Lietuvoje

2020.08.14 11:50

VU rektorius: visą mokymosi sistemą reikėtų keisti, ne tik matematiką

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.08.14 11:50

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas ragina abiturientus nenuleisti rankų net po dramatiško matematikos egzamino. Be to, anot jo, privalu klausyti tik savęs, užuot stojus mokytis to, kas madinga ar kas esą atsipirksią ateityje.

Šią savaitę norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose pareiškė per 24,5 tūkst. stojančiųjų, iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus – išlaikė tris valstybinius brandos egzaminus ir perkopė reikalaujamo mažiausio konkursinio balo slenkstį. 9,7 tūkst. jų surinko daugiau kaip 5,4 konkursinio balo ir turi teisę pretenduoti į studijas universitetuose.

Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. – į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai. Tiesa, matematikos egzaminas, kurį išlaikiusiam būti privalu stojant į valstybės finansuojamą vietą, nemažai kam gali pakišti koją.

Dokumentai stoti priimami iki rugpjūčio 18 dienos.

– Girdėti, kad kasmet į aukštąsias mokyklas ateina vis silpnesni abiturientai, mažiau motyvuoti.

– Aš taip neapibendrinčiau. Akivaizdu, kad vaikai keičiasi. Žinoma, yra problemų, tarkim, mano akimis, prasta padėtis dėl antros užsienio kalbos. Lietuvoje dėl mūsų geopolitinės padėties labai svarbu mokėti antrą kalbą. Pamatėme ir matematikos bėdas.

Bet, kalbant bendrai apie motyvaciją, manau, kad jaunimas yra tiesiog kitokia karta, reikia kitokio priėjimo prie jos, kitokio dėstymo. Nemanau, kad ji mažiau motyvuota ar mažiau gabi.

Taip sakau remdamasis ne moksliniais tyrimais, o savo patirtimi – kasmet dirbu su pirmakursiais.

Tiesa, Lietuvoje yra bendras vektorius, kad aukštasis mokslas vis labiau prieinamas, anksčiau jis buvo labiau elitinis, studijuodavo mažiau žmonių. Dabar padėtis pasikeitusi. Bet valstybei yra gerai, kad daugiau žmonių turi galimybę siekti mokslo.

– Vilniaus universitetas kasmet nugriebia grietinėlę. Bet ar yra rizikos, kad pirmakursiai šiemet, kai tokie matematikos egzamino rezultatai (neišlaikė trečdalis), bus prasčiau pasirengę?

– Universitetas suteikia galimybių tiems, kurie nori siekti mokslo ir mato tame vertę. Net jei kai kurie egzaminai ir nepavyksta, vis tiek noriu paskatinti to siekti, stoti į universitetą.

Norisi paraginti abiturientus rinktis įvairias studijų programas. Visi mokslai svarbūs – ir tikslieji, ir medicinos, ir gamtos, ir socialiniai mokslai. Reikia rinktis savarankiškai, atsižvelgiant į savo norus. Darbo rinkos skonio niekas negali išmatuoti, ir lietuvių filologijos studijos gali suteikti daugiau galimybių nei kai kurios madingos specialybės.

Mes neturime patikimų matavimo instrumentų, ko nori darbo rinka ar ko norės po penkerių metų.

O matematikos egzamino rezultatai rodo bendresnį dalyką, kad reikia keisti požiūrį. Ką to siekdamas gali padaryti universitetas? Mano tikslas yra priartinti universitetą prie mokyklos, ne vien augintis abiturientus, bet ir panaikinti atotrūkį tarp universitetų ir mokyklos, parodyti, kad mokslas yra raktas į asmeninę visuomeninę sėkmę.

– Ką reiškia priartinti universitetą prie mokyklos? Studentai eitų į mokyklas?

– Ir studentai, ir dėstytojai, yra įvairių formatų. Supažindinti su tuo, kas vyksta universitete, psichologiškai tam parengti abiturientus studijoms, rimtam darbui. Juolab kad kalbame apie labai svarbų dalyką – pašaukimą, juk kasmet daugybė jaunų žmonių galvoja, ką rinktis ateityje.

Prastas matematikos egzamino rezultatas gali nuvilti, demotyvuoti, bet jaunas žmogus turi suvokti, kad tai tarpinis dalykas, kad jis turi rinktis galimybę tobulėti.

O nuotolinis mokymas pandeminiu laikotarpiu parodė autoriteto – mokytojo, dėstytojo – dėstymo, aiškinimo, mokymo svarbą. Nuotolinis mokymas gali papildyti ugdymo procesą, bet niekada neišlygins skirtumų.

– Po matematikos egzamino kilo daug diskusijų ir aistrų. Jūsų akimis, ši kartelė – išlaikytas matematikos valstybinis egzaminas – yra būtina siekiant valstybės finansuojamos vietos?

– Matematinis ugdymas yra labai svarbus. Kalbu ne apie tiesiog skaičiavimą, o apie loginį mąstymą. Kalbant apie dabartinį matematikos egzaminą, sakyčiau, kad nebūtinai toks reikalavimas būtinas. Bet matematinio pasirengimo patikrinimas baigiant mokyklą būtinas. Tik klausimas, koks jis turi būti. Pirmiausia reikia keisti matematikos ugdymą mokyklose, o tuomet jau galvoti, kaip geriau patikrinti žinias.

Visą mokymosi sistemą reikėtų keisti, ne tik matematiką. Dabar ji virsta ne sistemingu, nuosekliu mokymusi, o kelių mėnesių trumpu maratonu.

– Justi universitetų ir kolegijų supriešinimas. Jis vis ūgteli prieš stojimus.

– Lietuvoje dar nenusistovėjo balansas tarp universitetų ir kolegijų. Universitetai ir kolegijos vieni kitus papildo. Bet trūksta bendradarbiavimo. Viešojoje erdvėje dar nėra aišku, kas yra kas. O juk koleginės studijos yra tiesiog kitokios.

Populiariausi

Koronavirusas; ligoninė

Lietuvoje

2020.09.17 13:43

Radviliškio ligoninėje nustatyti dar 23 koronaviruso atvejai, į ją nauji pacientai patekti nebegali iš viso serga 23 pacientai ir 8 darbuotojai; atnaujinta 15:20

10
STT

Lietuvoje

2020.09.17 15:19

Nelegalių veisyklų istorijos atgarsiai: Žemės ūkio ministerija dėl VMVT kreipėsi į STT Mažeika apie VMVT vadovą: kai kurių abejonių kyla; atnaujinta 17.13

18