Lietuvoje

2020.08.12 20:25

Draugai bei kolegos apie iškeliavusį Aurelijų Katkevičių: tai žmogus, kuris skatino matyti gyvenimą daug įvairiapusiškiau

atnaujinta 21.46
Laura Adomavičienė, Aida Murauskaitė, Domantė Platūkytė, LRT.lt, LRT RADIJAS2020.08.12 20:25

Draugai, kolegos ir bičiuliai, kalbėdami apie trečiadienį po ligos mirusį žurnalistą, vertėją, žurnalo „Verslo klasė“ ilgametį redaktorių Aurelijų Katkevičių, sako, kad Lietuva neteko ne tik vieno talentingiausių savo srities profesionalų, tačiau ir šviesaus bei intelektualaus žmogaus, kuris savo mintimis skatino gyvenimą matyti įvairiapusiškesnį.

„Netekome mums labai brangaus kolegos. Ir tai yra netektis ne tik žurnalistų bendruomenei, tai netektis visai Lietuvai. Tai buvo reto intelekto žmogus, humanistas. Žmogus, kuris pasaulį matė labai plačiai, kuris į save sugebėdavo susiurbti tą visą pasaulį ir visiems suprantama kalba apie tai papasakoti savo skaitytojams. Tai buvo plataus lauko žmogus, kuris bendravo įvairiais kanalais, įvairioms auditorijoms. Jis mus skatino matyti gyvenimą daug įvairiapusiškiau, su daugiau spalvų, su daugiau atspalvių, poteksčių“, – LRT RADIJUI sakė „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Komunikacijos ekspertas bei artimas A. Katkevičiaus bičiulis Arijus Katauskas LRT.lt sakė, kad iš Aurelijaus buvo galima itin daug pasisemti visko, ko reikia paties tobulėjimui, tereikėdavo dėti į save tuos žodžius, kuriuos tau jis sakydavo.

„Tai yra žmogus. Jei ne jis, aš nebūčiau tuo, koks ir kas esu. Žmogus, žinojęs, ką žino, žmogus, žinojęs, ko nežino, žmogus, kuris tiesiog su kiekviena minute tau atiduodavo tiek, kiek tik tu gali sugerti. Aurelijus buvo tas, kurio žodžius imdavai ir dėdavai į save“, – sakė A. Katauskas.

Mintimis apie iškeliavusį bičiulį pasidalijo ir rašytojas, komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius.

„Matote, jame buvo tai, už ką neįmanoma buvo juo nesižavėti. Jis buvo smalsus iki negalėjimo, domėjosi, ir ne paviršutiniškai, o iš esmės, daugybe dalykų. O tas žinias paversdavo tokiu neįkyriu ir nepastebimu autoritetu, žinot, tokiu, kurį malonu pripažinti ir kai visai smagu žiūrėti iš apačios. O svarbiausia – jis buvo baisiai geras žmogus. Kai susitikdavai, šypsena prasidėdavo akių kampučiuose, po to persikeldavo į barzdą, kartais tvarkingai apkirptą, kartais velniai žino kaip suveltą, bet būtent nuo tų linksmų ir nuoširdžių raukšlių raizgyno aplink akis pradėdavai šypsotis dar anksčiau.

Kai man prieš porą savaičių papasakojo, kad Aurelijui pablogėjo, vis dar tikėjausi, viskas pasitaisys, viskas bus gerai. Ir netgi dabar neapleidžia jausmas, kad jis it Tomas Sojeris su Heklberiu Finu žiūri pro skylę lubose ir klausosi visų graudžių žodžių apie save, o po to kaip Markas Twainas paskelbs, kad gandai apie jo mirtį gerokai perdėti.

Bet taip būna tiktai knygose. Kurias jis taip mylėjo“, – feisbuke rašė A. Puklevičius.

Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, kartu su A. Katkevičiumi kūręs populiarias „KATukų“ tinklalaides, sako, kad iškeliavęs bičiulis buvo „etalonas, intelektualinio sparingo didmeistris, bičiulis, atskaitos taškas“, atrodo, kad neteko vyresniojo brolio.

„Ir man šian labai labai liūdna, lyg vyresnio brolio būčiau netekęs ir nelengva rašyt, nes dar vis netikiu. <...> Jis vienas retų žmonių, kurie niekada nesustingo, visada domėjosi naujom idėjom, visada ten, kur ugnis dar tik pradeda rusenti, visada palaikantis jaunas idėjas, net jei - arba ypatingai kai joms nepritaria. Niekada netapo ciniku ar realpolitik. Buvo. Amžiną atilsį Aurelijau, mums tavęs trūks“, – feisbuke rašė M. Katkus.

Žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius neslėpė esąs priblokštas netikėtos žinios apie A. Katkevičiaus mirtį.

„Atvirai prisipažinsiu, man tik prieš pusę minutės pasakė. Nežinau, ką pasakyti“, – žodžius rinko Žurnalistų sąjungos vadovas.

Jo nuomone, A. Katkevičius buvo žmogus-orkestras, žmogus, kuriame telpa visos įmanomos spalvos – nuo pačių šviesiausių iki pačių tamsiausių. Žmogus, kuris matęs visas gyvenimo spalvas, turėjęs ypatingą savybę suprasti visus kitus žmones.

„Jo gyvenime buvo daugiau nei vaivorykštėje spalvų. Tokios spalvingos biografijos: nuo vadovavimo žurnalams iki prezidentų kampanijų. Kai prarandi žmones, kurie yra vieninteliai, unikalūs ir nepakartojami, tai ką čia pasakyti... Kai žiūri, kas yra žurnalistikoje Aurelijus, tai jis buvo žmogus-orkestras: redaktorius, žurnalistas, komentatorius, apžvalgininkas, kas tik nori, net herojus. Žurnalistikoje tokių žmonių – vienetai“, – sakė D. Radzevičius.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys teigia A. Katkevičių prisimenantis kaip „labai skvarbų, šmaikščiai kritišką pašnekovą“.

„Aurelijus Katkevičius, atėjęs dirbti su žurnalistikos studentais ir keletą metų mokęs tekstų redagavimo, buvo pavadintas „žinių centru“.

Prisimenu kolegą kaip labai skvarbų, šmaikščiai kritišką pašnekovą. Užuojauta jo artimiesiems ir bičiuliams.
Visad būsiu dėkingas žmonėms, kurie savo realiu darbu prisidėdavo prie tų studijų programos gyvenimo, ir šiai asmenybei – taip pat.

Ilsėkitės ramybėje, Aurelijau“, – feisbuke rašė profesorius.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Deimantas Jastramskis kartu su A. Katkevičiumi kelerius metus dirbo universitete, dėstė žurnalistikos studentams, mokė juos redagavimo, rašymo subtilybių. D. Jastramskis A. Katkevičių atsimena kaip gerą dėstytoją ir kolegą: „Tikrai geras dėstytojas buvo. Kiek atsimenu, jis kūrybiškai dirbo ir daugumai studentų patiko jis ir jo dėstymas. Jis pats man yra minėjęs, kad atsirinkdavo studentus deimančiukus ir siūlydavo jiems rašyti „Verslo žiniose“, – portalui LRT.lt sakė VU dėstytojas.

Teisininkas tarptautininkas, tarptautinės humanitarinės teisės specialistas Justinas Žilinskas su A. Katkevičiumi pradėjo bendrauti pastaraisiais metais ir sako esantis jo atsivestas į žiniasklaidą autorius.

„Tai buvo nepaprastai galingo intelekto žmogus, labai galingas, sugebantis apie save suburti žmones ir gebantis valdyti, pakylėti. Vėlyvuoju periodu jis save paskyrė žurnalui, visuomenės ugdymui. Tai buvo pati didžiausia dovana Lietuvai, kokią jis galėjo duoti. Jis atrado aibę žmonių, kurie dabar pagarsėjo kaip rašytojai. Tai „Verslo klasės“ išugdytas kolektyvas. Jis itin gebėjo perduoti kitiems kūrybinio rašymo gebėjimus. Aurelijus – nepaprastai įžvalgaus proto. Doras, nuoširdus, toks, su kuriuo norisi daryti gerus darbus“, – A. Katkevičių apibūdino J. Žilinskas.

Jis kalbėjo apie periodą, kai A. Katkevičius susitelkė į ugdomąją žurnalistiką.

„Iki tol aš jo nepažinojau, bet kai susipažinome, turėjau galimybę rašyti straipsnius jo žurnalui. Aurelijus vienas pirmųjų, kurie savo autorius susirinko iš interneto. Iki tol tradicinė žiniasklaida interneto nevertino kaip rimto šaltinio. O jis atėjo ten, kur mes gyvenome ir dalijomės įžvalgomis, Aurelijus įsiliejo ir iš ten mus labai gražiai atsivedė pas save“, – pabrėžė J. Žilinskas.

Mintimis apie A. Katkevičių pasidalijo ir politologas Linas Kojala.

„Parašęs pirmąją savo knygą, labai apsidžiaugiau, kai jos pristatyme diskutantu sutiko būti Aurelijus Katkevičius. Buvo ir taiklių pastebėjimų, ir padrąsinimo. Net ir be artimos pažinties, iš susitikimų probėgšmiais bei tekstų nekilo abejonių – tai žmogus, gebantis elegantiškai sieti šimtuose perskaitytų knygų sukauptą išmintį su šiandienos globaliomis realijomis. Nedažnai pasitaikantis derinys. Nuoširdi užuojauta artimiesiems“, – feisbuke rašė politologas.

A. Katkevičiaus kolega žurnalistas ir redaktorius Rimvydas Valatka socialinėje erdvėje taip pat pasidalijo prisiminimais.

Pasak jo, tai buvo ne tik puikus žmogus, bet ir talentingas redaktorius, kuris puikiai mokė kitus, kaip reikia rašyti.

„Žmogus, kuris ne tik nerealiai daug skaitė ir mokėjo rašyti. Mokėjo mokyti, kaip reikia rašyti. Beraščių krašte tai tokia retenybė. Turiu vieną paskaitą VDU, pavadintą Aurelijaus vardu. Liūdna. Visada liūdna, kai miršta bičas, jaunesnis už tave. O čia dvigubai – mirė puikus redaktorius ir talentingas rašymo mokovas“, – mintimis pasidalijo R. Valatka.

Prisiminimais pasidalijo ir žurnalistė, politikė Dalia Kutraitė-Giedraitienė.

„Aurelijus Katkevičius – vienas intelektualiausių, kūrybiškiausių žmonių visose komunikacijų srityse. Jis ir žurnalistas, ir konsultantas, ir viešųjų ryšių, kūrybinio rašymo specialistas“, – vengdama būtojo kartinio laiko kalbėjo D. Kutraitė-Giedraitienė.

Juodu su A. Katkevičiumi drauge yra dirbę.

„Jis man visada kėlė didelę pagarbą. Man buvo labai naudingi tie metai, kai dirbome kartu kaip politikos konsultantai. Buvo praleista ne viena valanda ieškant idėjų, galvojant, kaip jas realizuoti. Ne su visais Aurelijaus komentarais sutinku, bet gerbiu jo nuomonę. Tai žmogus, kuris man davė labai daug. Tai vienas ryškiausių komunikacijos žmonių“, – apie kolegą kalbėjo D. Kutraitė-Giedraitienė.