Sveikata

2020.08.14 10:58

Viena baisiausių mirties formų: gelbėtojai įspėja apie vandenyje tykančius pavojus

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.08.14 10:58

Skendimas tolygus uždusimui ir tai laikoma viena baisiausių mirties formų. Mirtis skęstantįjį ištinka tada, kai jo plaučius apsemia vanduo, kuris trukdo kvėpuoti, o esant deguonies nepakankamumui žmogaus kūnas tiesiog išsijungia. Į vadinamąją snaudimo fazę žmogus pereina per kelias sekundes. Jei asmuo po vandeniu išbus apie 4-6 minutes, per šį laiką įvyks negrįžtami smegenų pažeidimai ir žmogų ištiks mirtis. 

Mokslininkai skaičiuoja, kad įprastai žmogus gali sulaikyti kvėpavimą apie 30 sekundžių, o vaikai – dar trumpiau. Puikios sveikatos suaugęs žmogus, kuris treniruojasi įvairioms veikloms po vandeniu, kvėpavimą gali sulaikyti iki 2 minučių.

Skendimas prasideda vos per kelias sekundes, kai į skęstančiojo plaučius patenka vanduo. Žmogui tampa sunku kvėpuoti, jis išsigąsta, ima panikuoti. Kadangi į plaučius patenka vanduo, trukdantis normaliai kvėpuoti, žmogaus kvėpavimas pasidaro nevalingas ir tankus. Tačiau sutrikus kvėpavimui į organizmą nebepatenka deguonis ir skęstančiojo sąmonė aptemsta. Visgi šiame etape dar galima žmogų išgelbėti gaivinant.

Sustojus kvėpavimui sulėtėja ir skęstančiojo širdies darbas. Tai gali trukti kelias minutes, kol ištinka hipoksinis priepuolis. Be deguonies žmogaus kūnas pamėlynuoja ir pradeda trūkčioti. Šiame etape žmogų vis dar galima atgaivinti, tačiau ištikus smegenų hipoksijai žmogų ištinka klinikinė mirtis.

Pati pavojingiausia vieta – duobės jūroje

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki tikina, kad šią vasarą uostamiestyje skenduolių nebuvo. Gyventojai ir miesto svečiai tapo sąmoningesni ir atlaidžiai nebežiūri į paplūdimyje triukšmaujančius nuo alkoholio apsvaigusius poilsiautojus. Apie tokius pažeidėjus aplinkiniai nedelsiant informuoja gelbėtojus. Patys gelbėtojai, siekdami išvengti skendimo atvejų, informuoja poilsiautojus, kaip reikėtų saugiai elgtis prie vandens.

„Ne tik artėjant karštam savaitgaliui, bet kasdien stengiamės, atliekame prevencinius darbus, kad tokių nelaimių išvengtume. Bendraujame su žmonėmis, perspėjame ir, be abejo, prižiūrime“, – sakė A. Siakki.

Anot gelbėtojų vado, kai paplūdimyje ilsisi didelė masė žmonių, kai daug poilsiautojų yra vandenyje, skęstantįjį pastebėti yra sudėtinga, ypač mažametį vaiką, kurio neprižiūri tėvai. Ar pavyks išvengti nelaimės – priklauso ir nuo paties žmogaus, ar jis moka plaukti.

„Pagrindinė problema – žmonės nepaiso perspėjamųjų ženklų apie duobes. Visi skendimai vyksta ten, kur yra ženklas „duobė“. Jie nepaiso ženklų, eina, maudosi, nepaiso raudonos vėliavos, reiškiančios didelį bangavimą. Žmonės galvoja, kad jeigu kas nors ir skęs, tai tik ne jis, bet klysta. Dažniausiai, kai jūroje yra bangos, žmogus nebegali grįžti į krantą, jį srovė traukia gilyn. Tarsi upėje bandytum plaukti prieš srovę“, – pasakojo Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas.

Skęstantis asmuo dažnai supanikuoja, jam nebeužtenka jėgų grįžti į krantą ir jis praranda budrumą. Gavęs vandens gurkšnį ir pasidavęs be kovos jis gali tiesiai smigti į dugną. Lemtingos yra pirmosios minutės.

„Jeigu žmogus prigėrė vandens ir pavyko jį ištraukti iš vandens – lemtingas laikas yra iki 7 minučių ir tik esant šaltam bei gėlam vandeniui. Jeigu vanduo sūrus – iki 5 minučių. Ar pavyks išgelbėti žmogų priklauso ir nu jo sveikatos būklės, turimų gretutinių ligų, širdies, kraujagyslių sutrikimų“, – tikino A. Siakki.

Jei skęstančiojo nepavyko laiku pastebėti, esant dideliam bangavimui net ir jo kūną nebus taip lengva rasti. Povandeninės srovės kūną gali per 10 min nunešti 100-200 metrų nuo skendimo vietos.

Į pajūrį dažnai traukiama ilsėtis šeimomis. Gelbėtojai primygtinai tėvų prašo prižiūrėti prie vandens esančius vaikus. Jeigu iškelta geltona vėliava, kai bangavimas jūroje nėra didelis, greta vaiko stovintis suaugęs, mokantis gerai plaukti, gali apsaugoti savo atžalą nuo nelaimės. Tačiau, anot A. Siakki, neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikai į vandenį lenda ir esant dideliam bangavimui. Yra buvę atvejų, kai skęstantį jūroje vaiką gelbėję tėvai nuskendo kartu.

„Kiek yra pavyzdžių, kai tėvai bandė vaikus gelbėti ir nuskęsta visa šeima – ir vaikas, ir tėvai. Pastarieji dažnai neapskaičiuoja savo jėgų, nežino jūros, srovių. Jie galvoja – nieko neatsitiks, vaikas ant kranto maudosi, bet gi yra srovės. Viena banga, kita gali nublokšti vaiką į jūrą“, – tikino A. Siakki.

Dažnas pervertina savo jėgas

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislav Skarciany naujienų portalui LRT.lt sakė, kad per šią vasarą Vilniaus ir Utenos apskrityse iš viso registruota 30 skendimo atvejų. Anot pašnekovo, skaičius nėra mažas. Iš jų apie pusę baigėsi mirtimi. Daugiausia gauta iškvietimų į Vilniaus rajoną, Ukmergę, pačiame Vilniaus mieste registruoti 2 skendimo atvejai, vienas jų baigėsi mirtimi. Dažniausiai skęsta darbingo amžiaus 40-60 metų asmenys, užfiksuota ir 14-18 metų paauglių skendimo atvejų. Vyriausiam skendusiam asmeniui – 88 m.

„Vyresni žmonės pasitiki savimi, tačiau jie turi gretutinių ligų ir patekus vandeniui į plaučius sumažėja deguonies kiekis organizme ir jie pradeda skęsti. Jeigu didelis lauko ir vandens temperatūrų skirtumai – gali ir širdies ritmo sutrikimai įvykti vandenyje, o tada išgelbėti labai sunku. Sveikas žmogus, jeigu tik gauna gurkšnį, nebepajėgia sureguliuoti kvėpavimo, užsiblokuoja jo kvėpavimo takai ir prasideda skendimo procesas. Kitas dalykas – pats didžiausias ir blogiausias – neatsargumas vandenyje. Jie šoka, neria į vandenį, o dažnas nežino vandens telkinio dugno, todėl dalis jų lieka neįgalūs, paralyžiuoti visam gyvenimui“, – pasakojo Z. Skvaciany.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius pabrėžia, kad kai asmens organizmas nebegauna deguonies, sutrinka kvėpavimas, stoja širdis, žmogus netenka sąmonės – užtenka 4-5 minučių, kad netektume žmogaus.

Prieš puolant gelbėti būtina iškviesti greitąją pagalbą

Jeigu kyla įtarimas, kad vandenyje esantis žmogus skęsta, Z. Skarciany pataria pirmiausia telefonu iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ugniagesius ir tik įvertinus paties jėgas pulti gelbėti skęstančiojo. Su savimi patartina turėti plūdurą, lentą, pagalį – priemonę, kuri gali padėti ištraukti skęstantįjį iš vandens.

Patariama plaukti gelbėti skęstančiojo iš nugaros, kad pastarasis, išsigandęs ir panikuojantis, negriebtų gelbėtojo už rankos ir nenusitemptų paskui save. Jeigu skęstantysis visgi įsikabina į gelbėtoją, pastarasis turėtų panerti, kad išsivaduotų – skęstantysis tokioje situacijoje dažniausiai gelbėtoją paleidžia.

Plaukiant prie skęstančiojo su valtimi patartina prie jo priplaukti valties nosimi, kad į valties šoną įsikabinęs skęstantysis neapverstų valties su gelbėtoju.

Ištraukus iš vandens, kol laukiama atvykstančių medikų, daromas širdies masažas ir dirbtinis kvėpavimas. Vienam žmogui gaivinti yra labai sunku ir sudėtinga, todėl patartina į pagalbą pasikviesti kitų. Gaivinama iki kol skendusysis pradeda kvėpuoti, arba kol atvažiuoja pagalba. Jei žmogų pavyko atgaivinti, jį vis vien būtina skubiai vežti į ligoninę, nes asmeniui gali sutrikti širdies ritmas, jeigu plaučiuose liko vandens – gali kilti plaučių uždegimas.

„Siekiantys išvengti nelaimės gyventojai turėtų pirmiausia eiti maudytis ten, kur yra žmonių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome atvejį, kai žmogus nuėjo ten, kur niekas nesimaudo. Be abejo, tokio niekas nepamatys ir reikalai bus blogi“, – sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.

Taip pat pašnekovas įspėja tėvus, kad nepaliktų vaikų vienų prie vandens, nesvarbu, ar vaikui 3 metai, ar 14 metų.

„17 metų vaikas, jis dar laikomas vaiku, bet jis mąsto, veikia kaip suaugęs. Bet 3 metukų vaikas arba 14 metų paauglys yra kitokie – jie neturi baimės jausmo, neturi loginio mąstymo, todėl yra tėvų pareiga pasirūpinti vaikais ir apsaugoti nuo galimos nelaimės“, – dėmesį atkreipė Z. Skvaciany.