LRT FAKTAI
Seimo posėdis

Lietuvoje

2020.08.21 19:33

LRT FAKTAI. Prieš rinkimus politikai manipuliuoja koronavirusu – kaip nesileisti suklaidinamiems?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.08.21 19:33

Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad karantino metu esą išaugo mirčių skaičius – be koronaviruso aukų, kurių šiandien priskaičiuojama 82, šiemet apskritai „700 daugiau mirusiųjų nei 2019 metais“.

Teiginys, kad koronavirusas Lietuvoje pareikalavo daugiau aukų, nei manoma, kartojamas nebe pirmą kartą – LRT FAKTAI ir vėl patikrino, ar verta nuogąstauti.

Baimę skleidžia opozicija

Šią vasarą panašius argumentus kaip J. Sabatausko išsakė Seimo konservatoriai bei liberalai – LRT jau rašė, kad žmonės buvo klaidinami sakant, esą karantino metu neįprastai išaugo mirčių skaičius. Remiantis kritika, buvo priimta ir Seimo rezoliucija dėl padėties sveikatos sistemoje.

J. Sabatausko tekstas „Facebooke“ sulaukė daugiau nei pustrečio tūkstančio reakcijų – žmonės piktinosi sveikatos sistema, dabartinio ministro darbu, taip pat kaltino medikus „numarinus“ žmones, piktinosi karantino suvaržymais ir netgi buvo išsakyta minčių, kad koronavirusas yra „planas“.

Apie išaugusį mirčių skaičių prabilę politikai mini realų reiškinį, kuris pastebėtas ne vienoje pasaulio valstybėje: kai kur per pandemiją įvyko vadinamasis mirčių šuolis – tai reiškia, kad mirė neįprastai daug žmonių, kartais kelis kartus daugiau nei įprastai, galimai dėl to, kad buvo sutrikęs įprastų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

Būtent į tai, kad buvo sutrikęs gydymo įstaigų darbas, apeliavo ir opozicijos politikai, bet jie nebuvo teisūs sakydami, kad sveikatos apsaugos sistemos krizė šienavo gyvybes.

Kokia situacija yra iš tikrųjų?

J. Sabatauskas mini, kas šiais metais, „per suvaržymų laikotarpį“, iš viso mirė 700 žmonių daugiau nei pernai. Bet ar šis skaičius tikslus ir ką jis rodo?

Nuo karantino pradžios, t. y. nuo kovo mėnesio, iki liepos išties mirė 656 asmenimis daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo Statistikos departamento duomenys. Didžiausias skirtumas birželio mėnesį – šiemet vasaros pradžioje mirė 383 žmonėmis daugiau nei tą patį mėnesį pernai.

LRT FAKTAI jau rašė, kad toks svyravimas nėra išskirtinis: Lietuvoje per dieną miršta apie 100 žmonių, o šiuo metu matomas svyravimas neišsiskiria. Tai matyti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docento, sociologo Daumanto Stumbrio sudarytame grafike, kuris čia pateikiamas atnaujintas. Mokslininkas pataria atsižvelgti ne į bendrą mirusiųjų skaičių, o į tai, kiek mirčių tenka 100 tūkst. gyventojų, nes toks rodiklis tikslesnis – gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat kinta. Taip pat lyginti bent 5 pastarųjų metų duomenis, o ne tik 2019-ųjų, kaip daroma šiuo metu.

„Labai sunku komentuoti straipsnį, kuriame kalbama apie skaičius, tačiau nenurodomi laikotarpiai, kokie konkretūs rodikliai vertinami, ir panašiai, – J. Sabatausko pateikiamus skaičius kritikavo D. Stumbrys. – Mirčių skaičiaus svyravimas skirtingomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais [visada] yra gana didelis.“

Tačiau sociologas sakė sutinkantis su kritika, kad ribotas sveikatos paslaugų prieinamumas galėjo turėti padarinių gyventojų sveikatai. Jis sakė, kad nerimą keliančius rodiklius reikėtų sekti ir toliau, nes apskritai mirčių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu mažėja.

„Dirbtinai keliamas skandalas“

„Mums kartais skambina politikai ir net nelabai klauso, ką aiškini, nes ieško pagrindimo savo mintims“, – apie tai, kad politikai naudoja statistiką pagal patogumą, sakė Sandra Mekšriūnaitė, Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė.

Ji neatskleidė, kokie konkrečiai politikai tai darė, tačiau paminėjo, kad tai vyko šios Seimo kadencijos, karantino, metu.

S. Mekšriūnaitė teiginius dėl koronaviruso šešėlyje esą Lietuvos gyventojus pakirtusių sveikatos problemų pavadino „dirbtinai keliamu skandalu“.

„To padidėjimo nėra, nes visi, kurie lygina metus, lygina su 2019 metais, o 2019-ieji buvo tokie, kur mirčių skaičius buvo daug mažesnis“, – kad mirtingumo augimo buvo galima tikėtis, sakė specialistė. – Mirtis yra labai retas įvykis Lietuvos populiacijoje – virš 100 žmonių per dieną. Tų mirčių yra per mažai [norint daryti išvadas], ir dėl to skaičius svyruoja.“

Būtent Higienos institutas registruoja mirčių priežastis. Kaip atkreipė dėmesį ir J. Sabatauskas, karantino metu iš tikrųjų nebuvo galima sužinoti, dėl kokios priežasties mirė žmonės, nes nuo rudens buvo sutrikusi Registrų centro veikla.

Tačiau S. Mekšriūnaitė sakė, kad Higienos institutas jau gavo visus duomenis ir šiuo metu dalimis juos sistemina, kitą savaitę tikimasi paskelbti gegužės mėnesio mirčių priežastis, o nuo spalio mėnesio dirbti įprastai.

Koronaviruso pandemijos statistika – tik po metų?

Paklausti, kada bus tinkamas metas daryti išvadas remiantis statistika, kalbinti ekspertai minėjo metų pabaigą.

„Geriausia būtų išvadas daryti metų pabaigoje, kai bus daugiau duomenų, ypač apie mirtingumą pagal mirties priežastis skirtingose socialinėse demografinėse gyventojų grupėse, ir vertinti santykinius rodiklius“, – sakė D. Stumbrys.

S. Mekšriūnaitė paminėjo, kad tikslios mirčių priežastys bus žinomos kitų metų balandį–rugpjūtį, nes dabar Higienos institutas skelbia išankstinius duomenis. Pasak jos, taip yra dėl to, kad gydymo įstaigose užtrunka tyrimai, jie tikslinami. „Kitos šalys išankstinių duomenų neskelbia išvis“, – apie tai, kad kitose valstybėse mirties statistika išaiškės dar vėliau, sakė Higienos instituto atstovė. Ji sakė, kad mirties priežasčių skelbti neskubina ir Pasaulio sveikatos organizacija, Eurostatas, nes manoma, jog tam reikia laiko.

Šiuo metu paskelbta informacija apie mirčių priežastis kovo ir balandžio mėnesiais, teigiama, kad situacija panaši kaip ir ankstesniais metais. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pavasario pradžioje mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje – piktybiniai navikai, trečioje – išorinės mirties priežastys.

J. Sabatauskas: pagalba žmonėms reikalinga visada

Seimo narys J. Sabatauskas, paprašytas pakomentuoti pasisakymą dėl koronaviruso mirtingumo sakė sutinkantis, kad išvadas reikėtų daryti metų pabaigoje – jis teigė norėjęs atkreipti dėmesį į kritinę padėtį sveikatos apsaugos sistemoje.

„Nuo karantino pradžios buvo suvaržyta galimybė gauti medicinos pagalbą, žmonės delsė kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas. Šiandien situacija gal yra pasikeitusi, nes nuo liepos atnaujintas paslaugų teikimas. Bet matome, kad suvaržymas vėl artėja prie karantininio“, – sakė jis. – Norėjau atkreipti dėmesį, kad [medicininė] pagalba žmonėms reikalinga visada, nesvarbu, ar yra pandemija, ar ne.“

Manipuliacija

Lietuvos politikai ir vėl skelbia netikslią informaciją apie koronavirusą: nors mirčių skaičius šiek tiek išaugo, kalbinti ekspertai nelaiko to nerimą keliančiu svyravimu ir atkreipia dėmesį, kad šie skaičiai turėtų būti aptariami ne rinkimų kampanijos metu, tendencingai juos atrinkus, o metų pabaigoje – turint ilgesnio laikotarpio duomenis.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt