplenkęs dešimtmečiais. Taip pristatomas odų išdirbėjas, fabrikantas Chaimas Frenkelis, gyvenęs 19 a. viduryje–20 a. pirmoje pusėje. „Ne tik kiti turi savo louboutinus, bet ir Šiauliai – kitokius, žinoma, bet Ch. Frenkelio dėka vis dėlto turėjome“, – portalui LRT.lt sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkė, ekspozicijų konsultantė Roberta Daukšaitė.

Pasakojimą R. Daukšaitė pradeda nuo Ch. Frenkelio vilos, ši vila – išskirtinė. Lietuvoje yra labai mažai tokio stiliaus pastatų, daugiau jų galima pamatyti Rygoje, jos senamiestyje, todėl istorikai sprendžia, kad vilos idėją Ch. Frenkeliui turėjo pasiūlyti kas nors iš Rygos. Pati vila pastatyta 1908 metais – jau tada, kai odos dirbimo fabrikas veikė visu pajėgumu.

„Ch. Frenkelis pirmiausia pasistatė savo fabriką, savo imperiją ir tik tada pasistatė sau prabangų gyvenamąjį namą“, – pabrėžia R. Daukšaitė.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliavo po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbino vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva.

Visus lenkė dešimtmečiais

Odų dirbėjas kilo iš Ukmergės, jau ten su broliu Abraomu jis pradėjo odininkystės verslą, tačiau Šiauliai tuo metu turėjo didžiulį pranašumą – miestas turėjo geležinkelį ir susisiekimą su Ryga bei Liepojos uostu. Svarbiausia verslui turėti gerą infrastruktūrą – tai būtina tam, kad galėtum atsigabenti reikiamų medžiagų, o savo produktą išvežti į pasaulį, aiškina muziejininkė.

Ką gi gamino Odų Karaliaus titulą gavęs Ch. Frenkelis? Nors dabar, kai pasirinkimas labai platus, tai gali atrodyti ne taip svarbu, tačiau tuo metu Ch. Frenkelio išskirtinumą lėmė tai, kad jis gamino batų padus. Ir ne bet kokius – būtent jis prieš 100 metų Šiauliuose sugalvojo, kaip pagaminti neperšlampamus batų padus.

„Mums dabar atrodytų savaime suprantama, kad žiemai nusipirktume batus, kurie neperšlampa. Tačiau už šią inovaciją turime dėkoti Ch. Frenkeliui“, – šypsosi R. Daukšaitė.

Odadirbys tiesiogine žodžio prasme buvo pralenkęs visus keliais dešimtmečiais, pasakoja muziejininkė. Kai jis nusipirko teritoriją, kurioje dabar stovi vila ir fabrikas, tai dar nebuvo Šiaulių miesto teritorija – čia buvo pelkės. Yra atsiminimų, pasakoja R. Daukšaitė, kuriuose keliamas klausimas, ką žydas darys su pelke.

Sakyčiau, Chaimas Frenkelis buvo netgi vienas pirmųjų Lietuvos teritorijoje gyvenusių milijonierių.

„Ir dabar fabrikas stovi, pastatai išlikę, vila tebestovi. Pirmiausia jis viską investavo į fabriką, į inovacijas. Ch. Frenkelis turėjo išsikasęs artezinių šulinių, įsivedęs apšvietimą, įvestos pirmosios telefono linijos – nuo vilos ir fabriko iki miesto buvo nutiesta 10 telefono linijų. Jis turėjo savo gaisrinę, kad galėtų gesinti fabriko gaisrus, prisidėjo ir prie miesto gaisrų gesinimo“, – vardija ekspozicijų konsultantė.

Pirmasis Lietuvos milijonierius

Sakoma, kad Ch. Frenkelis iš eilinio odų išdirbėjo tapo fabrikantu milijonieriumi, jis vadinamas Odų Karaliumi, kalbama ir apie Frenkelio fenomeną.

„Kad Ch. Frenkelis buvo pirmasis Šiaulių milijonierius, tai net neabejoju, sakyčiau, kad netgi vienas pirmųjų Lietuvos teritorijoje gyvenusių milijonierių. (...) Neabejoju, kad carinės Rusijos imperijoje buvo turtingesnių žmonių, bet 1914 metais Ch. Frenkelio kapitalas siekė 25 milijonus rublių. Tai daug ar mažai?

Ne tik kiti turi savo louboutinus, bet ir Šiauliai – kitokius, žinoma, bet Ch. Frenkelio dėka vis dėlto turėjome.

Dabar skaičiuojama, kad vienas rublis tuomet perkamąja galia prilygo maždaug 43 eurams. Galime tik pagalvoti, kokia tai buvo milžiniška suma“, – pasakoja R. Daukšaitė.

Ar galėtume Ch. Frenkelį palyginti su šių dienų verslininku? Jei taip, su kokiu? R. Daukšaitė juokiasi, kad lyginti su kitais verslininkais nenorėtų, nes Ch. Frenkelio veikla buvo visiškai kitokia, o dabar tokių stiprių odininkų neturime. Sunku palyginti ir turtą, kadangi dalį savo pelno jis paaukodavo ir remdavo tiek Šiaulių, tiek gimtosios Ukmergės žydus, užsiėmė labdaringa veikla.

„Ar kiti verslininkai užsiima labdaringa veikla, aš nenorėčiau komentuoti“, – šypsosi muziejininkė.

Gamino „Šiaulių louboutinus“

Pašnekovė svarsto, kad Ch. Frenkelio sėkmės paslaptis – drąsa rizikuoti. Verslininkas išdirbdavo labai mažą dalį odų iš Lietuvos teritorijos, o daugumą odų gabenosi iš Skandinavijos, iš drėgnesnių kraštų ir taip išgaudavo neperšlampamą batų padą.

„Būtent tai, kad jis sugalvojo, jog reikia ieškoti ko nors tokio, ko dar nėra, – kad batų padai būtų neperšlampami. Tai jo sėkmės raktas“, – įsitikinusi R. Daukšaitė.

Verslininkas daug investavo į fabriką, iš Afrikos pradėjo vežti mangrovės krūmų žievę, nuo jos stipraus ekstrakto sukietėjusi padų oda įgaudavo raudoną atspalvį. Būtent tai ir tapo Ch. Frenkelio skiriamuoju atpažinimo ženklu – neperšlampami raudoni batų padai.

Mums dabar atrodytų savaime suprantama, kad žiemai nusipirktume batus, kurie neperšlampa. Tačiau už šią inovaciją turime dėkoti Ch. Frenkeliui.

Jau tada galime kalbėti ir apie plagijavimą – yra žinių, kad carinėje Rusijoje kiti odininkai savo batų padus nudažydavo raudonai ir juos pristatydavo kaip Ch. Frenkelio neperšlampamus batus.

„Sąsajos su louboutinais tikrai nėra – tiesiog naudojama specifinė medžiaga mangrovė, tai buvo toks cinkelis. Ne tik kiti turi savo louboutinus, bet ir Šiauliai – kitokius, žinoma, bet Ch. Frenkelio dėka vis dėlto turėjome“, – šypsosi R. Daukšaitė.

Šiaulius išgarsino taip, kaip dar niekas kitas

Odadirbys ne tik skatino naujoves – jis buvo visapusiškai inovatyvus ir išsilavinęs žmogus, besirūpinantis ir švietimu, užsiimantis labdaringa veikla. Muziejininkė tikina – Ch. Frenkelis kartu su žmona Dora labai daug prisidėjo prie Šiaulių ir Ukmergės žydų bendruomenių, rėmė jas finansiškai, o Ch. Frenkelis vargstančiuosius atsivesdavo pavalgyti.

Šalia vilos fabriko darbininkams ir Šiaulių miesto žydams Ch. Frenkelis savo lėšomis pastatė maldos namus, siekė, kad būtų nutiesta papildoma geležinkelio atšaka nuo Šiaulių geležinkelio stoties iki vilos, kad nereikėtų per miestą atvirais vežimais gabentis odos.

„Galima svarstyti, kad tai buvo verslo sumetimais. Yra atsiminimų, kad Šiaulių gyventojai skųsdavosi blogu kvapu, nes oda turi tikrai specifinį kvapą. Bet galime pasvarstyti, kad jis pagalvodavo ir apie pačius miestiečius, kad ir jiems geriau būtų“, – kalba R. Daukšaitė.

Ch. Frenkelis išgarsino Šiaulius taip, kaip kol kas dar niekas kitas.

Situaciją pakeičia Pirmasis pasaulinis karas – dalis fabriko mašinų buvo evakuota, kita dalis sunaikinta, didžiuliai sandėliai išplėšti. 1920 metais Ch. Frenkelis miršta Rygoje, jo žmona kartu su sūnumi Jokūbu grįžta į Šiaulius ir kartu su kitais Šiaulių odininkais įkuria, kaip dabar tai vadintume, įmonę, ją pavadina „Batas“ ir pradeda gaminti batus.

Chaimui mirus, jo sūnui Jokūbui tikriausiai buvo gana sunku, nes grįžęs į Šiaulius jis nerado praktiškai nieko – viską reikia pradėti nuo nulio. Jokūbas niekada nepasiekė tokių gamybos apimčių, kokias pasiekė jo tėvas, pasak R. Daukšaitės, tai galėjo lemti ir „Antrojo pasaulinio karo debesis“.

Man, kaip šiaulietei, smagu, kad prieš 100 metų jau buvo girdėta kur nors toli, kad yra Šiauliai.

„Manau, kad galiu drąsiai sakyti, jog Ch. Frenkelis Šiaulius išgarsino savo veikla. Šiaulių pavadinimą išgirdo ne viena valstybė – ne tik carinė Rusija, bet ir Skandinavija, jis gamindavosi tam tikrą žaliavą net iš Argentinos.

Man, kaip šiaulietei, smagu, kad prieš 100 metų jau buvo girdėta kur nors toli, kad yra Šiauliai. Turime enciklopediją „Britannica“, išleistą 1911 metais, kurioje parašyta, kad Šiauliai yra pasaulinis odos pramonės centras. Iš kur tas titulas? Iš Ch. Frenkelio. Jis išgarsino Šiaulius taip, kaip kol kas dar niekas kitas“, – sako R. Daukšaitė.

Populiariausi

Covid-19 tyrimo punktas Radviliškyje

Lietuvoje

2020.09.30 10:49

NVSC skelbia pašalinusi trikdžius savo sistemoje: specialistai gali pasiekti informaciją apie COVID-19 atvejus Registrų centras: sutrikimai ne e.sveikatoje, o NVSC; atnaujinta 17.25

Vilniaus oro uostas

Lietuvoje

2020.09.30 13:37

Daliai užsieniečių atvykti į Lietuvą taps paprasčiau: Vyriausybė supaprastino tvarką atsisakyta reikalavimo užsieniečiams atsivežti neigiamą COVID-19 testą likus 72 valandoms iki kelionės