captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Lopata: Vasario 16-osios dublikatą saugo giminės, bet nebūtinai Smetonos

Prezidento Antano Smetonos giminaitis Rimantas Smetona gandais vadina politologo Raimundo Lopatos pareiškimą, kad Vasario 16-osios Akto dublikatą saugo prezidento giminės. Tačiau R. Lopata patikslina, kad aktą gali saugoti nebūtinai žmones, tebeturintys Smetonos pavardę.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Prezidento Antano Smetonos giminaitis Rimantas Smetona gandais vadina politologo Raimundo Lopatos pareiškimą, kad Vasario 16-osios Akto dublikatą saugo prezidento giminės. Tačiau R. Lopata patikslina, kad aktą gali saugoti nebūtinai žmones, tebeturintys Smetonos pavardę.

„Reikia turėti omenyje faktą, kad prezidento Antano Smetonos giminės nebūtinai turėjo ir tebeturi Smetonos pavardę“, – LRT.lt teigė R. Lopata.

Politologo Raimundo Lopatos pareiškimą, kad Vasario 16-osios Akto dublikatą saugo buvusio prezidento Antano Smetonos giminės, jo giminaitis Rimantas Smetona vadina gandais.

„Dabar toks gandelis paleistas. Sensacingas, gana įdomus, bet kažkaip keistai sakinys per pusę nutrauktas, o kas toliau? Lyg dirbtinė intriga kuriama. Man tas nelabai patiko. Žinai, tai sakyk“, – R.Lopatos interviu LRT laidai „Savaitė“ pirmadienį BNS komentavo Rimantas Smetona.

R. Lopata: Vasario 16-osios Akto dublikatą saugo prezidento A. Smetonos giminės

„Smulkiai nenorėčiau pasakoti, bet galiu teigti, kad iki praėjusių metų, mūsų žiniomis, jis yra Lietuvoje [...]. Arba antras egzempliorius, jeigu norite. Ir žmonės, kurie ieškodavo to Akto... Keli kartai buvo tokie, kad ateidavo į tą vietą, kur jis gulėdavo, pavadinkime taip, bet prieš valandą ar dvi prieš jų atėjimą vėl ta vieta keisdavosi. Kitaip tariant, įtarimas yra toks, kad jis yra čia, Lietuvoje. Bet tam tikri momentai turbūt neleidžia tiems, kurie jį saugo, grąžinti Lietuvai“, – interviu LRT laidai „Savaitė“ sekmadienį teigė prof. R. Lopata.

1918 metų vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos nariai pasirašė du identiškus Nepriklausomybės Akto tekstus. Originalas buvo atiduotas saugoti Jonui Basanavičiui. Tuo metu Akto dublikatas liko Tarybos kanceliarinėse bylose ir buvo skirtas naudoti kasdieniniame darbe. Vėliau jis perduotas Prezidento kanceliarijos archyvui Kaune. Šiame archyve jis saugotas iki 1940 metų birželio 15 dienos, kai Raudonoji armija įsiveržė į Lietuvą. Tolesnis Akto dublikato likimas nežinomas.

1928 ir 1933 metais buvo pagamintos dar dvi Vasario 16-osios Akto dublikato faksimilės.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...