Lietuvoje

2020.08.13 21:20

Išaugus COVID-19 atvejų skaičiui, Čaplinskas absurdu laiko eiles dėl tyrimų: uždavinys – kuo greičiau diagnozuoti infekuotą asmenį

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.08.13 21:20

Nors už lango vasara ir daugeliui galvoje atostogos, COVID-19 neatostogauja. Situacija Europos Sąjungos šalyse blogėja, tuo metu Lietuvoje fiksuojami židiniai pasilinksminimo, kultūros ir gydymo įstaigose. Valdžia švelnina ribojimus, tačiau įspėja saugotis patiems ir neatsipalaiduoti. Kaip po atostogų grįšime į darbo režimą?

Apie tai laidoje „Dienos tema“ pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstove Ginreta Megelinskiene ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovu profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

– Kasdien išgirstame apie naujus COVID-19 atvejus, kartais – apie kelias dešimtis. Ką rodo tokios tendencijos?

G. Megelinskienė: Tai iš tikrųjų rodo, kad mes po truputį grįžtame į kovo mėnesį, kai atvejų skaičius buvo registruojamas vis didesnis. Tik skirtumas tas, kad kovo mėnesį buvo taikomos platesnės valdymo priemonės, nes buvo paskelbtas karantinas. Ką mes turime dabar? Atvejų skaičius didėja ir ypač neramina protrūkiai, sakykim, po ekskursijos – 16 atvejų. Kalbant apie meno atstovų protrūkį, iš viso 18 atvejų, iš jų 5 – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojai.

– Ir Kauno filharmonija.

G. Megelinskienė: Taip, Kauno filharmonija. Taip pat baruose plinta – „Adform kiemelis“ Kaune ir baras „Bardakas“ Vilniuje. Iš tiesų tai nėra vieninteliai barai. Situacija neramina, ypač stebint tokį plitimą ir viešosiose vietose.

– Dėl ko? Per daug atsipalaidavome?

G. Megelinskienė: Manyčiau, iš dalies taip. Kai sušvelnėjo karantino reikalavimai, gyventojų atsipalaidavimas labai pasijuto. Aišku, visi esame išsiilgę artimųjų, draugų, tačiau reikia nepamiršti ir bendrųjų priemonių, kurių galime laikytis. Ir tas kaukių įvedimas uždarose erdvėse, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, manyčiau, tikrai yra teigiamas dalykas. Tiktai labai svarbu kaukes dėvėti tinkamai. Iš tiesų matome ir pati nuėjusi į parduotuvę matau, kad kaukės dėvimos netinkamai. Klausimas – kiek laiko žmonės kaukes, pavyzdžiui, medicinines, nešioja? Tikrai iškyla tokių klausimų ir turime neatsipalaiduoti, nepamiršti, kad nuo kiekvieno iš mūsų viskas priklauso.

– Vyriausybė rytoj, kaip įprasta, neatnaujins COVID-19 paveiktų šalių sąrašo. Skelbiama, kad sąrašą atnaujins pirmadienį neeiliniame posėdyje. Ar tai reiškia, kad bus paskelbta naujų šalių, kuriose situacija grėsminga ir iš kurių nebus leista atvykti arba bus nerekomenduojama vykti?

G. Megelinskienė: Žinoma, kiekvieną savaitę tas sąrašas atnaujinamas ir vertinama pagal epidemiologinę situaciją, 14 dienų sergamumą. Ką mes matome dabar, sakykim, Graikija, populiari kryptis. Lietuvos gyventojai tikrai noriai važiuoja ir iš pažįstamų mačiau, kad kai kurie vyksta į Graikiją. Šiuo metu 14 dienų sergamumas, kaip skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, yra 17,2 atvejo.

– Tai jau pavojinga.

G. Megelinskienė: Tai yra ta riba, kai grįžus į Lietuvą reikia izoliuotis, kadangi esant tokiam sergamumui rizika užsikrėsti yra gana didelė.

– Buvo sakoma, kad Italija saugi šalis, ir daug lietuvių spėjo pasinaudoti galimybe paatostogauti.

G. Megelinskienė: Italijoje šiuo metu sergamumas tikrai yra mažesnis – 8,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Gyventojai drąsiai vyksta ir Italija, atrodo, bent jau šiuo metu yra perėjusi sunkiausią etapą. Gyventojai gali šiek tiek atsipūsti, bet vis tiek 8 atvejai 100 tūkst. gyventojų – matyti, kad virusas dar cirkuliuoja.

– Ką daryti žmonėms, jeigu turi kelionės bilietus? Saugu skraidyti? Visąlaik buvo skraidyti rizika, tačiau situacija, matome, keičiasi kiekvieną dieną.

G. Megelinskienė: Taip, situacija ypač keičiasi ir negalime žinoti. Turime bilietus galbūt po dviejų savaičių ir toje šalyje situacija gali gerokai pasikeisti. Žinoma, labai svarbu stebėti sergamumo tendencijas konkrečioje šalyje, bet kalbant apie keliones gal būtų geriau pakeliauti Lietuvoje. Pati tą dariau per atostogas, tikrai turime labai gražių vietų, kurios net nematytos. Latvijoje, Estijoje sergamumas yra mažesnis ir iš tiesų galime pakeliauti čia, šalia. Na, o tas keliones galbūt atidėti ateičiai, kai ir patys jausimės saugesni. Ar skrisdami lėktuvu, būdami uždarame oro uoste arba viešbučiuose sutikdami įvairių šalių turistų tikrai jausimės saugūs?

Dienos tema. Čaplinskas apie eiles dėl tyrimų: absurdas. Ši suvaldymo taktika netenka prasmės

– Pone Čaplinskai, kasdien atvejų vis daugiau ir situacija, kaip matome, kelianti grėsmę. Tačiau Vyriausybė nustatė, kad nuo sekmadienio dalyvių skaičius uždarose erdvėse gali būti didinamas iki 600 asmenų, o nuo rugsėjo 1-osios iš viso nebebus ribojamas. Ar ne per drąsus žingsnis, ar nėra rizikos?

S. Čaplinskas: Čia yra labai paprastas atsakymas. Jeigu mes norime rimtą analizę padaryti, pagalvoti, ką reikia iš tikrųjų daryti, tai atsakymas nebus toks paprastas. Ir apskritai, jeigu ir toliau diskutuosime apie tai, kad mus neramina situacija, kaip kur kas plinta...

– O tai apie ką reikėtų diskutuoti?

S. Čaplinskas: Paprasčiausiai analizuoti, laikas pradėti analizuoti, kaip ir kodėl. Galiu užduoti jums klausimą: o kodėl Latvijoje dabar diagnozuojami tik pavieniai atvejai ir jie turėjo tik vieną protrūkį – 11 ar kiek ten buvo sportininkų užsikrėtę.

– Tai jūs atsakykite.

S. Čaplinskas: Aš ir stengiuosi vis į priekį galvoti ir analizuoti, ir siūlyti, ką reikėtų daryti, kad situacija būtų valdoma kiek geriau, negu valdoma dabar.

– Ką darytumėte kitaip?

S. Čaplinskas: Žiūrėkite, dabar mes matome, kad pas mus dažniausiai plinta vietiniai atvejai, ar ne? Sakysime, Latvijoje daugiausia yra įvežtinių atvejų. Dabar, ką Ginreta minėjo dėl įvežtinių atvejų ir jūs klausinėjote, kur, kaip, kur važiuojame. Be abejo, reikia ne vien registruoti atvykstančius žmones. Juos reikia tikrinti. Ir kol kas su diagnostika, su tikrinimu yra tam tikrų spragų. Dabar, kai kalbame apie vietinius atvejus, tai vėlgi tik konstatuojame faktą, kad užsikrėtė filharmonijoje, bare ar dar kur nors. O iš kur ten papuolė virusas? Ir jeigu tai įvežtinis atvejis, tai viena. Vadinasi, praleidome įvežimo metu. O jeigu vietinis atvejis ir neišeina atsekti, iš kur, vadinasi, žmogus užsikrėtė jau anksčiau, užsikrėtė nuo galbūt besimptomio žmogaus. Tai sudėtinga atsekti. Todėl, grįžtant prie jūsų klausimo, tai, be abejo, medicinai visada reikia įvertinti, kaip sakant, naudos ir rizikos balansą.

– Tai matote rizikos dėl to?..

S. Čaplinskas: Be abejo, visada ta rizika bus. Lygiai taip pat, jeigu išeiname į gatvę, tai visada bus rizika papulti į eismo įvykį, ar ne? Bet jeigu mes laikysimės atitinkamų taisyklių, tai didesnė tikimybė, kad nepapulsime į eismo įvykį, jeigu ir kiti laikysis tų taisyklių. Ir prieinu prie jūsų atsakymo: priemonės yra tos pačios – laikytis saugaus atstumo, ten, kur neišeina jo laikytis, trumpinti šalia buvimo laiką, naudoti medicininę kaukę. Ir, aišku, būtų labai gerai žinoti kuo daugiau, kad žmonės būtų diagnozuoti – jie jau infekuoti ar persirgę. Persirgusiam žmogui nebus pavojaus.

– Profesoriau, apie testavimą kalbėjote ir žinau atvejų, kada žmogus jaučia simptomus ir užsiregistruoja dėl COVID-19 tyrimo, tarkim, šiandien užsiregistravo ir jam pasiūlomas laikas sekmadienį. Ar normalu tiek laukti?

S. Čaplinskas: Absurdas. Tai išvis neturi prasmės visa šita, kaip sakant, strategija ir suvaldymo taktika. Nes uždavinys yra koks? Labai paprastas – kuo greičiau diagnozuoti infekuotą asmenį ir kuo greičiau atsekti kontaktus, taip pat diagnozuoti ir izoliuoti. Pageidautina – per parą, kad nespėtų perduoti viruso kitiems arba kuo mažesniam ratui galėtų perduoti. Mes nežinome, kur vietoje cirkuliuoja virusas, kur įvežtiniai atvejai. Jeigu mes tiktai registruojame, o ne diagnozuojame ir vėlgi, jeigu mes puikiai žinome, kad maždaug pusė žmonių gali neturėti simptomų ir toliau platinti infekciją.

– Ponia Megelinskiene, iš kur tos eilės?

G. Megelinskienė: Sąlytį turėjusių asmenų skaičius vis didėja – mes akivaizdžiai matome, kai turime tokius didelius protrūkius. Tai, aišku, sąlytį turėjusių asmenų yra daugiau, todėl gali susidaryti spūstys ir mobiliuosiuose punktuose. Tačiau norėčiau pasakyti, kad jeigu asmuo, turėjęs sąlytį, yra testuojamas, kad ir vėliau, bet jis izoliuotas, tai jau yra gerai, kadangi izoliavimo laikotarpiu negalės užkrėsti kitų žmonių.

Taip pat norėčiau pasakyti dėl tikrinimo oro uostuose – kas yra tas tikrinimas? Iškyla tikrai didelis klausimas, kadangi šiuo metu registruojami keleiviai ir vėliau vertinama, ar jie izoliavosi. Šiuo metu tai tikrai aktyviai daroma ir policijos pareigūnai šį darbą atlieka. Tikrinimas, ar žmogus tinkamai izoliuojasi, yra. Na, o dėl atvykusių asmenų testavimo – jis tikrai vykdomas ir testavimo strategija Lietuvoje tikrai gera, galiu pasakyti atsakingai, kadangi specialistai ilgai diskutavo, kokią geriausiai rinktis. Dėl iš užsienio atvykstančių asmenų – visi gali testuotis, turi tą galimybę ir tai daro. Na, ne visi, bet tikrai nemaža dalis...

– Dar apie atostogas. Ką daryti tiems, kurie vyksta į pajūrį? Matėme nuotraukų iš pajūrio, šimtai tūkstančių guli paplūdimiuose. Ar pavojinga ten gulėti, ar reikia kaukių?

G. Megelinskienė: Iš tikrųjų labai svarbu laikytis saugaus atstumo, tai yra vienas esminių komponentų. Jeigu ateiname į paplūdimį ir matome, kad yra didelis žmonių susibūrimas, labai sėkmingai galima pasivaikščioti – ir fizinis aktyvumas labai skatintinas. Paeiti šiek tiek toliau nuo žmonių, nes tikrai ne visur, ne visame pajūryje ištisai pilna žmonių. Galbūt kai kuriose vietose jų mažiau, tiesiog teks toliau paeiti nuo gyvenamosios vietos, bet tikriausiai tai nėra baisu.

– Profesoriau, Vyriausybė ramina, kad nebus tokio didelio karantino, kaip buvo, tokio didelio užsidarymo. Ką prognozuojate, prie kokių priemonių vis dėlto teks grįžti?

S. Čaplinskas: Jeigu Vyriausybė išlaikys duotą pažadą, ką dabar sako, kad nebus tokio karantino, kad jūs likite namie ir niekas niekur neikite, tai bus labai teisingas žingsnis. Nes globalus karantinas, visuotinis karantinas buvo reikalingas tam, kad medicina pasiruoštų, kad nebūtų kolapso. Deja, jis įvyko dėl kitų dalykų – būtent dėl to, kad buvo uždaryta medicina ir žmonės negalėjo gauti reikiamų paslaugų. Iš kitos pusės – kad visi žmonės pasiruoštų, kad, ką Ginreta minėjo, ką nuolat mes šnekame, kad reikia laikytis atstumo, kaukės, trumpinti buvimo kartu laiką ir panašiai. Savaime aišku, lengva pasakyti, Palangoje paeikite toliau į šoną, bet mes matome iš nuotraukų, kas dedasi, kad tai neįmanoma. Vadinasi, rizika kol kas išliks ilgam.

– Ponia Megelinskiene, specialistai yra sakę, kad nebepavyks atsekti užsikrėtimo šaltinio. Ar tai reiškia, kad koronavirusas Lietuvoje plinta nekontroliuojamai?

G. Megelinskienė: Tam tikrais atvejais nepavyksta atsekti, bet tikrai atsakingai galiu pasakyti, kadangi tiek ir man pačiai, tiek ir mano kolegėms tenka atlikti atvejo epidemiologinę diagnostiką ir matau, kaip žmonės dirba ir kiek pavyksta atsekti, kiek į mus kreipiasi žmonių, kai paskelbiame atvejų maršrutus. Sakykim, tam tikruose baruose, kavinėse lankosi, vėliau žmonės masiškai skambina į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kreipiasi, yra atliekamas individualus rizikos vertinimas. Iš tiesų sakyti, kad dauguma atvejų tie maršrutai ir užsikrėtimo aplinkybės neaiškios, tikrai negalime. Kaip ir pavyzdys, sakykime, paminėjau vieną barą ir užsikrėtimo aplinkybes. Manoma, kad asmens artimasis yra grįžęs iš Anglijos ir jis, tikėtina, užkrėtė kitus žmones. Tos hipotezės keliamos kiekvieną kartą tiriant protrūkį ir jos dažnai pasitvirtina. Tikrai stengiamės tą daryti. Aišku, pasitaiko atvejų, kai tikrai neaiškios užsikrėtimo aplinkybės, bet yra klausimas – galbūt žmogus visko nepasakė, ką turėjo pasakyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams?

Populiariausi

Covid-19 tyrimo punktas Radviliškyje

Lietuvoje

2020.09.30 10:49

NVSC skelbia pašalinusi trikdžius savo sistemoje: specialistai gali pasiekti informaciją apie COVID-19 atvejus Registrų centras: sutrikimai ne e.sveikatoje, o NVSC; atnaujinta 17.25

Vilniaus oro uostas

Lietuvoje

2020.09.30 13:37

Daliai užsieniečių atvykti į Lietuvą taps paprasčiau: Vyriausybė supaprastino tvarką atsisakyta reikalavimo užsieniečiams atsivežti neigiamą COVID-19 testą likus 72 valandoms iki kelionės