Sveikata

2020.08.27 05:30

Rinkimų kompasas. Mažų rajoninių ligoninių likimo klausimu išsiskiria tik Laisvės partija

Modesta Gaučaitė, Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.08.27 05:30

Ligoninių tinklo pertvarka – vis dažniau iš politikų lūpų girdimi žodžiai. Regionuose mažėjant gyventojų skaičiui keliami klausimai dėl ten veikiančių medicinos įstaigų išlaikymo bei ten teikiamų paslaugų kokybės. Tačiau rinkimuose dalyvausiančios partijos neskuba kabinti spynų ant ligoninių durų.

Nežinote, kuri partija geriausiai atspindi Jūsų pažiūras? Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą „Rinkimų kompasas“, kurio tikslas – padėti geriau pažinti spalį vyksiančiuose rinkimuose dalyvausiančias partijas ir suprasti, kurios jų yra artimiausios Jūsų pažiūroms. Portalas LRT.lt prašė, kad į klausimus atsakytų partijų pirmininkai arba rinkimų sąrašo lyderiai.

Klausimas partijoms – ar reikėtų visas sveikatos priežiūros paslaugas telkti regionų centruose, uždarant mažas rajonines ligonines?

Ne viena Vyriausybė bandė reformuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, tačiau per tris dešimtmečius pagrindinių problemų išspręsti taip ir nepavyko.

Didžiosiose šalies gydymo įstaigose pacientų eilės po karantino nuo poros mėnesių išsiplėtė iki pusės metų, kai kur specialisto konsultacijos tenka laukti ir ilgiau. Tuo tarpu rajonų ligoninės, negebėdamos prisivilioti gydytojų specialistų, uždarinėja neseniai Europos Sąjungos lėšomis remontuotus skyrius.

Taip pat skaitykite

Po karantino metu įvestų griežtų ribojimų medikams mažosios ligoninės šiandien ne tik nepajėgia atstatyti buvusių pacientų srautų, taip netekdamos įplaukų iš teritorinių ligonių kasų. Dalis rajono ligoninių atvirai teigia bankrutuojančios. Medikus ir pacientus vienijančios organizacijos sutinka, kad sveikatos priežiūros tinklui reikalingos neatidėliotinos reformos.

Didžioji jų dalis sutinka, kad kai kurias gydymo įstaigas iš tiesų būtų verta apjungti, taip sprendžiant medikų trūkumo, paslaugų kokybės ir finansavimo problemas. Visgi kaip pagrindinę problemą jos pirmiausia įvardija valdžios institucijų, o pirmiausia Sveikatos apsaugos ministerijos nenorą arba negebėjimą tartis. Mat įsisenėjusias problemas galima išspręsti tik diskusijų ir derybų keliu.

Atsakymai pateikiami abėcėlės tvarka pagal partijos pavadinimą.

Centro partija – Tautininkai

Ne.

Darbo partija

Prastas viešųjų sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje dalį žmonių verčia naudotis mokamomis medicinos paslaugomis arba stumia link mirties. Per pandemiją ženkliai išaugęs Lietuvos gyventojų mirtingumas – jis daug didesnis nei mirčių nuo koronaviruso skaičius – tik paryškino šią problemą. Uždarius mažąsias ligonines rajonuose žmonės bus paprasčiausiai pasmerkti.

Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai

Ne. Mažosios ligoninės, tinkamai aprūpintos atitinkama įranga, kaip tik galėtų būti viena iš fronto linijų, kovoje su COVID-19 pandemijos „bangomis“, nes gerokai sumažintų grėsmes formuotis pavojingoms piliečių koncentracijoms, kai yra kreipiamasi į medikus dėl įvairiausių kitų negalavimų ar sveikatos problemų.

Krikščionių sąjunga

Ne, nes sveikatos paslaugos pernelyg atitoltų nuo gyventojų. Ten, kur racionalu, jos turi būti išsaugotos.

Laisvės partija

Taip. Lietuvoje veikiant tiek visų 60 savivaldybių tiesiogiai valdomoms sveikatos apsaugos įstaigoms, tiek nacionalinėms sveikatos apsaugos įstaigoms, susiduriama su problema dėl nesamo vieningo tokio sveikatos apsaugos sistemos įstaigų tinklo įsigijimų planavimo bei efektyvaus resursų išnaudojimo.

Iš dalies tai vyksta dėl to, kad kiekviena įstaiga yra pasmerkta kovoti dėl savo išlikimo ir didesnio lėšų gavimo iš PSDF. Neefektyviai naudojami resursai, didžiausias stacionarių lovų skaičius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) neleidžia nukreipti sveikatai skirtų resursų medikų atlyginimams bei vaistų kompensavimui.

Laisvės partija sieks nacionaliniu lygmeniu sukurti bendrą unifikuotą visų šalies sveikatos apsaugos sistemos įstaigų resursų ir duomenų valdymo instrumentą, kuris leis efektyviau stebėti ir planuoti turimos sveikatos apsaugos infrastruktūros išteklių panaudojimą. Tai leis itin tiksliai optimizuoti medicinos įstaigų tinklą, vadovaujantis duomenimis, o ne politinėmis simpatijomis.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Sveikatos įstaigų tinklo pertvarka nėra savaiminis tikslas. Paprasčiausiai, uždarius dalį mažų ligoninių paslaugų prieinamumas gali mažėti, o paslaugų kokybė nebūtinai pagerės. Pertvarkant esamą įstaigų tinklą, kaip rekomenduoja Europos Komisija ir kitos tarptautinės organizacijos, būtinos investicijos į regionines sveikatos įstaigas. Dabar didžiausia dalis investicijų keliauja į kelias didžiąsias šalies ligonines ir taip atitolina kokybiškas paslaugas regionuose.

Būtina stiprinti pirminę sveikatos grandį regionuose, o sudėtingas paslaugas koncentruoti regionų centrinėse ligoninėse. Svarbu užtikrinti logistikos paslaugas, nes dalis gyventojų neturi galimybės pasiekti gydymo įstaigų. Tinkamai pertvarkius sveikatos įstaigų tinklą, kokybiškas paslaugas gyventojai gautų arčiau namų ir nereiktų kiekvieną kartą važiuoti į Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos sveikatos įstaigas.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija

Mūsų manymu, rajoninių ligoninių uždaryti negalima. Čia turi būti teikiamos pirminės medicinos paslaugos ir slauga. Kadangi neįmanoma smulkiose ligoninėse užtikrinti sudėtingas aukštos kokybės medicinos paslaugas, jos turėtų būti koncentruojamos regionų ligoninėse.

Lietuvos socialdemokratų partija

Ne. Sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos kuo arčiau žmonių – dažnai jie neturi nei laiko, nes dirba, nei pinigų važinėti į kitus miestus. To pasekmės – tragiškos, kadangi ligos tuomet jau būna stipriai pažengusios ir jų gydymas tampa itin brangus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Ne.

Lietuvos žaliųjų partija

Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prieinamos visiems – ne tik miestų, bet ir rajonų gyventojams. Suprasdami tai, kad dalis ligoninių ir kitų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tuštėjančiuose rajonuose valstybei tampa finansine našta, ir kad tokiose įstaigose gana sunku užtikrinti kokybišką sveikatos apsaugą, siūlome sprendimą – diegti mobilius šeimos gydytojų kabinetus, kurie leistų padidinti sveikatos paslaugų prieinamumą kaimo gyventojams.

Taip pat turime dėti pastangas optimizuojant sektorių stiprinti teigiamų paslaugų specializaciją. Jau šiuo metu jaučiamas, o ateityje tik didės, geriatrijos paslaugų poreikis, regionuose ypač.

Laikomės nuomonės, kad svarbu steigti ir plėtoti geriatrijos dienos stacionarų ir konsultacinių kabinetų tinklą, teikti geriatrijos paslaugas tiek respublikos, tiek rajonų lygmens gydymo įstaigose. Užtikrinti pakankamą gydytojų geriatrų skaičių. Didinti investicijas į vyresnio amžiaus asmenims būdingų ligų prevenciją ir ankstyvosios diagnostikos infrastruktūrą.

Investuodami į aktyvų senyvo amžiaus žmonių gydymą, jų biopsichosocialinių funkcijų atkūrimą, ilgiau išsaugosime garbaus amžiaus asmenų savarankiškumą bei aukštesnę bendrą gyvenimo kokybę.

Nacionalinis susivienijimas

Ne. Siūlymai sutelkti visas sveikatos priežiūros įstaigas regionų centruose yra grindžiami mechaniškai taikoma neoliberalia kaštų „optimizavimo“ ideologija, kuri visas viešąsias, tarp jų sveikatos priežiūros, paslaugas, reikalauja vertinti tik siauru ekonominio efektyvumo ir pelningumo kriterijumi, visiškai neatsižvelgiant į jų artumo ir fizinio prieinamumo, taip pat socialinius ir psichologinius veiksnius, gyventojų ir medikų interesus.

Tvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą derėtų vadovautis subsidiarumo principu aukščiausio medicininio ir techninio lygio paslaugas telkiant regionų centruose, o rajonų ligoninėse teikiant jų galimybes ir pacientų poreikius atitinkančias paslaugas, kurios būtų lengviau ir patogiau pasiekiamos gyventojams ir kartu leistų išsaugoti kvalifikuotų medikų darbo vietas.

Partija „Laisvė ir teisingumas“

Ligoninių suskirstymas į respublikines, regionines ir rajonines pasitvirtino. Visos trijų lygių ligoninės turi surasti savo vietą medicinos sistemoje. Gydymo įstaigų pertvarka turi būti tęsiama. Teikiamų paslaugų sąrašas turi būti patvirtintas. Rajoninės ligoninės gali teikti paslaugas (pvz.,: terapijos, dienos chirurgijos, slaugos ir t.t.), tačiau lėšos turi būti paskirstomos racionaliai.

Akivaizdus skirtumas tarp didžiųjų sveikatos priežiūros centrų ir regioninių ir rajoninių sveikatos priežiūros įstaigų ir jų teikiamų paslaugų efektyvumo yra didelė problema. Būtina regioninių ir rajoninių ligoninių pritaikymo tam tikroms, joms būdingoms paslaugoms teikti aukštesniam šių paslaugų pasiekiamumui peržiūra.

Partija „Lietuva – visų“

Tikrai negalima ir nėra verta visas (pabrėžta „visas“) sveikatos priežiūros paslaugas telkti regionų centruose. Gera žmonių sveikata yra būtina visuomenės ir valstybės klestėjimo bei tvaraus vystymosi sąlyga. Lietuva turi būti šalimi, kurioje kiekvienam žmogui (nepriklausomai nuo jo amžiaus, gyvenamosios vietos, socialinės padėties ir kt.) būtų prieinamos sveikatos priežiūros paslaugas.

Tačiau tikrovėje paveikslas yra gerokai kitoks. Vietoje iš tiesų nemokamų sveikatos paslaugų turime pernelyg daug mokamų. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo nedidina bendros tendencijos sveikatos įstaigose. Nuo 2016 iki 2019 m. Lietuvoje ir taip mažėjo sveikatos priežiūros personalo (gydytojų, odontologų, slaugytojų) skaičius. Lovų skaičius ligoninėse (be slaugos lovų) per tą patį laikotarpį mažėjo nuo 19 193 iki 17 733, arba beveik 8 proc.

Tuo pat metu, nepaisant emigracijos, gyventojų skaičius, tenkantis vienam praktikuojančiam gydytojui, beveik nepakito. Dėl koranaviruso pandemijos dalis paslaugų tapo laikinai neprieinamos, pacientų eilės pas gydytojus smarkiai augo. O bendras rezultatas yra ženklus mirtingumo šalyje išaugimas. Bet ne nuo koronaviruso, o kitų ligų.

Esami valdančiųjų siūlymai vertinti ligonines pagal kelis kriterijus ir po to rajonines ligonines uždarinėti prieštarauja sveikam protui. Pagal valdančiųjų planus Šiaulių apskrityje neliktų Radviliškio ir Joniškio ligoninių, taip pat Akmenės ir Pakruojo ligoninių, Klaipėdos apskrityje – Gargždų ligoninės, Tauragės apskrityje – Šilalės ligoninės, Kauno apskrityje – Prienų ir Kaišiadorių ligoninių, Vilniaus apskrityje – Širvintų ligoninės, Marijampolės apskrityje – Kalvarijos ligoninės, Panevėžio apskrityje – Kupiškio ligoninės, Utenos apskrityje – Zarasų, Ignalinos ir Molėtų ligoninių. Tokia sveikatos „politika“ turi būti sustabdyta.

Sveikatos politikoje būtina sugrąžinti regioninės politikos dėmenį. Kaip tik per koordinuotą regionų politiką reikia vertinti ir spręsti sveikatos priežiūros paslaugų klausimus regionuose ir rajonuose. Į sveikatos apsaugos reformą reikia įtraukti visas suinteresuotas bendruomenes: medikus, pacientų organizacijas ir valdžios institucijas.

Apskritai, visoms būsimoms reformoms taikysime penkis esminius principus: reformos turės būti apskaičiuotos, suplanuotos, tinkamai įgyvendinamos, atskaitingos visuomenei ir įtraukiančios reformuojamas bendruomenes.

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Čia netinka bendras mechaniškas sprendimas. Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų įvertinti visas socialines ir ekonomines aplinkybes.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Ne. Nepritariame visų mažesnių ligoninių uždarymui. Esminis kriterijus apsisprendžiant kiek ir kokių paslaugų išlaikyti mažesnėse ligoninėse – turi būti teikiamos paslaugos kokybės užtikrinimas ir tos savivaldybės specifiniai poreikiai bei situacija. Ne uždarinėsime, o perprofiliuosime rajonines ligonines – plėsdami globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatines ir priklausomybių ligų gydymo paslaugas.

Partijos, kurių atsakymų nėra, arba atsisakė atsakyti į portalo LRT.lt pateiktus klausimus, arba to nepadarė nurodytu laiku.