Lietuvoje

2020.08.13 11:26

Aurelijui Katkevičiui atminti. Viename paskutinių interviu baisiausiais žmonėmis pavadino viską žinančiuosius

LRT RADIJO laida „Studija 50“, LRT.lt2020.08.13 11:26

„Baisiausi žmonės tie, kurie žino. Dar nieko, jei jie tik žino, kaip reikia būti sau, bet kai jie pradeda aiškinti kitiems, kaip jiems reikia būti, tada yra blogiausias variantas“, – LRT RADIJO laidoje „Studija 50“ yra sakęs vakar anapilin iškeliavęs žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Tai vienas paskutinių jo LRT duotų interviu apie praeitį, politiką ir kitus dalykus.

Rašytinio žodžio meistrą, žurnalo „Verslo klasė“ vyr. redaktorių, vieną pirmųjų Lietuvos ryšių su visuomene specialistų, vertėją A. Katkevičių kalbina LRT RADIJO laidos „Studija 50“ vedėjas Valentinas Mitė. Muziką laidai parinko svečias.

– Ką tik nuskambėjo bitlų daina „Yesterday“. Tai reiškia „vakar“. Ar tai turi kokią nors simbolinę prasmę?

– Šitą dainą parinkau dėl to, kad tai buvo pirmoji daina, kurią išmokau groti gitara. Tai dėl to ji, be abejo, man turi sentimentalią prasmę. Toliau veriasi didžiulis sentimentų klodas: Marijampolė, lenkiška televizija, susirašinėjimas su lenkų mergaite Algoše, jeigu gerai atsimenu...

Mokyklos metais susipažinau su vienuolėmis, jos man padovanojo Skvirecko šešiatomę Bibliją. Paskui buvo jaunuolio savęs paieška, pirmus du kursus sėdėjau universiteto Profesorių skaitykloje, ranka perrašinėjau Bhagavadgytą. Galiausiai atėjau iki agnosticizmo – nežinau, kaip yra.

– Ne taip seniai, tarybiniais laikais, roko muzika buvo kaip ir draudžiamas vaisius: nei uždrausta, nei neuždrausta... Bet, sakoma, ji prisidėjo prie TSRS žlugimo. Ar taip buvo iš tikrųjų?

– Turbūt bet koks alternatyvus, kitoks žiūrėjimas į pasaulį, bet koks išėjimas į kitą erdvę prisidėjo prie sistemos, kuri gali funkcionuoti tik uždara, žlugimo. Tą, beje, labai puikiai demonstruoja šviežiai rodomas „HBO“ serialas „Černobylis“ – apie uždarą, melu ir agresija mintančią sistemą. Bet kas, kas nesankcionuota sistemos, be abejo, ją griauna. Roko muzika taip pat.

Mūsų regione, Marijampolėje, tą labai sėkmingai darė Suvalkuose įtaisytas lenkų televizijos retransliatorius. Tai nebuvo toks langas į Vakarus, kaip kad turėjo estai, matydami suomių televiziją, bet per lenkų televiziją „Žvaigždžių karus“, Fellini`o filmus ir bitlų ilgametražį filmą „Yellow Submarine“ suvalkiečiai pažiūrėjo turbūt gerokai anksčiau negu visa kita Lietuva.

– Po Kalantos susideginimo Kaune gaudė visus ilgaplaukius, mokyklose beveik visoje Lietuvoje matavo plaukų ilgį. Prisimenate tuos laikus?

– Prisimenu tylą Marijampolėje. Tai 1972 m., man vos 10–11 metų. Ką ten tas moksleivis gali suprasti, ypač kiekvieną dieną durninamas mokykloje ir apylinkėse, kai tau patiki nešti pionierių draugovės vėliavą. Bet atsimenu, buvo visuotinis nuščiuvimas, daug šnabždesių apie Kalantą. Tėvas klausėsi „Amerikos balso“, buvo visokių kalbų. Bet kad aš tai suvokčiau sąmoningai – to iš 10-mečio negali tikėtis. 10-mečiai dar tik važiuoja į Hogvartsą.

– Grįžkime prie Marijampolės. Kokie įspūdžiai, nuotykiai ar dar kas nors panašaus išliko iš mokyklos laikų, kas po to formavo kaip žmogų?

– Pirmą jau paminėjau – lenkų televizija buvo esminis langas į Vakarus su visais elementais. Tarybinės televizijos aš tada nežiūrėjau – turėjau „Šilelį“ ir žiūrėjau tik lenkišką televiziją su viskuo, ką ji davė, o ji davė gana daug Vakarų. O paskui – visi standartiški moksleiviški nuotykiai. Moksleivių ansamblis, buvau pirmūnas, baigiau aukso medaliu, tai man norint pasistengti pritapti prie chebros reikėjo labai stengtis.

– Teko nusileisti žemiau?

– Na ką reiškia nusileisti žemiau... Ne, tai tiesiog kita erdvė, kitas skafandras, kita kalba. Turiu galvoje ir natūralų vyną, ir futbolą, ir muštynes, ir visa kita. Tai tiesiog kita erdvė, kurioje neišvengiamai turi būti paauglys.

– Kodėl neišvengiamai?

– O kaipgi kitaip? Išvengiamai? Man nepavyko išvengti kiekvienu atveju.

– Daug kam pavyko ir po to padarė neblogas karjeras.

– Ačiū Dievui, aš irgi nesiskundžiu.

– Bet jeigu ne Nepriklausomybė, viskas būtų tikrai pasisukę kitaip.

– Tikrai. „Literatūroje ir mene“ dirbau jau nuo 5-o kurso, nuo 1985 m. Jau tada mūsų savaitraščio atsakingas sekretorius mane labai verbavo į vadovaujančių kadrų rezervą, kas natūraliai toliau reikštų Komunistų partiją, nomenklatūrą. Tose struktūrose būčiau baigęs kaip eilinis Kirkilas, bet, ačiū Dievui, atėjo 1988 m. Ne, aš nebuvau disidentas, kaip ir dažnas tuometinis pilietis.

Baisiausi žmonės tie, kurie žino. Dar nieko, jei jie tik žino, kaip reikia būti sau, bet kai jie pradeda aiškinti kitiems, kaip jiems reikia būti, tada yra blogiausias variantas.

– Iš kur toks atsivertimas į tikėjimą, lietuvybę?

– Nebuvo jokio atsivertimo. Per visą biografiją buvo nuostabių dalykų. Esu labai nustebęs, kad, pavyzdžiui, neištrėmė mano senelio. Jis dirbo kolūkio daržininku, bet prieš tai – Smetonos policijoje, netgi apsaugoje. Kitas mano senelis buvo apylinkių Komunistų partijos sekretorius. Tokios yra tradicinės lietuviškos šeimos: vienas – Smetonos policininkas, kitas – komunistas. Mano senelio iš kitos pusės žmonos giminė buvo Žalias Velnias, gana gerai žinomas Vievio ir Žiežmarių apylinkėse.

Tokia, matyt, mūsų ir našta, ir palikimas. Nėra jokio atsivertimo. Mokyklos metais susipažinau su – dabar jau žinau – vienuolėmis. Vienuolės jos buvo, matyt, slaptos, bet jos man padovanojo Skvirecko šešiatomę Bibliją. Tad Bibliją perskaičiau labai anksti, gal 8–10-oje klasėje.

Paskui buvo jaunuolio savęs paieška, pirmus du kursus sėdėjau universiteto Profesorių skaitykloje, ranka perrašinėjau Bhagavadgytą, sėdėjau po šaltu vandeniu ir 108 kartus kalbėjau „Harė Krišna“. Kai dabar vaikšto tie visi krišnaitai, aš jau visu tuo esu persirgęs. Galiausiai atėjau iki agnosticizmo – nežinau, kaip yra.

– Kai kada blogai, kai kalbiesi su tais, kurie labai gerai viską žino.

– Tai baisiausi žmonės. Baisiausi žmonės tie, kurie žino. Dar nieko, jei jie tik žino, kaip reikia būti sau, bet kai jie pradeda aiškinti kitiems, kaip jiems reikia būti, tada yra blogiausias variantas.

Visas pokalbis – 2019 m. birželio 13 d. laidos „Studija 50“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite


Populiariausi

Koronavirusas; ligoninė

Lietuvoje

2020.09.17 13:43

Radviliškio ligoninėje nustatyti dar 23 koronaviruso atvejai, į ją nauji pacientai patekti nebegali iš viso serga 23 pacientai ir 8 darbuotojai; atnaujinta 15:20

10
STT

Lietuvoje

2020.09.17 15:19

Nelegalių veisyklų istorijos atgarsiai: Žemės ūkio ministerija dėl VMVT kreipėsi į STT Mažeika apie VMVT vadovą: kai kurių abejonių kyla; atnaujinta 17.13

18